- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-21
- Bylos Nr.
- e2-1145-220/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00702-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- UAB „Tauragės vandenys“
- Trečiasis asmuo
- J. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ( toliau- ieškovė) ieškinį atsakovei UAB „Tauragės vandenys“, (toliau -atsakovė) trečiajam asmeniui J. K., dėl išmokėtų sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės750,00 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015-05-29 tarp ieškovės ir O. K. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, kuria apdraustas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. pagrindu. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė 2015-09-17 vykdė šalto vandens apskaitos skaitiklio keitimo darbus, kurių metu nulūžo vandens tiekimo vamzdis ir buvo aplietos nurodyto buto patalpos. Įvykis pripažintas draudiminiu, todėl ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 750,00 Eur draudiminę išmoką. Ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nesutiko su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad ji su privataus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke J. K. 2004-06-04 pasirašė šalto vandens tiekimo sutartį Nr. 11/5033. Sutartyje numatyta, kad atsakovė vandentiekio tinklą į gyvenamąjį namą eksploatuoja iki gyvenamojo namo sklypo ribos. Už gyvenamojo namo vidaus vandentiekio tinklus atsakingas yra abonentas. Privataus namo vandentiekio sistemų priežiūra, jų atitikimas nustatytiems techniniams reikalavimams, veikimo užtikrinimas yra ne atsakovės atsakomybės ribose, todėl daro išvadą, kad už žalą yra atsakinga pati namo savininkė J. K., kurios veiksmai ir buvo neteisėti, būtent dėl jos neveikimo – jai priklausančio pastato konstrukcijų defektų (surūdijusio ventilio) bei netinkamos priežiūros ir eksploatavimo užtikrinimo, buvo apgadintas jai priklausantis turtas. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pas J. K. namuose nesisuko vandens apskaitos skaitiklis, todėl buvo būtinybė jį pakeisti. Prieš skaitiklio keitimą buvo užsuktas prie skaitiklio esanti vandens padavimo sklendė, tačiau dėl spaudimo sklendė nuo vamzdžio buvo nustumta ir pradėjo bėgti vanduo. Jokio dokumento dėl šio įvykio nebuvo surašyta, nes jo surašymą niekas nereglamentuoja, o taip pat nereglamentuojama ir pati vandens skaitiklio pakeitimo tvarka. Nereikia keičiant vandens skaitiklį užsukti vandens tiekimą visam kaimui, o užtenka užsukti sklendę prieš skaitiklį, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Į teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas, tačiau iš jų gautas pranešimas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, o taip pat neatvyko ir tretysis asmuo, tačiau teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai. Dėl šių priežasčių byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant ( Civilinio proceso kodekso( toliau- CPK) 246 straipsnis, 247 straipsnis).
Trečiasis asmuo J. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi nenustačius ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų išieškojimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija).
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad O. K. ir ADB „Gjensidige“ laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 18 d. 00.00 val. iki 2016 m. birželio 17 d. 24.00 val. sudarė Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš J. K. pranešimo apie įvykį matyti, kad atsakovei UAB „Tauragės vandenys“ keičiant vandens skaitiklius nulūžo vamzdis ir užliejo kambarius vandeniu. Ieškovė ADB „Gjensidige” 2015 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu paskaičiuotą 750,00 Eur draudimo išmoką išmokėjo O. K.. Ieškovė 2016 m. sausio 8 d. pretenzija pranešė atsakovei UAB „Tauragės vandenys“ apie išmokėtą žalą ir per 14 dienų prašė sumokėti šią sumą į ieškovės sąskaitą. Atsakovė 2016-01-13 atsiliepimu ieškovės pretenziją laikė nepagrįsta ir nurodė, kad vandens skaitiklio pakeitimo metu lūžo surūdijęs ventilis, o už vandentiekio tinklų techninę būklę yra atsakinga namo savininkė J. K.. Taip pat ir 2015-10-09 atsakovės rašte nurodyta, kad jų darbuotojas A. U. turėjo užsukti uždaromąją armatūrą ( ventilį) esantį prieš skaitiklį, tačiau ventilis buvo surūdijęs ir jį besukant pastarasis nulūžo. Iš šalto vandens tiekimo sutarties Nr. 11/5033, 6 punkto matyti, kad vandens abonentas atsako už vandens apskaitos mazgo patalpos ir jos įrangos techninę būklę, o vandens tiekėjas atsako už techninę įrangą iki sklypo ribos( sutarties 11p.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl žalos atlyginimo turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės pagrindu, nes žalą draudikas reikalauja atlyginti iš trečiųjų asmenų. Todėl atsakovės atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė ir žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). O kaltė preziumuojama ir paneigti šią prezumpciją turi atsakovė. (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos. Vykdydama šią pareigą atsakovė nurodė, jog nesutinka, kad vanduo name pasileido dėl jos darbuotojo kaltės, nes darbuotojas nesugadino vandentiekio sklendės, o tik ją užsukęs nuėmė vandens skaitiklį ir jį nuėmus nuo spaudimo buvo išmušta pati sklendė, nes buvo surūdijęs sklendės sriegis. Bylos nagrinėjimo metu vertinant visas nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad pradiniai raštiški įrodymai dėl priežasčių, kurioms esant įvyko vandens išsiliejimas ir dėl to buvo apgadintas trečiojo asmens turtas, yra prieštaringi. Kaip matyti, tretysis asmuo savo 2015-09-21 rašte draudikui nurodė, kad keičiant vandens skaitiklį lūžo vamzdis, atsakovė savo rašytiniuose 2015-10-09 ir 2016-01-13 raštuose atitinkamai nurodo, kad besukant lūžo surūdijęs ventilis. O teismo posėdžio metu liudytojas A. U., kuris keitė vandens skaitiklį, parodė, jog ventilis iš pažiūros buvo nesurūdijęs ir jis jį užsuko, tačiau tik nuėmus vandens skaitiklį pats užsuktas ventilis dėl susidariusio vandens spaudimo nušoko nuo vandens vamzdžio, nes, kaip jis teigia, buvo surūdijęs pačio ventilio sriegis. Esant šiems duomenims nėra galimybės tiksliai nustatyti aplinkybių dėl kokių priežasčių išsiliejo vanduo keičiant vandens skaitiklį, nes, kaip jau buvo minėta, duomenys byloje yra skirtingi, kitų kokių nors duomenų, pagal liudytojo nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikė. Kaip teigia atsakovės atstovas, jokio rašytinio akto ar kito dokumento, patvirtinančio liudytojo nurodytas aplinkybės, jis pateikti negali, nes nebuvo surašytas koks nors dokumentas, o buvo surašytas tik vandens skaitiklio 2015-09-17 keitimo aktas.
