Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-801-485/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Katos studija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo priteisimo (trečiasis asmuo R. R.), kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Katos studija“ 2013 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo įvykdymą numatant, kad UAB „Katos studija“ sprendimu priteistą sumą – 50 000 Lt – sumoka BUAB „Rodiklis“ mokėdama po 1 500 Lt kiekvieną mėnesį. Prašymą atsakovas UAB „Katos studija“ grindė tuo, kad atsakovas nėra pajėgus iš karto sumokėti priteistą sumą, nes visos sumos sumokėjimas ypatingai neigiamai paveiks atsakovo finansinę padėtį, mokumą bei veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes teismas ją priėmė atsižvelgdamas išimtinai į BUAB „Rodiklis“ kreditorių interesus bei neįvertindamas pasekmių, kurias neabejotinai sukels UAB „Katos studija“ prašymo netenkinimas, taip pat pažeisdamas šalių lygiateisiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principą.Teismas neįvertino, kad UAB „Katos studija“ prievolė BUAB „Rodiklis“ kas mėnesį mokėti po 8 350 Lt yra nepakeliamas finansinis įsipareigojimas ir atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių įvykdyti tokį įsipareigojimą. Priteistos sumos mokėjimas didesnėmis nei po 1 500 Lt įmokomis kas mėnesį ypatingai neigiamai paveiks UAB „Katos studija“ finansinę padėtį, mokumą ir veiklą – t. y. gali būti sužlugdyta įmonės veikla, dėl to įmonė gali tapti nemoki ir bankrutuoti. Teismas neatsižvelgė į UAB „Katos studija“ pateiktus finansinius dokumentus ir paaiškinimus, kurie įrodo, kad 2012 metais atsakovas patyrė 28 654 Lt dydžio nuostolius, o 2013 metais nuostoliai buvo dvigubai mažesni – 14 817 Lt. Tačiau teismas neįvertino, kad atsakovo finansiniai rodikliai gerėja, bet ne taip sparčiai, kad būtų galima įvykdyti teismo nutartį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Katos studija“ suteikia darbo vietą ir moka darbo užmokestį net 9 darbuotojams. Vykdydama teismo nutartį įmonė netektų galimybės sumokėti darbo užmokesčio ir einamuosius mokesčius (socialinio draudimo, gyventojų pajamų, PVM ir kt.). Tokiu būdu nukentės ne tik UAB „Katos studija“, bet bus pažeisti ir jos darbuotojų bei kitų įmonių (verslo partnerių) interesai, nes įmonė nebegalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl praras klientus ir galimybę dirbti ir uždirbti pelną. Tuo pačiu iš esmės bus suteiktas prioritetas BUAB „Rodiklis“ kitų kreditorių atžvilgiu ir tokiu būdu bus pažeisti teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principai, o sprendimas nebus socialiai teisingas ir atsakingas.Teismas neįvertino, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimu nuspręsta priteisti pinigines sumas ne tik iš atsakovo ieškovui, bet ir iš ieškovo atsakovui priteista 30 000 Lt. Kadangi santykiuose su bankrutavusiomis įmonėmis negalima taikyti įskaitymo, akivaizdu, kad priteisti 30 000 Lt UAB „Katos studija“ nebus realiai sumokėti, todėl po teismo sprendimo atsakovo mokumas faktiškai sumažėja ne 50 000 Lt, o 80 000 Lt. Jei ieškovas būtų normaliai veikianti įmonė, vykdant teismo sprendimą pritaikius įskaitymą atsakovo mokumas realiai sumažėtų tik 20 000 Lt.

Vien iš atsakovo pateiktos 2012 ir 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaitų negalima nustatyti tikrosios atsakovo finansinės padėties. Vertinant atsakovo finansinę būklę turi būti atsižvelgiama į jo turimą turtą (nekilnojamąjį, kilnojamąjį, lėšas bankuose ir t. t.). Atsakovas jokių kitų duomenų apie savo finansinę padėtį nepateikė nei Kauno apygardos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovo nurodomu būdu nėra pagrindo.Patenkinus atsakovo prašymą Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimas būtų įvykdytas tik per trejus metus, o tai pažeistų tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių teisėtus interesus bei lūkesčius kuo greičiau gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą.Patenkinus atsakovo prašymą būtų pažeisti pagrindiniai bankroto proceso tikslai bei proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principai.Visos iš Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo kylančios pasekmės atsakovui yra nulemtos paties atsakovo veiksmų. Sudarydamas sandorį, kuris buvo nuginčytas minėtu teismo sprendimu, atsakovas pats buvo nesąžiningas – teismas nustatė visas būtinas sąlygas taikyti Actio Pauliana ir pripažino sandorį negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, kad CPK 284 straipsnio nuostatos taikomos išimtiniais atvejais, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs šios bylos medžiagą, atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino atsakovo prašymą, t. y. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistą 50 000 Lt skolos sumą išdėstė dalimis šešiems mėnesiams. Tokiu procesiniu sprendimu buvo užtikrina ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra, nepaneigtas pats teismo sprendimas ir tuo pačiu atsakovui suteikta galimybė vykdyti sprendimą dalimis.

Nepripažintini pagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino visų atsakovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų bei neatsižvelgė į atsakovo nurodytas su sprendimo įvykdymu susijusias grėsmes atsakovo veiklai, nes pirmosios instancijos teismas būtent įvertinęs atsakovo turtinę ir finansinę padėtį iš dalies tenkino prašymą. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu teigiama, kad sprendimo įvykdymas turi būti išdėstytas beveik trejų metų laikotarpiui, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovo prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad patenkinus tokį prašymą būtų pažeisti ieškovo teisėti interesai bei paneigtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir ieškovo (kreditoriaus) statusą bei jo interesų patenkinimo svarbą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ypač yra svarbus kreditoriaus (bankrutavusios bendrovės) interesas, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas per protingą terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinė byla iškelta 2011 m. gegužės 31 d. (I t., b. l. 127), atsakovui ieškinys įteiktas 2011 m. birželio 2 d. (I t., b. l. 160). Taigi jau nuo 2011 m. birželio 2 d. atsakovas žinojo apie jam reiškiamas turtinio pobūdžio pretenzijas. Sprendimas buvo priimtas 2012 m. birželio 28 d., o įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 4 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas 2013 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo kartu pateikdamas tam tikrus duomenis apie bendrovės finansinę ir materialinę padėtį prašymo padavimo metu, t. y. pažymą, kad 2013 m. spalio 31 d. bendrovėje dirbo 9 darbuotojai, 2013 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių ) ataskaitą, kurioje nurodyti bendro pobūdžio duomenys apie bendrovės pelną, nuostolius, finansinę bei investicinę veiklą (IV t., b. l. 156-157).

Įvertinus civilinės bylos, kurioje atsakovui buvo pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, nagrinėjimo trukmę, tai, kad atsakovas nėra sumokėjęs jokios dalies įsiskolinimo, kad priteista suma juridiniam asmeniui, kuris vykdo ūkinę komercinę veiklą, nėra didelė, sprendimo įvykdymas yra išdėstytas, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju skolininko interesai yra prioritetiniai, t. y. jis turi pranašumą prieš kreditorių (ieškovą), ir jo interesai turi būti žymiai labiau ginami nei kreditoriaus. Atsakovo nurodytas terminas, per kurį turėtų būti išdėstytas sprendimo įvykdymas, negali būti pripažintas protingu ir pagrįstu, nepažeidžiančiu kreditoriaus interesų.

Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovo prašymas negali būti tenkinamas visa apimtimi, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.