Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2012 m. balandžio 19 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. balandžio 19 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir nepranešdama apie įvykusį eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šia veika D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132, 234 punktų reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. B. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 3 d. administracinę nuobaudą – 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m., pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. Vadovaujantis ATPK 33 str. D. B. paskirta subendrinta nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. B. surašytas už tai, kad ji vairavo automobilį „Ford Focus“, būdama neblaivi, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir nepranešdama apie įvykusį eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Protokole ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje D. B. veika kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., tačiau apeliantė nurodo, jog nesutinka su teismo išvadomis, kad automobilį vairavo būdama neblaivi ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Prašo nutarties dalį, kuria yra nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nutarties dalį dėl ATPK 127 str. 3 d. padarymo perkvalifikuoti į ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti sankcijos ribose numatytą nuobaudą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde D. B. nurodo, jog nepadarė administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, matyti, kad D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132, 234 punktų reikalavimus, dėl to kliudė stovintį automobilį ir apgadino dvi transporto priemones, iš įvykio vietos pasišalino nepranešusi apie eismo įvykį policijai. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), specialisto M. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), vyr. patrulio N. G. tarnybinis pranešimas (b. l. 8), V. L., N. L., T. R. paaiškinimai (b. l. 9-11), eismo įvykio schema (b. l. 13) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė nežinojo, jog kliudė kitą automobilį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Liudytoja T. R. teismo posėdžio metu parodė, kad suveikus automobilio signalizacijai, pamatė automobilį, kuris parkavosi. Priėjusi prie automobilio, pamatė, kad jos automobilio bamperis subraižytas. Iš automobilio išlipusiai moteriai pasakė, kad ji apgadino savo ir jos automobilį, reikia surašyti deklaraciją, bandė ją sustabdyti, tačiau moteris nereagavo, sakė nieko nežinanti. Ji su N. L. neleido šiai moteriai įeiti į įėjimą, tada ji apsisuko ir išėjo (b. l. 33-37). Liudytoja N. L. teismo posėdžio metu parodė, kad išgirdo veikiančią automobilio signalizaciją, pro langą pamatė, kad prie draugės T. R. automobilio, parkuojasi kitas automobilis, išėjo į lauką. Išėjus į lauką pamatė, kad T. R. automobilio subraižytas bamperis, apžiūrėjo moters automobilį, ant jos automobilio durelių matėsi įlenkimas ir įbrėžimas iki metalo. Iš automobilio išlipo moteris, kuri buvo neblaivi. Bandė su moterimi tartis, pildyti deklaraciją, bet moteris nesikalbėjo. Į pasakymą, kad kvies policiją, atsakė, kad kviestų ką nori (b. l. 35). Liudytoja V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad išgirdo suveikus automobilio signalizaciją, ji ir T. R. puolė prie lango. Pamatė, kad keistai parkuojasi automobilis ir išėjo į lauką. Automobilio „Ford“ durys buvo atidarytos, moteris sėdėjo viduje. T. R. vairuotojai pasakė, kad ši sugadino jos ir savo automobilį. Moteris nereagavo, išlipo, ilgai uždarinėjo automobilio duris, pasiėmė daiktus iš bagažinės ir nuėjo link savo namų. (b. l. 35-36). Policijos pareigūnai apžiūrėję automobilį „FORD FOCUS“ ant jo priekinės dešinės pusės durelių pastebėjo įbrėžimą, kuris pagal aukštį atitiko įbrėžimą ant automobilio Toyota (b. l. 7). Eismo įvykio vietos schema (b. l. 13), foto lentelės (b. l. 18-19) patvirtina, jog D. B. kliudė stovintį automobilį ir apgadino dvi transporto priemones. D. B. versija, jog ji nežinojo, kad kliudė kitą automobilį kelia abejonių, nes jeigu ji ir nebūtų to pajutusi, liudytojos jai pasakė, kad ji kliudė automobilį ir siūlė užpildyti deklaracijas. Pažymėtina tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010, N575-2179/2009). Taigi byloje esančių įrodymų visuma paneigia D. B. iškeltą versiją, jog ji nejuto, kaip kliudė kitą automobilį, bei leidžia konstatuoti, jog iš įvykio vietos D. B. pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