Tačiau byloje yra nustatyta pagrindinė aplinkybė, jog vanduo išsiliejo dėl mechaninio, o ne savaiminio atsitiktinumo metu, tai yra atsakovės darbuotojas, keisdamas vandens skaitiklį, sukdamas sklendę ją nulaužė,( vertinant aplinkybes pagal byloje esančius raštiškus duomenis) ar užsukus sklendę ir nuėmus vandens skaitiklį dėl vandens spaudimo pati sklendė buvo išmušta nuo vamzdžio( vertinant pagal liudytojo parodymus). Taigi, vienokiu ar kitokiu atveju vandens išsiliejimą įtakojo atsakovės darbuotojo veiksmai susiję su jėgos panaudojimu keičiant skaitiklį. Kaip teigė liudytojas A. U., jis atėjęs pamatė, kad sklendė iš išorės atrodė gera, todėl jis užsuko tik ją, o ne viso kaimo vandentiekio sklendę. Vertinant jo parodymus, ir tai, kad raštiškuose parodymuose yra nurodyta, jog sklendė buvo surūdijusi bei sukant ji nulūžo, o kitų įrodymų, patvirtinančių šiuos liudytojo parodymus, nėra, kritiškai vertintini liudytojo parodymai, kad jis iš išorės nepastebėjo, jog sklendė galėjo būti surūdijusi, nes jis yra įmonės darbuotojas ir galimai siekia pateisinti savo poelgį dėl pagrindinės kaimo vandentiekio sklendės neužsukimo. Pažymėtina, kad atsakovė atlikdama jai pavestus darbus turi užtikrinti, kad darbai būtų atlikti tinkamai, rūpestingai, kad juos atliktų kvalifikuoti specialistai, būtų imtasis visų reikiamų apsaugos priemonių užtikrinant jiems patikėtų vandens skaitiklių kontrolę, tame tarpe ir jų keitimą bei taisymą. Kaip matosi iš liudytojo parodymų, jau ir anksčiau buvo taip atsitikę, kai nebuvo užsukta pagrindinis vandens sklendė, tačiau, kaip matyti iš atsakovės atstovo paaiškinimų, jokių priemonių dėl skaitiklių keitimo tvarkos, užkertant kelią tokiems atsitikimams, nebuvo imtasi. Be to, kaip teigia liudytojas, darbas truko apie 20 min, todėl dėl tokio trumpo laiko tarpo, uždarius pagrindinę kaimo vandentiekio sklendę, kuri priklauso vandentiekiui, tikrai būtų išvengta neigiamų pasekmių. Teismas laiko, kad toks elgesys neatitinka atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų, todėl laikomas neteisėtu ( CK 6.246 straipsnio 1dalis). Kadangi atsiradusi žala (užliejimas) kilo dėl neatsakingai atliekamų atsakovės veiksmų, o ne dėl savaiminio namo savininkui priklausančių vandentiekio įrenginių nusidėvėjimo ar savininko veiksmų, laikytina, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Pažymėtina, kad vandens tiekimo sutartis iš tiesų nustato ir apibrėžia tiekėjo ir abonento nuosavybės teisės ribas ir atsakomybę, taip pat užkerta kelią ginčui, kas turi keisti susidėvėjusį vamzdyną, jį prižiūrėti ir eksploatuoti, bei kam tenka avarijos padarinių likvidavimas bei atsakomybė, tačiau tik tuomet kai pvz., sprogsta vamzdynas dėl hidraulinių smūgių, slėgio svyravimo, netinkamos priežiūros pasekoje atsiradusios erozijos ir pan.( Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2A-1820-658/2016). Kadangi atsakovė neįrodė, kad ji nėra kalta dėl turto sugadinimo dėl vandens išsiliejimo keičiant vandens skaitiklį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 750,00 Eur dydžio ( atsakovė šios sumos dydžio neginčija) išmokėta draudimo išmoka, kurią ieškovė sumokėjo 2015-10-14 pagal pridėtus jos dokumentus (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovės, praleidusios terminą įvykdyti piniginę prievolę, priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-04-03 iki prievolės visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis.).
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas už ieškinį sumokėtas 17,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Tauragės vandenys“, į. k. 179249836, ieškovės ADB „Gjensidige“, į. k. 10057869, naudai 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-03) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 17,00 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, pinigines lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.