- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2-1496/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00646-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- L. J., G. J., E. M., L. V., A. V.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-806-153/2012, pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams L. J. ir G. J. dėl avanso, netesybų ir nuostolių priteisimo bei atsakovės L. J. priešieškinį atsakovams E. M., G. J., L. V., A. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo ir iškeldinimo jų iš ginčo gyvenamojo namo nesuteikiant jiems kito gyvenamojo ploto, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei R. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl avanso, netesybų ir nuostolių priteisimo, atsakovams neįvykdžius įsipareigojimų pagal šalių sudarytą preliminariąją nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovo su dukters šeima iškeldinimo iš atsakovo ketinto parduoti nekilnojamojo turto, ieškovui atsakovų leidimu apsigyvenus ginčo name.
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 100 000 Lt sumokėto avanso, 100 000 Lt netesybų, 23 422,65 Lt nuostolių.
Atsakovė L. J. priešieškiniu prašė pripažinti Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. patvirtintą 2010-09-07 ieškovo ir atsakovo G. J. Susitarimą sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia; iškeldinti ieškovą R. M. su dukters šeima (L. V. bei A. V.) iš ginčo gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jiems kito gyvenamojo ploto; priteisti iš ieškovo R. M. 10 000 Lt ūkio ir kiemo sutvarkymo išlaidų. Priešieškinis buvo grindžiamas neteisėtai notarės patvirtintu 2010-09-07 šalių susitarimu, t. y. neįsitikinus, ar ginčo pastatas atsakovui G. J. priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - pripažino 2010-09-07 ieškovo ir atsakovo G. J. Susitarimą sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt negaliojančiu; taikė restituciją - įpareigojo ieškovą R. M. grąžinti atsakovui G. J. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (kadangi ieškovui buvo leista iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įsikelti į ketinamą parduoti namą ir remontuoti jį), o atsakovą G. J. įpareigojo grąžinti ieškovui R. M. 80 000 Lt bei solidariai iš atsakovų L. J. ir G. J. priteisė 20 000 Lt.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiu šalių Susitarimą sudaryti minėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (laikė ją pasibaigusia); ieškovui iš atsakovų L. J. ir G. J. solidariai priteistą 20 000 Lt sumą padidino iki 34 414,30 Lt ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo 2 mėnesiams nuo visiško atsakovų L. J. ir G. J. ieškovui šioje byloje priteistos sumos išmokėjimo, nes ieškovas negali įsigyti jokio kito būsto, neturi pajamų būstą nuomotis, ginčo name gyvena nuo 2010 m. liepos mėn. su gausia šeima, taip pat ir mažamete anūke. Kraustymasis į laikiną būstą neatitiktų ieškovo realių galimybių, mažametės anūkės interesų, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Ieškovo teigimu, atsakovai neatlygino ieškovui teismo sprendimu priteistos sumos ir ieškovas neturi žinių apie atsakovų turtinę padėtį. Sprendimo vykdymo atidėjimo terminas reikalingas ieškovui, susigrąžinus priteistą sumą įsigyti tinkamą būstą ir išsikraustyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino motyvuodamas tuo, kad atsakovas negali ieškovui sumokėti piniginės kompensacijos iš turimo uždarbio ar santaupų, todėl vienintelis būdas sumokėti ieškovui priteistas lėšas yra ginčo turto pardavimas, kuriame gyvena ieškovas su šeima. Todėl ieškovo prašymas negali būti tenkinamas remiantis protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, ieškovo šeimos nariai (tretieji asmenys) negali perkelti ieškovui pareigos užtikrinti jiems ir jų vaikams gyvenimo sąlygų, todėl sprendė, kad atidėti teismo sprendimo vykdymą būtų neteisinga ir neprotinga. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti būsto pagerinimai ir teismo procesiniais dokumentais būsto pagerinimo išlaidos įskaičiuotos į ieškovui priteistą piniginę kompensaciją. Kadangi ieškovas gyvena ginčo name, atsakovas G. J. negali jam nuosavybės teise priklausančio turto parodyti potencialiems pirkėjams. Teismo posėdyje ieškovui ir atsakovui buvo išaiškinta galimybė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, ir teismo posėdis buvo atidėtas, tačiau iki nustatyto termino šalys taikos sutarties sąlygų nesuderino. Kadangi Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. kovo 6 d., teismo vertinimu, vykdymo atidėjimas tokiu būdu, kaip siūlo ieškovas pažeistų atsakovų teisėtus lūkesčius ir iš dalies paneigtų teismo sprendimo vykdymo privalomumą, be to atsakovams nesudarytų galimybės realiai įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovo G. J. pateikti duomenys pagrindžia aplinkybę, kad šiuo metu atsakovas nepajėgus sumokėti ieškovui teismo sprendimu priteistų 80 000 Lt (atsakovo prievolė, o kita dalis solidari su sutuoktine), nes fiziniam asmeniui tokia suma yra didelė suma. Teismas, įvertinęs atsakovo šeimos pajamas sprendė, kad atsakovui susidarė labai nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, todėl, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais laikė, kad prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nėra pagrindo tenkinti.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – teismo sprendimo dalies grąžinti atsakovui pastatus, esančius Stadiono g. 7, Veiverių mstl., Prienų raj. sav. įvykdymą atidėti 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo visiško šioje byloje ieškovui priteistos sumos sumokėjimo dienos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovai nereiškė prašymo išaiškinti sprendimo, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, nesikreipė į antstolį dėl tarpininkavimo išaiškinant sprendimo vykdymą vykdymo procese, nors turėjo ir turi kvalifikuotus atstovus (net po kelis), yra pilnamečiai, darbingi, turintys vertingo ir įvairaus nekilnojamojo turto, iki šiol savo teisėmis naudojęsi aktyviai ir efektyviai - reiškė priešieškinį ir įvairius prašymus, apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai tik pardavę ginčo turtą galėtų atsiskaityti su ieškovu. Pažymi, kad atsakovai iš ieškovo gavo 100 000 Lt avansą grynais pinigais ir nėra nurodę, kur juos išleido ar saugo. Nesinaudodami rungimosi teise ieškovai net neįrodinėjo, kad jie neturi kito būdo įvykdyti teismo sprendimą.
2. Teismas nevertino ieškovo pasiūlyto sprendimo grąžinti atsakovams namą įvykdymo būdo, atidedant šį veiksmą iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Ieškovas prašyme buvo nurodęs, kad neturėdamas atsakovams sumokėtų lėšų, neturi galimybės įsigyti kito būsto, taip pat neturi pajamų jo nuomotis. Ginčo name gyvena su gausia šeima, taip pat gimusia mažamete anūke. Kraustymasis į laikiną būstą neatitiktų ieškovo interesų, realių galimybių, mažametės anūkės interesų, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovas neprivalo užtikrinti savo anūkų ar mažametės proanūkės teisių į būstą, kadangi CK 3.237 straipsnis nurodo, kad seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo. Ieškovo dukra neturi ir niekada neturėjo gyvenamojo būsto. Ji augina du pilnamečius vaikus, kurie dėl savo jauno amžiaus negali savęs išlaikyti - anūkas Rytis mokosi, anūkė Karolina augina neseniai gimusią dukrą (ieškovo proanūkę), jos tėvas yra bedarbis). Šių 2 anūkų tėvas prie jų teisės į būstą užtikrinimo taip pat neprisideda, yra išsituokęs ir šiuo metu išvykęs iš Lietuvos. Ieškovo dukra Lilija dirba sesele Kauno klinikose ir visas savo kuklias pajamas skiria išsilaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad nė vienas iš ieškovo šeimos narių neturi ir neturėjo jokio būsto, visi gyveno kartu su ieškovu, ieškovas privalo užtikrinti tiek pakankamai pajamų neturinčių dukros ir 2 anūkų, tiek ir proanūkės teisę į gyvenamąjį būstą. Sumokėdamas atsakovui 100 000 Lt avansiniais mokėjimais, ieškovas stengėsi šią teisę užtikrinti. Todėl ieškovo iškraustymas vien tam, kad jis tariamai netrukdytų atsakovams parduoti ginčo namo pažeistų protingumo ir sąžiningumo principus, leistų atsakovams iškelti savo interesus aukščiau ieškovo interesų.
3. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas pardavinėja ginčo turtą, o potencialūs pirkėjai mėgino apžiūrėti turtą ir buvo ieškovo neįleisti.
4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išdėstant teismo sprendimo vykdymą užtikrinama šalių interesų pusiausvyra, nepaneigiamas teismo sprendimas ir tuo pačiu šaliai suteikta galimybė vykdyti sprendimą dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49S/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-S94/2006; ir kt.). ; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2014);
5. Sprendžiant teismo sprendimo atidėjimo klausimą teismas turėtų taip pat vadovautis šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, taip pat į tai, kad nebūtų suteiktas pranašumas nė vienai iš šalių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė (pagal priešieškinį) L. V. (ieškovo duktė) palaiko ieškovo atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo, kad jos tėvas (pensininkas) su šeima neturi lėšų įsigyti kito būsto ar jį išsinuomoti. Todėl teismas atskirąjį skundą turėtų tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
CPK straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatos taikomos išimtiniais atvejais, todėl vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagos, byloje priimtų sprendimų turinį, ieškovo prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į pirmiau aptartą teismų praktiką todėl priėmė neteisėtą nutartį, kadangi tokiu procesiniu sprendimu nebuvo užtikrinta ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra.
Byloje nustatyta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tarp šalių nagrinėjo kilusį ginčą dėl avanso, netesybų ir nuostolių priteisimo, atsakovams neįvykdžius įsipareigojimų pagal šalių sudarytą preliminarią nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovo su dukters šeima iškeldinimo iš atsakovo ketinto parduoti nekilnojamojo turto, ieškovui atsakovų leidimu apsigyvenus ginčo name. Ieškovas R. M. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 100 000 Lt sumokėto avanso, 100 000 Lt netesybų, 23 422,65 Lt nuostolių, o atsakovė L. J. priešieškiniu prašė pripažinti Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. patvirtintą 2010-09-07 ieškovo ir atsakovo G. J. Susitarimą sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Teismai, išnagrinėję šalių ginčą laikė 2010-09-07 ieškovo ir atsakovo G. J. Susitarimą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigusiu, ir ieškovui iš atsakovų priteisė 114 414,30 Lt, o ieškovą įpareigojo atsakovui grąžinti ginčo turtą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2012 m. gruodžio 12 d., o apeliacinės instancijos teismo nutartis 2014 m. kovo 6 d., tačiau procesiniai sprendimai nevykdomi dėl objektyvių priežasčių – atsakovas deklaruoja neturįs lėšų grąžinti priteistą skolą, kadangi ieškovas neišsikelia iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, ir tokiu būdu užkerta kelią parduoti ginčo turtą ir šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu, o ieškovas deklaruoja neturįs lėšų įsigyti ar išsinuomoti kito gyvenamojo būsto, kadangi 100 000 Lt yra sumokėjęs atsakovui ir dar investavęs į ketinto įsigyti turto pagerinimus, o atsakovas jam negrąžina šių lėšų, todėl ieškovas neturi galimybės išsikelti su gausia šeima. Taigi, nors tarp šalių teisinis ginčas yra išspręstas, socialinis ginčas yra išlikęs ir šiuo atveju apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas teisus prašydamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas G. J. 2010-09-07 Susitarimu sulygo ginčo turtą parduoti/įsigyti už 150 000 Lt. Ieškovas atsakovui iš viso sumokėjo 100 000 Lt, t. y. sumokėjo 2/3 sandorio vertės, investavo savo lėšas pagerindamas atsakovo turtą. Ieškovas ginčo name gyvena su dukters šeima ir anūkėmis, t. y., šeima yra gausi ir atsižvelgiant į įsigyto turto pobūdį (gyvenamasis namas), plotą, akivaizdu, kad ieškovas, būdamas pensijinio amžiaus ginčo name neketino įsikurti vienas, o su šeima. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia padėtis, kad tiek ginčo turtas yra įregistruotas atsakovo nuosavybės teise, tiek už šį turtą ieškovo atsakovui sumokėta 2/3 lėšų suma yra atsakovo žinioje ir atsakovas vengia grąžinti jam sumokėtas ir teismo priteistas lėšas. Taigi ieškovas, vykdydamas minėtus procesinius sprendimus privalėtų dar kartą investuoti į gyvenamąjį būstą (tikėtina ir pagerinimus), kad turėtų galimybę išsikelti iš ginčo namo. Tuo tarpu atsakovų padėtis tiek teisine prasme, tiek finansine prasme šioje proceso stadijoje liktų neabejotinai geresnė, nes kaip jau minėta, ir turtas, ir lėšos yra atsakovo žinioje, o teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė restitucijos termino. Nekilnojamo turto registro duomenimis, tiek ieškovas, tiek atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, tačiau atsakovo padėtis neabejotinai palankesnė tiek dėl šeimos sudėties (mažesnis šeimos narių skaičius), tiek dėl turtinės padėties (turimo ginčo nekilnojamojo turto), kuris gali suteikti galimybę atsiskaityti su ieškovui nebūtinai jį realizavus (pvz., turtą įkeistus ir gavus kreditą). Kita vertus, apeliantas teisus teigdamas, kad 100 000 Lt suma fiziniam asmeniui (šeimai) yra didelė. Teismų sprendimais yra nustatyta, kad ieškovas minėtą pinigų sumą iš ieškovo yra gavęs, tačiau nutyli aplinkybę, kodėl bent iš dalies negali atsiskaityti su ieškovu šiomis lėšomis, todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turi tik vieną galimybę atsiskaityti su ieškovu, pastarajam išsikėlus iš ginčo namo ir jį pardavus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad atsakovas byloje neįrodė aplinkybės, jog siekė ginčo turtą parduoti tretiesiems asmenims, turėjo potencialių pirkėjų, o turtas neparduotas dėl ieškovo sąmoningų veiksmų- neįleidžiant potencialių pirkėjų apžiūrėti šio turto. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius tarp šalių tokiems socialiniams ir teisiniams santykiams, siekiant išlaikyti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti ieškovo prašymą iš dalies – atidėti teismo sprendimo dalies dėl ieškovo ir jo šeimos narių iškeldinimo iš ginčo namo vykdymą dviem mėnesiams nuo piniginių lėšų, priteistų ieškovui iš atsakovo, sumokėjimo. Tačiau šiuo atveju nustatomas maksimalus šios sprendimo dalies vykdymo atidėjimo terminas- ne daugiau negu vieneri metais. Šis maksimalus terminas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad nebūtų apskritai paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas bei į tai, kad atsakovui gera valia nevykdant sprendimo sumokėti lėšas, yra galimas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, nukreipiant išieškojimą į atsakovo turtą. Toks terminas, apeliacinio teismo vertinimu, yra racionalus tiek atsakovui vykdant sprendimą geruoju, tiek jį vykdant priverstiniu būdu CPK nustatyta tvarka.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas ieškovo prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-806-153/2012 įvykdymo atidėjimo tenkina iš dalies, nustatant, jog sprendimo dalies – grąžinti atsakovui ginčo pastatus, esančius Stadiono g. 7, Veiverių mstl., Prienų rajono savivaldybėje – įvykdymas atidedamas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo visiško šioje byloje ieškovui priteistų sumų sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo šios nutarties paskelbimo dienos (CPK 284 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo R. M. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-806-153/2012 įvykdymo atidėjimo tenkinti iš dalies. Nustatyti, jog sprendimo dalies, kuria ieškovas R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigotas grąžinti atsakovui G. J. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) įvykdymas atidedamas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo visiško šioje byloje ieškovui R. M. iš atsakovų G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų sumų sumokėjimo dienos, nustatant, jog maksimalus šios sprendimo dalies įvykdymo terminas yra vieneri metai nuo šios nutarties priėmimo dienos.