Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1106-390/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
2S-1106-390/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00094-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
K. I. B.
Ieškovas
E. K.
Civilinė byla Nr. 2S-1106-390/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00094-2015-1procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2;
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3635-752/2015 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei K. I. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė teismui ieškinį atsakovei dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnametei priteisimo, bendravimo su nepilnamete tvarkos nustatymo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikiną nepilnametės dukters G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos tėvu ieškovu E. K.. Ieškovas nurodė, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos siekiant užtikrinti vaiko interesus. Atsakovė mažai rūpinasi šalių nepilnamete dukra, savo elgesiu daro neigiamą poveikį vaiko vystymuisi, šiuo metu mergaitė gyvena su ieškovu, kuris ją prižiūri, auklėja, rūpinasi jos vystymusi, sveikata. Aplinkybė, kad atsakovė yra santuokoje su asmeniu, kalinčiu įkalinimo įstaigoje, darys neigiamą įtaką - poveikį šalių nepilnametei dukrai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė laikiną nepilnametės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu E. K. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3635-752/2015 ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Teismas nustatė, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu nepilnametė šalių dukra G. K. faktiškai gyvena su savo tėvu ieškovu E. K., jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovo gyvenimo ir buities sąlygos atitinka mažamečio vaiko interesus, mažametė G. K. naudojasi bendru kambariu su tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei atsakovė K. I. B. nurodė, jog nuo 2014 m. lapkričio mėnesio dukra daugiau laiko praleidžia su tėvu, nes atsakovė mokosi, o šalių dukra dar nelanko darželio, todėl dienos metu pati atsakovė negalinti prižiūrėti dukters, tačiau, atsakovei pradėjus dirbti, atsakovės manymu, jai bus lengviau mokytis ir auginti dukrą. Teismas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų jas pagrindžiančių įrodymų, atsakovės rašytinių paaiškinimų, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytų motyvų, padarė išvadą, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu mažametė šalių dukra faktiškai gyvena su tėvu, kuris rūpinasi ir prižiūri mergaitę, atsakovė faktiškai gyvena atskirai, yra dieninės studijų formos studentė. Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, laikė, jog nustatant laikiną G. K. gyvenamąją vietą su ieškovu, vaiko interesai bylos nagrinėjimo metu pažeisti nebus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnametės šalių dukters sveikata, jos auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką mergaitei savo elgesiu ar kitaip veiktų vaiką psichologiškai neigiamai ir pan. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena būtent su ieškovu, o įprastinės vaiko emocinės, socialinės aplinkos kaita mažamečiam vaikui gali turėti neigiamos įtakos, teismas sprendė, kad šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu geriausia atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią bei stabilią aplinką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė K. I. B. atskiruoju skundu (civilinės bylos dalis Nr. 2-3635-752/2015, b. l. 28–31) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nepilnametės dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove K. I. B.. Apeliantė nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pažymėta, kad įstaiga neturi duomenų apie tai, kad ieškovo ir atsakovės šeimose būtų pažeidžiamos G. K. teisės ar neužtikrinamas jos teisėtų interesų įgyvendinimas, o jų šeimos nėra įrašytos į Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Taip pat išvadoje pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, kad faktiškai mažametė šalių dukra gyvena su ieškovu, todėl tikslinga G. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Tačiau aplinkybė, jog G. K. faktiškai gyvena su ieškovu pagrįsta tik sakiniu ieškinyje, kuris, įvertinant faktines aplinkybes, neatitinka realios situacijos. 