Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-01-02 · Civilinė byla Nr. 2A-28-265/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-02
Bylos Nr.
2A-28-265/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07822-20010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Rimvida Zubernienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, VĮ Registrų centro
Pareiškėjas
V. S.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-28-265/2012Teisėja G. Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-07822-20010-3)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.2; 33; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, Neringos savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš likviduotos VŽLĮ „Jūra“ 1996-07-09 įsigijo ir nuosavybės teise iki 2002-01-07 valdė 45,03 kv.m. poilsio namelį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane žymimą 30K 1ž, esantį (duomenys neskelbtini), tokio ploto namelį 2002-01-07 dovanojimo sutartimi perleido K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) o K. S. 2005-04-05 mainų sutartimi perleido V. S. ir ji valdo poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 30 K1ž, kurio bendras plotas 45,03 kv.m. Taip pat prašė įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti juridiniu faktu nustatytus duomenis (t.1, b.l. 3-4). Nurodė, kad pareiškėjos tėvas A. S., kaip darbuotojas iš Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ (toliau – įmonė „Jūra“), šiai įmonei bankrutavus, vietoje neišmokėto darbo užmokesčio 1996-07-09 įsigijo pastatą - poilsio namelį, plane pažymėtą 30K 1ž, buvęs pažymėjimas plane ir taip buvo įrašyta 1996-07-09 nuosavybės teisės liudijime 30K 1m. Pagal įsigijimo dokumentus suinteresuotas asmuo Registrų centras 1997-11-12 įregistravo asmeninę nuosavybę į 39,94 kv.m. bendro ploto medinį namelį, kurio niekad neperstatė, nerekonstravo, t. y. jis iki šiol, išskyrus išorės dažymo darbus, yra toks, kokį įsigijo pareiškėjos tėvas A. S.. Minėtą medinį namelį pradinis įgijėjas 2002-01-07 dovanojimo sutartimi perleido savo vaikams sūnui K. S. ir dukrai V. S. – po ½ dalį (t. 1, b. l. 61), o 2005-04-05 mainų sutartimi pareiškėja tapo minėto namelio savininke (t. 1, b. l. 62-65). Kad namelio plotas neatitinka registracijos dokumentuose nurodyto ploto, sužinojo tik 2008-02-18, gavusi iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimą – nugriauti padidintą namelio dalį ir sutvarkyti statybvietę. Suinteresuotas asmuo Registrų centras, 2009-01-13 atlikęs pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio namelio inventorizaciją, nustatė, kad jo bendras plotas yra ne 39,94 kv.m, o 45,03 kv.m. Kadangi minėtam nameliui nebuvo reikalingi projektai, o bankrutuojanti įmonė prieš juos parduodant dėl lėšų stygiaus nebuvo užsakiusi atlikti kadastrinių matavimų, jie buvo pardavinėjami pagal anksčiau sudarytus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-16 sprendimu pareiškimą patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. iš likviduotos VŽLĮ „Jūra“ 1996-07-09 įsigijo ir nuosavybės teise iki 2002-01-07 valdė 45,03 kv.m. pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 30K 1ž, esantį (duomenys neskelbtini), tokio ploto namelį 2002-01-07 dovanojimo sutartimi perleido K. S. ir V. S., o K. S. 2005-04-05 mainų sutartimi perleido V. S., kuri valdo pastatą – poilsio namelį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 30 K1ž, kurio bendras plotas 45,03 kv.m. Nusprendė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai V. S. dėl pastato–poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (buvo (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patikslinimo, vietoje bendro ploto 39,94 kv.m., įrašant 45,03 kv.m. bendrą plotą. Teismas nustatė, kad pareiškėjos tėvas A. S., o po 2002-01-07 dovanojimo sutarties ir po 2005-04-05 mainų sutarties pareiškėja pastatą–poilsio namelį (duomenys neskelbtini) įsigijo nuosavybės teise, kurį įregistruojant Nekilnojamojo turto registro įmonėje jo bendras plotas nurodytas 39,94 kv.m. Kad poilsio namelio (duomenys neskelbtini), ploto duomenys neatitinka registracijos dokumentuose užfiksuotų duomenų, pareiškėja sužinojo tik 2008-02-18, kai gavo iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-02-14 reikalavimą nugriauti dalį namelio ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad pareiškimas tenkintinas vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, nes iš išnagrinėtų įrodymų matyti, kad suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad pareiškėja ar kiti asmenys, kurie po privatizavimo įsigijo ginčo pastatą, atliko savavališkos statybos ar rekonstrukcijos darbus, dėl ko padidėjo pastato bendras plotas. Šios aplinkybės rodo, kad ginčo pastatas 1996-07-09 buvo privatizuotas ne 39,94 kv.m., o 45,03 kv.m. bendro ploto.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl juridinio fakto, jos nuosavybės teise valdomo ginčo poilsio namelio kadastrinių duomenų keitimo, nepateikė jokių galiojančių dokumentų, įrodančių, kad namelio bendrą plotą iki 1997 m. sudarė 45,03 kv.m., tačiau teismui nagrinėjant bylą pateikti galiojantys ir įstatymų tvarka nenuginčyti dokumentai, įvardijantys ginčo namelio bendrąjį plotą, kuris sudaro 39,94 kv.m. Šį faktą pagrindė VĮ Registrų centro Klaipėdos skyrius, pažymėjęs, kad poilsio namelis, kurio bendras plotas 39,94 kv. m. įregistruotas 1997-06-27 po to, kai tuometinis savininkas A. S. 1996-07-09 iš likviduotos VŽLĮ „Jūra“ įsigijo namelį. Vadinasi, A. S. po poilsio namelio perleidimo nuosavybės pagrindais žinojo ir neneigė fakto, jog ginčo namelio kadastriniuose dokumentuose bendrasis plotas nurodytas 39,94 kv. m. Nurodo, kad jau įregistruotiems statinių kadastro duomenims pakeisti įstatymas yra nurodęs kitą, ne teismo tvarką, todėl pareiškėjos V. S. prašymas dėl juridinio fakto – konkretaus namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 30 K1ž, esančio (duomenys neskelbtini), ploto nustatymo teisme negalėjo būti patenkintas. Pareiškėja šiuo atveju nesilaikė įstatymo nustatyto reikalavimo byloms dėl juridinio fakto nustatymo, t. y. nesikreipė dėl namelio didesnio ploto įregistravimo neteismine tvarka. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas bylose su analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis vertino, kad pareiškėjų pareiškimai paliktini nenagrinėtais, kadangi tokie faktai gali būti nustatyti ir neteismine tvarka.

