Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-235-805/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono vandentiekis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. K. komercijos firma „Alongė“, R. V. K., uždaroji akcinė bendrovė „Euro Fun“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčas kilęs dėl draudiko teisės reikalauti išmokėtų piniginių sumų susigrąžinimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Birštono vandentiekis“ priteisti 501,91 Eur turtinės žalos, 59,65 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys pareikštas CK 6.1015 straipsnio pagrindu. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė vykdė šalto vandens apskaitos skaitiklio keitimo darbus, kurių metu trūko šalto vandens tiekimo vamzdis ir buvo aplietos R. K. komercinei firmai „Alongė“ priklausančio buto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Buto patalpos buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. Įvykis pripažintas draudiminiu, todėl ieškovė apskaičiavo ir buto savininkui R. K. komercinei firmai išmokėjo 501,91 Eur draudiminę išmoką.Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl žalos atsakovės atsakomybės nėra, kadangi už skaitiklio esantis vamzdynas yra už atsakovės atsakomybės už vamzdyną ribų, be to vamzdis sprogo dėl susidėvėjimo, o ne dėl atsakovės darbuotojo neteisėtų veiksmų. Taip pat minima, kad patalpų draudimo sutartis buvo sudaryta ne su R. K. komercine firma „Alongė“, o su gyvenamojo namo savininku R. V. K. Be viso to atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinys teismui pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.Trečiojo asmens R. K. komercijos firmos „Alongė“ atstovas ir trečiasis asmuo R. V. K. dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra, tačiau nurodė, kad mano, jog atsakovas stengiasi sumažinti savo atsakomybės ribas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atmesdamas ieškinį teismas pasisakė, jog įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę draudikas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. Taip pat įvertinęs įrodymus padarė išvadas, jog: keisto vandens skaitiklio vieta nėra atsakovės atsakomybės ribose; vandens išsiliejimas įvyko dėl susidėvėjusios nuo senumo, paveiktos erozijos jungties, buvusios sienoje, trūkimo, o ne dėl normalia rizika atsakovės darbuotojų atliekamų elementarių vandens skaitiklio keitimo darbų. Todėl sprendė, kad nenustatyta atsakovės kaltė, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, nes tinkama inžinerinės sistemos priežiūra ir eksploatavimas tenka trečiajam asmeniui, o ne atsakovei. Padaręs tokias išvadas teismas sprendime be kita ko paminėjo, jog nustatė ir tą faktą, kad įvykis įvyko R. K. firmai „Alongė“ priklausančiose patalpose, dėl kurių AB „Lietuvos draudimas“ sutarties su R. K. firma „Alongė“ nebuvo sudariusi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vandens išsiliejimas įvyko dėl susidėvėjusios nuo senumo, paveiktos erozijos jungties, buvusios sienoje, trūkimo, o ne dėl normalia rizika atsakovės darbuotojų atliekamų elementarių vandens skaitiklio keitimo darbų. Teismas neįvertino, kad trūkęs vamzdis atsakovės buvo nulaužtas prieš du metus, kai buvo keičiamas vandens apskaitos prietaisas. Avarija įvyko, kai atsakovės darbuotojas keitė vandens apskaitos prietaisą, o ne dėl inžinerinės sistemos nepriežiūros. Atsakovės darbuotojas pripažino, kad matė vamzdyno blogą būklę, tačiau rizikavo ir keitė vandens apskaitos prietaisą.Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę. Teismas neįvertino, kad atsakovės darbuotojui, kaip specialistui, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, taikoma profesinė pareiga elgtis pagal jo kvalifikacijai keliamus reikalavimų standartus. Būdamas savo srities profesionalas, ir žinodamas, kokios pasekmės gali atsirasti atliekant tokio pobūdžio darbus, atsakovės darbuotojas uždarė tik įvado į butą uždaromąją armatūrą, tačiau neatjungė vandens tiekimo į įvadą, ties kuriuo buvo keičiamas šalto vandens apskaitos skaitiklis. Toks elgesys neatitinka atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų, todėl yra neteisėtas.Atsakovė UAB „Birštono vandentiekis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad žala atsirado dėl atsakovės kaltės. Atsakovės darbuotojai, atvykę atlikti skaitiklio keitimo darbų, nebuvo informuoti apie vamzdžio susidėvėjimą. Vamzdžio stovio negalėjo įvertinti ir atsakovės darbuotojai, kadangi jis buvo pačių naudotojų užpurkštas montažinėmis putomis ir jo vizualiai įvertinti nebuvo jokios galimybės be profilaktinių bandymų, ką ir privalėjo padaryti šalto vandens naudotojas. Abonento nuosavybė yra ribose nuo šulinio miesto tinkluose iki apskaitos skaitiklio R. K. komercinės firmos „Alongė“ patalpose, todėl įvado kokybę privalėjo nustatyti ne atsakovės darbuotojai.R. K. komercinė firma „Alongė“ jokios Būsto draudimo sutarties nebuvo sudariusi, taip pat nebuvo sudariusi ir šalto vandens tiekimo sutarties. Būsto draudimo sutartis LD Nr. 97144311 laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 10 d. iki 2013 m. birželio 9 d. buvo sudaryta tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir R. V. K.. Iškovė pervedė draudimo išmoką ne tam asmeniu, su kuriuo buvo sudaryta draudimo sutartis.Teismas pagrįstai nurodė, kad neaišku, ar buvo užlietos R. V. K. apdraustos patalpos. Draudimo sutartyje nurodyta, kad apdraudžiamas R. V. K. nuosavybėje esantis gyvenamasis namas, nors VĮ Registrų centro duomenimis tuo adresu registruotos parduotuvės patalpos ir patalpa-sandėlis. Faktiškai konstatuota, kad vandeniu aplieta patalpa yra 1fp pažymėta indeksu 1-5, kurios plotas 22,97 kv. m. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad buvo užlietos R. K. komercinės firmos „Alongė“ patalpos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog byloje turi būti taikyta ieškinio senatis. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime ženklią sprendimo dalį skyrė teoriniam ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimui, tačiau sprendime taip ir neatsakė į klausimą ar šioje byloje ieškinio senatis taikytina, ir kaip šiuo konkrečiu atveju skaičiuojami ieškinio senaties terminai. Todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šiuos trūkumus.Nustatyta, kad ieškinys yra pareikštas Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio pagrindu. Ieškovė, pripažinusi 2012-11-09 užpylimo vandeniu metu sugadintų patalpų faktą draudžiamuoju įvykiu, atlygino žalą. Manydama, jog dėl žalos atsakinga atsakovė, nes patalpų užliejimo priežastis buvo jos darbuotojo netinkamai atlikti šalto vandens apskaitos skaitiklio keitimo darbai, 2013-08-19 pretenzija paragino atsakovę geruoju per 18 dienų atlyginti draudikui dėl patirtos žalos išmokėtą draudimo įmoką.Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbiausią reikšmę turi momento, nuo kada ieškovė suprato, jog jos teisės pažeidžiamos, nustatymas. Įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad šis momentas sietinas su pretenzijoje nurodyto termino pabaiga. 2013-08-19 pretenzija ieškovė pati nustatė 18 dienų terminą, per kurį atsakovė galėjo geruoju sugrąžinti jai išmokėtą draudimo įmoką. Šis terminas baigėsi 2013 m. rugsėjo 6 d. Per pretenzijoje nustatytą terminą atsakovė žalos neatlygino, ir netgi priešingai, nepraleidusi šio termino atsakė raštu ieškovei, kad pareikštos pretenzijos netenkins (t. 1, b. l. 17-18).Nustatęs 11 punkte išvardintas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškinio senaties terminas šioje byloje prasidėjo 2013 m. rugsėjo 7 d., o pasibaigė 2014 m. rugsėjo 7 d., kadangi subrogacinį reikalavimą reiškiančiam draudikui taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir pradiniam kreditoriui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui), ir tuo pačiu taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde apeliantas aiškiai nesuformulavo priežasčių, dėl ko praleido ieškinio senaties terminą, todėl daroma išvada, jog byloje nenustatyta svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. rugsėjo 2 d. Taigi, atsižvelgiant į 12 ir 13 punktuose nustatytas aplinkybes, atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Net ir nustačius faktines aplinkybes, kurios leistų tenkinti ieškinį, vien remiantis ieškinio senaties instituto taikymu, būtų pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl draudimo objekto ir išmokos gavėjo