ATPK 127 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). D. B. paaiškinime nurodė, kad nuėjo pas draugę ir išgėrė šampano (b. l. 12), teismo posėdžio metu neprisipažino, jog vairavo neblaivi, parodė, kad po eismo įvykio nuėjo į (duomenys neskelbtini) alėją, susitiko draugę ir išgėrė brendžio (b. l. 36). Nors teismo posėdžio metu liudytojos T. R., V. L. parodė, kad nuo išlipusios iš automobilio D. B. sklido alkoholio kvapas, tačiau policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog automobilio vairuotoja iš eismo įvykio buvo pasišalinusi, atėjo vėliau ir jai buvo nustatytas 1,17 promilių girtumas (b. l. 8). Pranešimą apie eismo įvykį budėtojai gavo apie 20.50 val., tuo tarpu asmens blaivumas buvo patikrintas tik 21.43 val. (b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nustatė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų neabejotinai tvirtinti, jog D. B., sukeldama eismo įvykį buvo neblaivi, todėl toks veikos kvalifikavimas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog D. B. eismo įvykį sukėlė būdama neblaivi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 2 d.). Nors apeliacinį skundą pateikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kuris neprašo jo padaryto administracinio teisės pažeidimo perkvalifikuoti į ATPK 126 str. 4 d., tačiau administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimas į švelnesnę administracinę atsakomybę nustatantį straipsnį galimas, nes tai neblogina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties.

Byloje esantys įrodymai - tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai ( b. l. 7-8), D. B. paaiškinimas (b. l. 12), eismo įvykio vietos schema (b. l. 13), patikrinimo alkotesteriu rezultatas (b. l. 16), D. B. paaiškinimas teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde ir kita rašytinė bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog D. B. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tokia veika užtraukia administracinę atsakomybę numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Specialistas M. B. tarnybiniame pranešime nurodė, jog atvykus į eismo įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusioji T. R., kuri paaiškino, jog automobilį „FORD FOCUS“ vairavusi moteris buvo neblaivi, nerišliai kalbėjo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje bendraujant su nukentėjusiąja, pastebėjo kieme einančią moterį, kurią liudytoja atpažino kaip automobilio „FORD FOCUS“ vairuotoją. Bendraujant su D. B. nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas girtumas ir nustatytas 1,17 promilių girtumo laipsnis (b. l. 7). Tas pačias aplinkybes nurodė ir vyr. patrulis N. G. (b. l. 8). Liudytojos V. L., N. L., T. R. parodė, kad D. B. kliudė T. R. automobilį, išlipo iš automobilio, nuo jos sklido alkoholio kvapas ir ši pasišalino iš eismo įvykio vietos. D. B. paaiškinime, teismo posėdžio metu, apeliaciniame skunde nurodė, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio. Policijos pareigūnai nustatytė 1,17 promilių girtumą (b. l. 16). Nors minėtos liudytojos nurodė, kad D. B. vairavo automobilį neblaivi, tačiau jai nebuvo nustatytas girtumas, o pati teigė gėrusi po įvykio, todėl D. B. veika iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuotina į ATPK 126 str. 4 d.

Sankcija už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Už šio pažeidimo padarymą D. B. skirtina minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nes jos giminės yra nepagrįsti. Liudytojų V. L., N. L., T. R. parodymai buvo nuoseklūs, tiek teismo posėdžio metu, tiek savo paaiškinimuose jos nuosekliai nurodė visas aplinkybes. Tai, kad jos yra pažįstamos ar giminės nereiškia, jog jos turėtų meluoti teismui. Pažymėtina, kad liudytojos V. L., N. L., T. R. teismo posėdžio metu pasižadėjo sakyti byloje tiesą ir yra supažindintos su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, todėl netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo.

D. B. nesutinka su paskirta nuobauda prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba šį terminą kiek įmanoma daugiau sutrumpinti.

ATPK 30¹ str. numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Nesant visų šių sąlygų, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas už teisės pažeidimą, pagal ATPK 130 str. 1 d., minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, pripažino nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytų teisės pažeidimų pobūdį, D. B. asmenybę, atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skirtos baudos dydžiu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net tada, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, negali būti pipažįstama išimtine aplinkybe, suteikiančia prioritetą svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuvykimas į darbovietes yra labai apsunkintas, nes abi darbovietės yra atokiose nuo (duomenys neskelbtini) miesto centrinės dalies vietose, be to, dirba gydytoja, todėl pagal darbo pobūdį dažnai būna skubių iškvietimų, nėra išimtinės dėl kurių reikėtų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Neesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir paskyręs administracines nuobaudas turėjo priimti ne nutartį, o nutarimą (ATPK 287 str. 1 d.). Tai vertinama, kaip rašymo apsirikimas ir ši klaida ištaisoma, nurodant, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo dalį pakeisti:

D. B. veiką iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir skirti jai 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu D. B. skirti galutinę nuobaudą 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.