- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e2YT-5557-671/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01651-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo fakto nustatymo), suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) jos vaikaitis, pareiškėjas V. Ž., priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė S. Ž.. Jos sutuoktinis Z. Ž. (Ž.) mirė (duomenys neskelbtini). S. ir Z. Ž. gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: S. Ž. ir B. Ž.. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai mirė S. Ž., dar galiojo ir buvo taikomos iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso nuostatos, todėl remiantis minėto įstatymo 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, mirusiosios sūnūs buvo jos palikimo įpėdiniai. Tačiau nei S. Ž., nei B. Ž. motinos palikimo nepriėmė. Pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 2 punktą antros eilės įpėdiniai buvo mirusiojo senoliai, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. S. Ž. turėjo keturis vaikaičius: jos sūnaus B. vaikus – V. Ž. ir P. Ž. bei sūnaus S. vaikus – pareiškėją V. Ž. ir J. (Ž.) L. V. Ž., P. Ž. ir J. (Ž.) L. mirus senelei S. Ž. jos turto nepriėmė, valdyti nepradėjo, pretenzijų nereiškia ir paveldėti jos turto nepageidauja. Mirusiosios S. Ž. palikimą sudaro įvairūs kilnojamieji daiktai, namų apyvokos reikmenys ir apstatymo daiktai. Į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atsirado paveldėtinas kilnojamasis turtas, S. Ž. daiktinės teisės registruotos nebuvo, tačiau šiame name ji gyveno nuo pat savo gimimo, kartu su tėvais, o vėliau, sukūrusi šeimą, niekur kitur neišsikėlė, šį turtą valdė, prižiūrėjo, naudojo, užsiėmė ūkine veikla. S. Ž. dar esant gyvai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), po senelio mirties, su jos pritarimu, minėtame būste taip pat apsigyveno pareiškėjas ir jame gyvena iki šiol. Kadangi nė vienas iš minėtų S. Ž. pirmos ir antros eilės įpėdinių jos palikimo nepriėmė, senelės palikimą priėmė pareiškėjas, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nors, kaip buvo minėta, į nekilnojamąjį turtą nei S. Ž., nei jos sutuoktiniui nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos, tačiau ir po jos mirties šiuo gyvenamuoju būstu rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjas, mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas. Šiuo turtu pareiškėjas naudojasi iki šiol.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad institucija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. Ž. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jos palikimo, prašo sprendimą dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo V. Ž. senelė S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). S. Ž. su vyru Z. (Z., Z.) Ž. (Ž.), kuris mirė (duomenys neskelbtini), susilaukė dviejų vaikų – S. Ž. ir B. Ž.. S. Ž. turi du vaikus – pareiškėją V. Ž. ir J. (Ž.) L., B. Ž. taip pat turi du vaikus – V. Ž. ir P. Ž.. S. Ž. ir B. Ž. 2022 m. rugsėjo 15 d., o V. Ž., P. Ž. ir J. (Ž.) L. 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimais apie palikimo nepriėmimą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. Ž. palikimo nepriėmė, nepradėjo jo faktiškai valdyti, nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nesikreipė ir nesikreips į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ar faktinio palikimo valdymo fakto nustatymo. Telšių rajono savivaldybės 1-asis notarų biuras 2022 m. rugsėjo 16 d. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusios S. Ž. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Telšių rajono savivaldybės administracijos Degaičių seniūnijos 2022 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodyta, kad pareiškėjas V. Ž. nuo 1998 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Iš Telšių rajono Degaičių apylinkės (duomenys neskelbtini)1983-1985 m. ir 1991-1998 m. ūkinių knygų matyti, kad S. Ž. ir Z. Ž. (Ž.), gyvenusiems (duomenys neskelbtini), priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais.
Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu, t. y. po pareiškėjo senelės S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos ir CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.
Palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis).
Įpėdiniui priėmus palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016,). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Pareiškėjas nurodo, kad po senelės S. Ž. mirties jai priklausiusį turtą jis ėmė valdyti, juo naudotis ir jį prižiūrėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Netikėti pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad palikėjos S. Ž. įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. Ž. po senelės S. Ž. mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė po jos mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.