Atsakovė tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek atsiliepimą į apeliacinį skundą argumentavo ir tuo, kad draudimo išmoka buvo išmokėta ne tam asmeniui, su kuriuo sudaryta turto draudimo sutartis.Byloje esantis Būsto draudimo liudijimas patvirtina, kad tuo laikotarpiu, kuomet vyko patalpų užpylimas vandeniu, buvo apdrausti nuolat gyvenami pastatai (taip nurodyta liudijime –(teismo pastaba)) – gyvenamasis namas 65 kv. m., 1956 m. statybos, ir sandėlis 120 kv. m., 1956 m. statybos, esantys (duomenys neskelbtini), draudėjas R. V. K. (t. 1, b. l. 5-6).Tačiau iš VĮ Registrų centras duomenų bazės išrašo matosi, jog 182,86 kv. m bendro ploto pastatas - parduotuvė, 153,55 kv. m bendro ploto pastatas - sandėlis, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti R. K. komercijos firmos „Alongė” vardu, o ne fizinio asmens R. K. vardu ( t. 1, b. l. 90-93).Iš pateiktų Nekilnojamojo turto daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatyta, kad avarijos vieta, kurioje buvo keičiamas šalto vandens skaitiklis, yra 22,97 kv. m. ploto patalpoje, esančioje priestato, pastatyto 1958 metais, pirmame aukšte - 1f¹/p, pažymėtoje indeksu 1-5, kurie pagal kadastro duomenis laikytini – priestatais (t. 1, b. l. 133,138). Tuo tarpu fizinio asmens R. V. K. pagal draudimo liudijimą apdraustas 120 kv. m. sandėlis, kadastro duomenimis laikytinas kavine su gyvenamosiomis patalpomis - 1M1/p, bendras plotas 123,04 kv. m.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 16-18 punktuose nurodytas aplinkybes padarė išvadą, kad įvykis vyko toje vietoje (tame pastate), kuris nebuvo nurodytas būsto draudimo liudijime, kaip draudimo objektas.Pažymėtina, jog ieškovė savo apeliaciniame skunde neginčijo tokios teismo išvados, todėl vėlgi, net ir nustačius aplinkybę, kad atsakovė yra kalta dėl atsiradusios žalos, jei nekyla pareiga grąžinti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką, kadangi ji, veikdama savo rizika, išmokėjo draudimo išmoką už žalą, padarytą draudimo sutartimi nesaugomam objektui.Svarbi pirmosios instancijos teismo nustatyta, ir beje vėlgi apeliaciniu skundu neginčyta aplinkybė, kad dėl apliejimo vandeniu buvo sugadintos ne fiziniam asmeniui R. V. K., o juridiniam asmeniui - R. K. komercijos firmai „Alongė“ priklausančios patalpos. Tuo tarpu draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė R. V. K. Ieškovė, kaip profesionalus draudimo paslaugas teikiantis subjektas, ne tik, kad privalėjo įsitikinti, kad sutartį sudarantis asmuo turi tokią teisę, bet ir teisingai užpildyti sutartį, bei esant būtinumui pareikalauti tą teisę patvirtinančių dokumentų ir pridėti juos prie sutarties. To nesant, laikoma, jog ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos paneigti atsakovės teiginius, jog draudimo išmoka buvo išmokėta ne tam asmeniui.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tai reiškia, jog ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos. Vykdydama šią pareigą atsakovė be kita ko nurodė, jog nesutinka, kad vamzdis trūko dėl jos darbuotojų netinkamo darbo, nes atliekant skaitiklio keitimo darbus didelė jėga nenaudojama. Jos veiksmuose nėra kaltės, o nesant kaltės, nekyla atsakomybė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog avarija įvyko dėl susidėvėjusios nuo senumo, paveiktos erozijos jungties, buvusios sienoje, trūkimo, o ne dėl normalia rizika atsakovo darbuotojų atliekamų elementarių vandens skaitiklio keitimo darbų. Taip pat akcentavo, jog atsakovės atsakomybės riba yra tik iki šulinio, kuris yra už pastato ribų, todėl R. V. K. tinkamai neprižiūrėjus vidaus inžinerinės sistemos, atsakovės neteisėti veiksmai nenustatomi, ir ji negali būti atsakinga už žalą.