Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Vilmai Diekontienei, dalyvaujant D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), neturinti galiojančių administracinių nuobaudų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2012-04-19 apie 20 val. 50 min. vairavo UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį „Ford focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį ir nepranešdama apie įvykusį eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, paaiškino, kad pripažįsta, jog dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis, tai yra apgadino kitą automobilį, nepripažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi nejuto, jog apgadino kitą automobilį, nepripažįsta, kad vairavo būdama neblaivi, alkoholį vartojo po eismo įvykio, kai nuėjo susitikti su drauge ir išgėrė brendžio.

Liudytoja T. R. parodė, kad 2012-04-19 su savo drauge N. L. buvo svečiuose pas N. L. dukrą V. L.. Po 20.00 val. išgirdo, kad kieme suveikė automobilio signalizacija, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad kažkas kieme parkuojasi prie jos automobilio. Bijojo, kad nesubraižytų jos automobilio, todėl su drauge N. L. išėjo į lauką. Einant prie savo automobilio iš 1,5 metro atstumo pamatė, kad subraižytas jos automobilio bamperis. Tuo metu iš automobilio išlipo moteris, kuriai ji pasakė, kad moteris apgadino savo ir jos automobilį, reikia surašyti deklaraciją, bandė su N. L. moterį stabdyti, tačiau moteris nereagavo, sakė, kad nieko nežino ir priėjo prie antro namo įėjimo. Ji su N. L. neleido įeiti moteriai į įėjimą, prie tos moters paskambino į policiją. Moteris buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Tačiau moteris apsisuko ir išėjo. Atvažiavo policija, po valandos moteris grįžo, jai buvo nustatytas neblaivumas, ji nepripažino, kad sukėlė eismo įvykį.

Liudytoja N. L. parodė, kad 2012-04-19 ji su drauge T. R. buvo pas savo dukrą V. L. namuose. Po 20 valandos, išgirdo veikiančią automobilio signalizaciją, pro langą pamatė, kad prie draugės T. R. automobilio, parkuojasi kitas automobilis, išėjo į lauką. Išėjus į lauką pamatė, kad T. R. automobilio subraižytas bamperis, apžiūrėjo moters automobilį, ant jos automobilio durelių matėsi įlenkimas ir įbrėžimas iki metalo. Iš automobilio, kuris parkavosi, išlipo moteris, moteris buvo neblaivi. Bandė su moterimi tartis, kad būtų užpildyta deklaracija, moteris nesikalbėjo, pasakius, kad kviesime policiją, atsakiusi, kad kviestume ką norime. Policijos laukti negalėjo, išėjo jos duktė su sūneliu ir pasiliko laukti policijos.

Liudytoja V. L. parodė, kad 2012-04-19 pas ją buvo atvažiavusi jos mama N. L. su savo drauge T. R.. Tarp 20-21 valandos išgirdo, kad suveikė automobilio signalizacija, mama ir T. R. puolė prie lango ir pasakė, kad keistai parkuojasi automobilis ir išėjo į lauką. Po to ji su vaiku išėjo į lauką. Kai ji išėjo į lauką, Ford automobilio durys buvo atidarytos, moteris sėdėjo viduje, T. R. moteriai sakė, kad ji sugadino jos ir savo automobilį. Moteris nereagavo, išlipo, ilgai uždarinėjo automobilio duris, pasiėmė daiktus iš bagažinės ir nuėjo link savo namų. Iš sklindančio alkoholio kvapo kilo įtarimas, kad moteris yra neblaivi, jos elgesys buvo lėtas. Mama ir T. R. pradėjo moterį vytis, bet joms nepavyko. Kai atvažiavo policija, moteris grįžo, ji pasakė, kad išgėrė po to, kai pastatė automobilį.

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami Lietuvos Respublikos ATPK (toliau ATPK) 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytus veiksmus (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padarytus neblaivaus (girto) asmens.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia iš eismo įvykio vietos pasišalinusi tyčia, paaiškindama, jog nepastebėjo, kad jos vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį, ir vairavusi automobilį būdama neblaivi, paaiškindama, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio.

Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, ir vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi.

Šias aplinkybes, teismo nuomone, įrodo byloje esantys įrodymai: Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės specialisto M.Butkaus tarnybinis pranešimas, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1 kuopos 1 būrio vyresniojo patrulio N.Gudavičiaus tarnybinis pranešimas, V. L., N.L., T. R. paaiškinimai, eismo įvykio schema, transporto priemonės priverstinio nutempimo aktas, alkotesterio parodymai, fotolentelė, liudytojų V. L., N.L., T. R. parodymai.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymų objektyvumu, kadangi liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka kitų byloje esančių įrodymų visumą, esminių tarpusavio prieštaravimų nėra, liudytojos parodymus davė įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojų parodymai atitinka rašytinius liudytojų paaiškinimus, duotus po įvykio, nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog liudytojos turėjo tikslą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokių aplinkybių nenurodė.

Tuo tarpu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų objektyvumu teismas turi pagrindo abejoti, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Paaiškinimai duoti, tiriant administracinį teisės pažeidimą ir duoti teismo posėdžio metu tarpusavyje prieštarauja. Už tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus yra numatytos labai griežtos administracinės nuobaudos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekiant išvengti atsakomybės.

Teismo nuomone, pagal byloje esančius įrodymus apie padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį - pažeidimai pakankamai ryškiai matomi, yra įlenkimo žymių (matyti iš fotonuotraukų, liudytojų parodymų), kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog automobilių kontaktas, negalėjo būti nejuntamas, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, turinčiam 13 metų vairavimo stažą, apie paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po eismo įvykio – liudytojų T. R., N. L. buvo informuota, kad sukėlė eismo įvykį, buvo bandoma sulaikyti, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma.

Teismo nuomone, vertinat byloje esančius įrodymus, yra pagrindas išvadai padaryti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, būdama neblaivi, kadangi teismas, neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymų objektyvumu, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus apie tai, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio, vertina kaip siekimą išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai prieštaringi. Tiriant administracinį teisės pažeidimą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad po eismo įvykio ėjo pas draugę, kur išgėrė šampano (b.l. 12), teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad po eismo įvykio nuėjo į Mažvydo alėją, susitiko su drauge ir išgėrė brendžio (b.l. 36). Be to, abejotina, jog per valandą laiko po eismo įvykio, tai yra per pakankamai trumpą laiką, yra galimybė tai atlikti.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 9, 14, 132, 231.1., 231.2., 232 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pasišalino iš eismo įvykio vietos, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.

Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – transporto priemonių vairavimas, sukėlęs kitų asmenų transporto priemonių sugadinimą, kai veiksmai padaryti neblaivaus (girto) asmens, ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį. Padaryti tyčiniai administraciniai teisės pažeidimai, keliantys pavojų visuomenės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens saugumui. Atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos ATPK 29 straipsnio 1 dalis), teismas laiko, kad tokių aplinkybių byloje nėra.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrinamos, skiriant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis ATPK 24 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsnio 4 dalimi, 330 straipsnio 2 dalimi, 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skirti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinę nuobaudą - 4000,00 Lt (keturių tūkstančių Lt) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Skirti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių Lt 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu trims (3) metams už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), skirti galutinę nuobaudą - 4000,00 Lt (keturių tūkstančių Lt) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nesumokėjus baudos per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.