Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Labūnavos ŽŪB atstovui Ričardui Urbonavičiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui, Labūnavos ŽŪB dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2015-04-21 paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą (b. l. 42). Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Tokiu būdu įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 str. 1d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas jei yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Pareiškėjas pateiktais rašytiniais įrodymais bei savo paaiškinimais įrodė prašymo pagrįstumą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Labūnavos ŽŪĮ 1992 m. pardavė pareiškėjui butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš 2013-02-21 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pelėdnagių seniūnijos pažymos Nr. 17-252 matyti, kad minėtas butas, (duomenys neskelbtini), registruotas ūkinėje knygoje Nr. 14 pareiškėjo vardu (b. l. 9). 1986-1990 m. Labūnavos kaimo ūkinėje knygoje, įrašytas S. R. ūkis (duomenys neskelbtini), priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei. Knygos skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „gyvena valdiškame bute“ (b. l. 11-13). Pareiškėjas 1991-12-16 pateikė Labūnavos ŽŪĮ prašymą leisti pirkti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). R. S., jo sutuoktinė D. S. 1991-12-16 susitarė, kad privatizuojamą butą pirks nuomininkas R. S. (b. l. 18). Iš 1992-03-27 sutarties matyti, kad J. S. įsiregistravo su savo šeima savo pastatytame name ir pasižadėjo gyventi (duomenys neskelbtini) tol, kol įsirengs namą. R. S. pasižadėjo nereikšti pretenzijų į butą (duomenys neskelbtini) tol, kol J. S. įsirengs namą (b. l. 30). 1992-05-12 įkainojimo aktas Nr. 29 patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) kainuoja 21 261,01 rub. (b. l. 14-15). Mokėjimo pranešimas bei kasos orderio pajamų kvitai patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo Labūnavos ŽŪĮ už butą 21 261,01 rub. (b. l. 20-21). Pareiškėjui sutikus pirkti butą (duomenys neskelbtini) ir sumokėjus pinigus, Labūnavos ŽŪĮ butą (duomenys neskelbtini)pasiūlė pirkti A. M., kuri šį butą nusipirko ir sumokėjo pinigus. Tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismas 1994-03-16 sprendimu pripažino negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo įsigijęs butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Teismui panaikinus buto (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartį, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kad būtų panaikinta buto (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartis, kuria butas buvo parduotas A. M.. Kėdainių rajono apylinkės teismas 1994-11-03 sprendimu pripažino negaliojančia buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigojo Labūnavos ŽŪĮ grąžinti A. M. sumokėtus pinigus. Teismas konstatavo, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas R. S. ir pastarasis jame gyvena nuo 1986 m., todėl butas ir turėjo būti parduotas jam (b. l. 22). Iš įkainojimo akto Nr. 29 matyti, kad butas (duomenys neskelbtini)kainuoja 21 261,01 rub., kuriuos pareiškėjas buvo sumokėjęs (b. l. 14, 20-21). Iš įkainojimo akto Nr. 28 matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) kainuoja 14 723,74 (b. l. 16-17). Pareiškėjui sumokėti pinigai už butą (duomenys neskelbtini) nebuvo grąžinti, todėl darytina išvada, kad už butą (duomenys neskelbtini) yra sumokėjęs daugiau negu šis butas įkainuotas. Pareiškėjas yra sudaręs šilumos energijos, vandens tiekimo sutartis butui (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 25). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini) nėra įregistruota (b. l. 6). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo teismui pateiktų nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylų : namo inventorinės bylos matyti, kad namo (duomenys neskelbtini) statybos metai yra 1975 m., namo savininku ar valdytoju nurodyta Labūnavos ŽŪĮ (inventorinės bylos l. 8, 13, 14, 16, 18, 19).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. (pareiškėjo kaimynas) parodė, kad pareiškėjas nuo 1991 m. tikrai gyvena bute (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tuo metu butus suteikė kolūkis, o vėliau buvo leista juos privatizuoti.

Liudytojas J. S. parodė, kad pareiškėjas nuo 1986 m. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Butą pareiškėjui skyrė kolūkis. Patvirtino, kad butas valstybei niekada nepriklausė.

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai (formuodama teismų praktiką, LAT išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 2011-02-21 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad daikto valdymo atvirumo požymiui konstatuoti nėra būtina, kad valdymas būtų registruotas viešame registre), nepertraukiamai ir kaip savą butą valdo nuo 1986 metų, tai yra daugiau kaip 10 metų. Šis nekilnojamais daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėjas valdė minėtą butą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjas pradėdamas valdyti butą yra pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, be to, jis buvo sąžiningas daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t.y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 str. 1 d.). Visą šį laiką pareiškėjas butą valdė atvirai ir nesislapstydamas, ką įrodo tas faktas, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydamas išregistruoti A. M. nuosavybės teisę į butą (b. l. 7). Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68 str. - 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad pareiškėjas R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 185 str., 533 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str. 3 d., 270 str., 533 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.