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas dėl atsakovės kaltės nebuvimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą.Pirmiausiai pažymėtina, jog teismas be pagrindo suabsoliutino ir išskirtinai prioritetiškai vertino atsakovės pateiktą „Nuosavybės ir eksploatavimo ribų aktą Nr. 1“ su priedu- brėžiniu (t. 1, b. l. 143-145). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas iš tiesų nustato ir apibrėžia geriamojo vandens tiekėjo ir abonento nuosavybės teisės ribas ir atsakomybę; taip pat užkerta kelią ginčas, kas turi keisti susidėvėjusį vamzdyną, jį prižiūrėti ir eksploatuoti, bei kam tenka avarijos padarinių likvidavimas bei atsakomybė, tačiau tik tuomet kai pvz. sprogsta vamzdynas dėl hidraulinių smūgių, slėgio svyravimo, netinkamos priežiūros pasėkoje atsiradusio erozijos ir pan.Tačiau šios bylos nagrinėjimo metu aktuali ta aplinkybė, kad vamzdis trūko ne dėl savaiminės korozijos, slėgio svyravimo ar pan., o nuo mechaninio poveikio.Vamzdis buvo veikiamas jėgos, t. y. lūžo atsakovės darbuotojui keičiant skaitiklį. Apeliacinės instancijos teismui perklausius posėdžio garso įrašą nustatyta, kad apklausiant skaitiklio keitime dalyvavusį atsakovės darbuotoją J. R. K., pastarasis paaiškino, jog buvo nepatogus priėjimas ir skaitiklį surizikavom keisti; nebuvo galima palaikyti vamzdžio; praktiškai reikėjo rašyti aktą ir nekeisti (įrašo 53:15; 54:57; 01:01:00 - 01:04:20). Svarbu ir tai, kad atsakydamas į teisėjos klausimą ar apžiūrėjo vamzdį prieš keičiant skaitiklį, liudytojas atsakė, kad „dabar jau apžiūrėsiu“ (įrašo 01:03:15 – 01:03:27), be to liudytojas nepaneigė R. V. K. išsakytos pastabos, kad vamzdį atsakovės darbuotojai jau buvo kartą nulaužę prieš du metus, ir po to suvirino (01:14:30), o šiuo atveju vamzdis lūžo per virinimo siūlę. Taip pat liudytojas žinojo, kad vamzdynas yra senas- 30-40 metų ir visas vamzdynas avarinės būklės.Taigi, pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino ir nieko nepasisakė dėl 29 punkte išvardintų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių įrodymų turinį daro išvadą, jog atsakovės darbuotojai, atvykę keisti vamzdį žinojo apie prastą vamzdyno būklę; apie tai, kad vamzdis jau buvo kartą nulaužtas ir virintas; suprato, kad skaitiklio keitimas yra rizikingas, nes gali kilti avarija; ir nors turėdami galimybę nekeisti skaitiklio bei surašyti aktą, vis tiek rizikuodami vykdė darbus, ko pasėkoje vamzdis trūko. Todėl akivaizdu, kad atsakovės veiksmai neatitiko tos srities profesionalui keliamo elgesio standarto ir buvo neteisėti civilinės atsakomybės prasme.Taip pat ir atsiradusi žala (užliejimas) kilo ne dėl seno vamzdyno nepriežiūros ir/ar erozijos (beje pats liudytojas patvirtino, kad vamzdyne vandens slėgis buvo apie 3,5 atmosferos, ko, teismo vertinimu, neatlaikys sutrūnijęs vamzdis), o dėl neatsakingai atliekamų atsakovės darbuotojo veiksmų. Todėl laikoma, jog priežastinis ryšys taip pat yra tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.Apibendrinant konstatuojama, jog atsakovė neįrodė, jog ji nėra kalta dėl kilusios žalos, o apeliacinės instancijos teismas nustatė visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas atsakovės atsakomybei kilti.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Tačiau net ir esant tokiai situacijai nėra pagrindo naikinti priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl nutarties 14 punkte nustatyto savarankiško pagrindo ieškiniui atmesti.Dėl šios priežasties apeliantas laikytinas bylą pralošusia šalimi. Tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsižvelgtina į tai, kad apeliacinio skundo argumentai dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo yra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos jai tik dalinai, t. y. jas mažinant per pusę (CPK 93 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 110051834) atsakovei UAB „Birštono vandentiekis“ (j.a.k. 152824967) 75,00 (septyniasdešimt penkis) Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.