2015 m. sausio 21d. atsakovės paaiškinime nurodyta, kad nuo lapkričio mėnesio (t. y. porą mėnesių iki bylos iškėlimo teisme) dukra daugiau laiko būna pas ieškovą arba pas jo tėvus. Poros mėnesių laiko tarpas negali būti vertinamas kaip „nuolat“, o atsakovės nurodyta aplinkybė „daugiau laiko būna pas tėtį“ reiškia ne nuolat, bet daugiau laiko nei būdavo įprastai. Šiame paaiškinime atsakovė nurodė, kad dukrą iš ieškovo pasiima vieną kartą į savaitę trims dienoms, o keturias dienas dukra būna su ieškovu. Tačiau tokia situacija laikina, nes atsakovės mama greitu laiku grįžta į Lietuvą, kuri gyvens kartu su ja ir dukrytę bus lengviau prižiūrėti (šiuo metu atsakovės mama L. B. jau yra grįžusi ir kartu gyvena su atsakove bei padeda prižiūrėti atsakovės dukrą G. K.). Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad mažametė G. K. tik kurį laiko tarpą leido daugiau laiko pas ieškovą, tiksliau pas ieškovo tėvus, kad tai nėra nuolatinis ir įprastas reiškinys ir nusistovėjusi tvarka. Atsakovė šiuo metu mokosi dieniniame skyriuje, o ieškovas žadėjo padėti prižiūrėti dukrą, kad atsakovė galėtų baigti mokslus, tačiau dabar šią pagalbą jis įvardija kaip atsakovės nesirūpinimą dukra. Atsakovė kiekvieną dieną gali pasiimti dukrą po pamokų ir būti su ja, tačiau ieškovas neleidžia jos pasiimti, t. y. atsakovė, būdama rūpestinga ir mylinti mama, yra pasiruošusi ir nori auginti dukrą pati, tačiau dėl ieškovo veiksmų negali to daryti. G. K. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir už ją mokami komunaliniai mokesčiai. Šiuo atveju šalių nurodytos aplinkybės dėl dukters gyvenamosios vietos yra lygiavertės - tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, jog dukra gyvena su jais ir už ją yra mokami visi privalomi mokesčiai. Teismas privalėjo įvertinti ir kitus byloje esančius šalių paaiškinimus bei motyvus. Teismas nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones vadovavosi tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje - kadangi mažametė G. K. nuolat gyvena su ieškovu, atsakovė yra dieninių studijų studentė, todėl G. K. laikina gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu. Tokie teismo motyvai laikytini nepagrįstais ir nepakankamais tam, kad būtų galima nustatyti dukters G. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Teismas nevertino atsakovės paaiškinimo, jog ji turi galimybę, esant situacijai, apsistoti pas močiutę, kad dukra nebūtų palikta be priežiūros. Vertindamas, kad atsakovė dieną būna paskaitose, teismas nevertino, jog ieškovas taip pat retai kada ilgesnį laiko tarpą būna su dukra, nes dirba pamainomis, o dukra faktiškai būna pas senelius. Tačiau, skirtingai nei ieškovas, atsakovė turi galimybę kiekvieną naktį būti su dukryte, taip garantuodama jai didesnį psichologinį komfortą ir saugumo jausmą. Ieškovas, dukrą palikdamas prižiūrėti tai tėvams, tai pats prižiūrėdamas, negali sukurti vaikui įprasto dienos režimo, tvarkos, saugios aplinkos, nes dukrai dažnai tenka keisti aplinką. Kauno apylinkės teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nustačius G. K. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu ir nenustačius bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovas pradėjo piktnaudžiauti savo teisėmis, jausdamasis padėties šeimininku, visiškai neatsižvelgdamas į vaiko poreikį matytis ir bendrauti su mama, būti šalia jos. Atsakovė, būdama mama, turi natūraliai daugiau būdingesnių moterims savybių, tokių kaip švelnumas, atidumas, rūpestingumas, būtinų mažam vaikui tinkamai augti ir vystytis. Tokio amžiaus vaikui, ypač mergaitei, būtinas mamos buvimas šalia, o teismui nustačius laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, mergaitė praras galimybę ir poreikį būti su mama. G. K. yra 2,7 metų, mergaitė dar tik pradeda kalbėti, o tarp tėvų yra kilęs ginčas dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas privalėjo išsiaiškinti ne tik buitines tėvų gyvenimo sąlygas, bet ir vaiko psichologinį ryšį su tėvais, tėvų psichologinį ryšį su vaiku. Tokio amžiaus vaikui nėra ypatingai svarbu pas kurį iš tėvų padarytas geresnis buto remontas ar didesnė virtuvė, tačiau vaikui ypatingai svarbu psichologinis ir emocinis saugumas ir komfortas, saugi ir įprasta aplinka, dėmesys ir švelnumas. Tačiau nei teismas, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius šių aplinkybių netyrė. Matydamas prieštaravimus ir būdamas aktyvus, teismas privalėjo skirti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žodinį