Atsiliepimas

Pareiškėja V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą, nes teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Nurodo, kad ginčo namelio nei ji, nei ankstesni jo savininkai – jos tėvas bei brolis neperstatė, nerekonstravo, priestatų nestatė, įsigytas namelis buvo 45,03 kv.m ploto. Mano, kad iš VŽLĮ „Jūra“ įsigijus poilsio namelį, buvo suklysta nurodant namelio matmenis, todėl ir registro valstybinė įmonė 1997-11-22 įregistravo pastatą ne pagal faktinius duomenis. Jos manymu, apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl šis teismo sprendimas būtų neteisingas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad palaiko apelianto pateiktą apeliacinį skundą ir sutinka su jame išdėstytais argumentais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. 50/121971) pareiškėjai V. S. nuosavybės teise priklauso 39,94 kv. m ploto pastatas – poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 30K1ž, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2005-04-18 įregistruotas nuosavybės teise V. S. pagal 2002-01-07 dovanojimo sutartį Nr. MV7-461, 2002-01-07 perdavimo–priėmimo aktą Nr. MV7-463 ir 2005-04-05 mainų sutartį Nr. MV7-4181. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 1996-07-09 nuosavybės teisės liudijimą A. S. įsigijo iš VŽLĮ „Jūra“ poilsio namelį, plane žymimą 30K1ž, kurio bendras plotas 39,94 kv. m. 1997-06-27 atlikus šio poilsio namelio kadastrinių duomenų tikslinimą, pakitimų užfiksuota nebuvo. A. S. pagal 2002-01-07 dovanojimo sutartį 39,94 kv. m. ploto poilsio namelį, plane žymimą 30K1ž, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo lygiomis dalimi K. S. ir V. S.. 2005-04-05 manų sutartimi V. S. įsigijo iš K. S. ½ dalį šio poilsio namelio. V. S. prašymu 2009-01-13 atlikus ginčo namelio kadastrinius matavimus, užfiksuotas didesnis poilsio namelio bendras plotas – 45,03 kv. m. Pareiškėja prašo teismo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. iš likviduotos VŽLĮ „Jūra“ 1996-07-09 įsigijo ir nuosavybės teise iki 2002-01-07 valdė ne 39,94 kv. m. ploto, bet 45,03 kv.m. poilsio namelį, tokio ploto namelį, t. y. 45,03 kv.m., 2002-01-07 dovanojimo sutartimi perleido K. S. ir V. S., o K. S. 2005-04-05 mainų sutartimi perleido V. S. ir ji valdo 45,03 kv.m. ploto poilsio namelį. Taip pat prašo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti juridiniu faktu nustatytus duomenis

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Be to, juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Nekilnojamojo turo registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas 3 str. 4 d.). Dokumentai, išduoti valstybės ar savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčijo įstatymo nustatyta tvarka nekilnojamojo turto kadastre ir registre esančių duomenų apie poliso namelį, esantį Miško g. 9–11, Neringos m. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 30K1ž, plotas – 39,94 kv. m., todėl jie laikytini teisingais ir išsamiais. Pirmosios instancijos teismo metu apklausti liudytojai ir pati pareiškėja nepaneigė bylos nagrinėjimo metu pateiktų oficialių rašytinių įrodymų ir nepateikė teismui kitų duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys, patvirtinantys, kad namelio plotas – 39,94 kv. m., yra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nustato specialiąją nekilnojamųjų daiktų formavimo tvarką. Šio įstatymo 7 str. 3 d. numatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o 4 d. nustato, kad nekilnojamas daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Taigi viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti yra viena iš būtinų sąlygų pripažinti, kad nekilnojamasis daiktas yra baigtas formuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 1 d. nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ir kt. Pažymėtina, jog pastato plotas yra vienas iš į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomų statinių kadastro duomenų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. 5 p.). Minėto įstatymo 9 str. 3 p. nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus nustato Kadastro nuostatai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, kad pilnai išnaudojo galimybę pagal Kadastro įstatymo reikalavimus suformuoti jai priklausantį nekilnojamąjį daiktą – ginčo poilsio namelį, kuris galimai buvo rekonstruotas padidinat jo plotą.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad jau įregistruotiems statinių kadastro duomenims pakeisti įstatymas yra nurodęs kitą, ne teismo tvarką, ir nuostatą, kad teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kita tvarka gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų arba jų negalima atkurti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Tenkinus apeliacinį skundą, iš pareiškėjos V. S. į valstybės biudžetą priteistinas 139 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 93 str. 93 str. 1 d., 3 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s prendž i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos V. S. į valstybės biudžetą 139 Lt žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Eugenija MorkūnienėRimvida Zubernienė