nagrinėjimą, papildomai išklausyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo ir šalių paaiškinimų, apklausti psichologus dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos rekomendacijų. Tačiau teismas neišnaudojo šių galimybių ir faktiškai priėmė nutartį be motyvų. Nei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nei teismas nevertino vaiko psichologinio prisirišimo prie kurio nors iš tėvų, nevertino tėvų psichologinių savybių ir ryšio su vaiku, todėl laikytina, jog teismas nutartį priėmė išsamiai neištyręs aplinkybių, neatsižvelgdamas į mažamečio vaiko prioritetinius interesus, į psichologinį ir emocinį vaiko poreikį būti su motina.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas E. K. (civilinės bylos dalis Nr. 2-3635-752/2015, b. l. 42–44) prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad atsakovei palikus šeimą, dukrele rūpinasi ieškovas, padeda ieškovo tėvai, su kuriais ieškovas gyvena viename name. Atsakovė melagingai nurodo, kad dukra pas ją gyvena tris dienas, o pas ieškovą keturias. Taip duktė kartais būna pas atsakovę tris dienas, tačiau tai vyksta nuo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo apsilankymo. Faktiškai duktė pas ją negyvena. Visą laiką duktė gyvena su ieškovu. Nemano, kad jei ieškovo tėvai padeda jam prižiūrėti bei auklėti dukrą yra blogai. Ieškovas dirba pamainomis. Darbo laikas 8 valandos per parą. Ieškovui lieka pakankamai valandų, kad galėtų būti su dukra ir ja rūpintis. Ieškovui dirbant, dienos metu dukra būna ieškovo tėvų bute, juolab, kad gyvena viename name, vienoje laiptinėje ir nemano, kad tai yra blogai. Atsakovė melagingai nurodo, kad ieškovas neleidžia su dukra bendrauti po jos pamokų. Atsakovė dažniau pradėjo ateiti pas dukrą ir ją lankyti tik po ieškinio padavimo į teismą. Iki tol aplankydavo dukrą labai retai. Atsakovė nuslepia tai, kad ji ne tik mokosi, bet ir dirba paromis, todėl ji niekaip negali prižiūrėti dukters. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad dukrą galės prižiūrėti jos mama, kuri atvyko iš užsienio. Vadinasi duktė bus paliekama tiek diena, tiek naktį su atsakovės mama, kurios mergaitė galima sakyti nepažįsta. Neaišku, kuriam laikui atsakovės mama atvyko, ar gyvens Lietuvoje. Dukra G. būdama su ieškovo tėvais jaučiasi saugi, ji yra įpratusi prie aplinkos, jai viskas pažįstama ir sava. Atsakovė nurodo, kad dukra gyvena pas ją, nes jos gyvenamoji vieta deklaruota su atsakove. Deklaruota gyvenamoji vieta nėra pagrindas teigti, jog ten pat yra ir gyvenamoji vieta. Faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta gali būti skirtingos ir tai leidžiama įstatymu. Faktinė dukters gyvenamoji vieta yra su ieškovu. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nevertino psichologinio ryšio su vaiku. Duktė G. visada gyveno bute, kol ieškovas su atsakove gyveno kartu, kuriame ir dabar gyvena. Jai gerai pažįstama namų aplinka, ieškovo tėvai visada buvo šalia ir visada padėdavo, G. jaučiasi saugi, prisirišusi tiek prie ieškovo ir prie jo tėvų, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Ieškovas niekada nedraudė ir nesiruošia drausti atsakovei bendrauti su dukra. Atsakovė nurodo, jog ji rūpinasi dukra, tačiau išlaikymo ji neteikia dukrai iki šio laiko. Be to atsakovė yra ištekėjusi už kalinio G. J.. Jam grįžus iš įkalinimo įstaigos, jei dukra gyventų su atsakove, neaišku ar būtų užtikrintas dukrai saugumas ir kitos tinkamos gyvenimo sąlygos. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos pažyma patvirtina, kad ieškovas pastoviai rūpinasi dukters sveikata, po to kai atsakovė paliko šeimą. Ieškovo buities gyvenimo sąlygos yra geresnės. Ieškovas su dukra gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais. Atsakovė gyvena dviejų kambarių bendrabutyje. Nors kambariuose yra tualetas, vonia, virtuvė, tačiau nėra vandens, dujų, todėl nėra elementarių sąlygų vaikui gyventi bei būti tinkamai prižiūrimas. Atsakovė neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, nes už buto priežiūrą - komunalinius ir kitus mokesčius moka jos močiutė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (LAT 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (LAT 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė laikiną nepilnametės G. K. gyvenamąją vietą su ieškovu E. K. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3635-752/2015 ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Teismas nustatė, kad šiuo metu šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena būtent su ieškovu, o įprastinės vaiko emocinės, socialinės aplinkos kaita mažamečiam vaikui gali turėti neigiamos įtakos, teismas sprendė, kad šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu geriausia atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią bei stabilią aplinką. Atsakovė nesutinka su teismo priimta nutartimi ir prašo ją panaikinti, klausimą dėl laikinųjų pasaugos priemonių išspręsti iš esmės – nustatyti nepilnametės G. K. gyvenamąją vietą su atsakove K. I. B.. Apeliantė skundą grindžia argumentais, jog teismo nurodyti motyvai yra nepakankami tam, jog būtų galima nustatyti dukters G. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, kad teismas nevertino vaiko psichologinio prisirišimo prie kurio nors iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog nagrinėjamuoju atveju tenkinti atskirąjį skundą ir nustatyti nepilnametės G. K. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove K. I. B. nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, atsakovei neįrodžius, jog aplinka, kurioje gyvena nepilnametė, yra nesaugi, jog ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnametės šalių dukters sveikata, jos auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką mergaitei savo elgesiu ar kitaip veiktų vaiką psichologiškai neigiamai ir pan.

Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-01-23 išvada (b. l. 9–13 civilinės bylos Nr. 2-3635-752/2015 dalis) nustatyta, kad nepilnametė G. K. faktiškai gyvena kartu su tėvu E. K. jo motinai N. K. nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Atsakovė pati nurodžiusi, jog ji mokosi, o šalių dukra dar nelanko darželio, todėl dienos metu pati atsakovė negalinti prižiūrėti dukters. Ieškovui dukrą padeda prižiūrėti jo tėvai, mažametės seneliai, kurie gyvena tame pačiame name. Atsakovė šias aplinkybes pripažino. Teismo vertinimu, svarbia aplinkybe laikytina tai, jog mažametė nuo gimimo gyveno kartu su ieškovu ir atsakove bute, kuriame ir gyvena šiuo metu, mergaitę padeda prižiūrėti jai artimi giminaičiai – seneliai, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gyvenamoji aplinka nepasikeitė, nėra pagrindo teigti, jog mergaitei tapo emociškai nesaugu dėl pasikeitusios aplinkos. Pažymėtina, jog atsakovė, kuri kartu negyvena su dukra, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 str.). Atsakovė nurodo, kad ieškovas neleidžia atsakovei pasiimti kiekvieną dieną dukrą po jos pamokų, tačiau ieškovas nurodo priešingai, t. y., jog jis nedraudžiantis bendrauti atsakove su dukra. Pažymėtina, jog kilus ginčui tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovė gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.

Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino vaiko psichologinio prisirišimo prie kurio nors iš tėvų, nevertino tėvų psichologinių savybių ir ryšio su vaiku, todėl laikytina, jog teismas nutartį priėmė išsamiai neištyręs aplinkybių, neatsižvelgdamas į mažamečio vaiko prioritetinius interesus, į psichologinį ir emocinį vaiko poreikį būti su motina. Pažymėtina, jog norint nustatyti, prie kurio iš tėvų yra labiau prisirišusi mažametė, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kas gali būti atlikta tiktai išsprendus ginčą iš esmės.

Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Kaip jau buvo nurodyta, šiuo metu nepilnametės gyvenamoji vieta yra su ieškovu jam priklausančiame bute, kuriame yra geros sąlygos mažametei G. gyventi, žaisti, ugdytis, jokios neigiamos informacijos apie šeimą Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas netinkamai rūpinasi mažametės priežiūra ir ugdymu. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat nenustatyta aplinkybių, jog mažametė yra prisirišusi tik prie motinos, kadangi iki šalims pradedant gyventi skyrium, mažametė gyveno su abiem tėvais. Dėl nurodytų priežasčių tenkinti atsakovės skundą ir nustatyti mažametės šalių dukros gyvenamąją vietą su atsakove nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė laikiną nepilnametės G. K. gyvenamąją vietą su ieškovu, šia nutartimi šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra išspręstas iš esmės, todėl galutinė vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės galutiniu teismo sprendimu.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. sausio 30 d. nutartį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Algimantas Kukalis