Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei R. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo posėdžio metu atsakovės R. Š. atstovė advokatė G. S. prašė ieškinį atmeti, nes reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas praleidus įstatyme įtvirtintą senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas yra K. Š. tėvas, joks kitas asmuo būti vaiko tėvu negali, kad vaiko tėvas galėtų būti kitas asmuo ieškovui nėra sakiusi. Atsakovė pripažįsta, kad po K. Š. gimimo negyveno keletą mėnesių kartu su ieškovu, tačiau teigė, kad tuo metu karu su naujagimiu gyveno pas mamą dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimoje. Nesutinka su ekspertizės išvada, mano, kad atliekant ekspertizę galėjo įvykti klaida, ieškovas neatvyko atlikti pakartotinės ekspertizės.

Išvadą byloje teikiančios institucijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. pateikė išvadą, kad byloje pateikta ekspertizės išvada patvirtina, kad ieškovas D. Š. nėra K. Š. tėvas. Vaikas yra mažas, jo ryšiai su ieškovu nėra susiformavę, nes kartu su pertraukomis jie gyveno tik apie pusę metų. Nuginčijus tėvystę nagrinėjamu atveju būtų sudarytos prielaidos nustatyti K. Š. tėvystę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (LR CK 3.150 str. 1 d.). Iš ieškovo paaiškinimų, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovui su atsakove gyvenant (duomenys neskelbtini) įregistruotoje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė L. Š., o (duomenys neskelbtini) - K. Š. (6, 8, 9 b. l.). L. Š. ir K. Š. gimimo akto įrašuose nurodyta, kad ieškovas D. Š. įrašytas šių vaikų tėvu (33, 77 b. l.). Bylos duomenimis, santuoka tarp šalių nenutraukta. 2014-09-24 teismo nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė, Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai atlikus biologinės tėvystės tyrimą, pateikta išvada, kad D. Š. nėra K. Š. biologinis tėvas (35-39 b. l.).

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigdama, kad negali būti, jog ne ieškovas yra K. Š. tėvas.

CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas nurodo, jog apie ginčijamus duomenis įtarimų turėjo dar atsakovei besilaukiant, tačiau atsakovė tvirtino, kad vaiko tėvas tikrai yra ieškovas, todėl dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas iškart po vaiko gimimo nesikreipė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo yra siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji pažeista. Kita vertus tol, kol asmens teisė nėra pažeista, t.y. iki teisės pažeidimo momento, ieškinio senaties eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo objektyvųjį momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame jis nurodomas tėvu, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos – 2012-11-29 (9 b. l.). Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Ieškovas teigia, kad CK 3.152 str. 1 d. numatyto ieškinio senaties termino nepraleido. Nors abejonės, jog jis nėra K. Š. tėvas, ieškovo teigimu, jam kilo dar atsakovei besilaukiant, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakove po K. Š. gimimo dar kurį laiką gyveno kartu, jie augino kitą sūnų L. Š., dėl kurio tėvystės ieškovui abejonių nekyla, ieškovo teigimu, būtent tada, kai R. Š. pati 2013 m. lapkričio viduryje pasakė ieškovui, kad yra neištikima, ieškovas išsikraustė gyventi kitur, pradėjo santuokos su atsakove nutraukimo procesą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, būtent ieškovas D. Š. 2014-04-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką (CPK 179 str. 3 d.). Šie duomenys iš esmės patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis suabejojo K. Š. tėvyste. Dėl to įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog aplinkybės, realiai suteikiančios pagrindą ieškovui ginčyti sūnaus K. Š. tėvystę, paaiškėjo 2013 m. lapkričio viduryje. Šios aplinkybės paskatino ieškovą pradėti santuokos nutraukimo su atsakove procesą, o atsakovei neigiant aplinkybę, kad ne D. Š., o kitas asmuo yra K. Š. tėvas, taip pat pradėti ir bylą dėl tėvystės nuginčijimo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas 2014-07-22 pateikdamas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ieškinio senaties termino, įtvirtinto CK 3.150 str., nepraleido.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, kuri patvirtino, kad ieškovas D. Š. nėra vaiko K. Š. biologinis tėvas (35-39 b. l.). Nagrinėjant bylą nustatyta, jog sprendimo priėmimo metu vaikas K. Š. yra 2 metų 5 mėnesių amžiaus, nuo 2013 m. lapkričio mėnesio ieškovas su atsakove ir K. Š. kartu negyvena, atsakovė, bylos duomenimis, yra išvykusi gyventi į užsienį, ieškovas D. Š. su K. Š. nebendrauja. Laikotarpiu nuo 2012 m. pabaigos iki 2013 m. Šv. Velykų šalys taip pat gyveno atskirai. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas nuginčyti tėvystę, parodo valios nebuvimą likti tėvu, be to, nurodo, kad kartu su K. nuo jo gimimo gyveno vos keletą mėnesių, šiuo metu su vaiku nebendrauja, todėl artimi santykiai tarp ieškovo, kaip tėvo, ir K., kaip vaiko, nėra susiklostę. Vaikas yra pakankamai mažas, todėl išreikšti savo nuomonės dėl tėvystės nuginčijimo negali. Atsižvelgiant į tai, kad tarp vaiko ir tėvo nėra artimo ryšio, nėra pagrindo manyti, kad tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju galėtų iš esmės pažeisti vaiko interesus. Vaiko interesų gynimu negalima laikyti siekio jo gimimo liudijime tėvu įrašyti bet kokį asmenį, nesantį nei biologiniu, nei ateityje būsiantį jo socialiniu tėvu ir prieš įrašyto tėvo valią palikti jam tėvystės pareigas. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (LR CK 3.161 str. 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.), todėl būtų neteisinga K. Š. dokumentuose išsaugoti įrašą apie tėvą, kuris nėra biologinis jo tėvas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2014 m. lapkričio 11 d. ekspertizės aktas Nr. ES 352/14 (01) patvirtina, kad ieškovas D. Š. nėra vaiko K. Š. tėvas (35-39 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovės teigimu, negali būti, jog ieškovas yra ne vaiko tėvas, nesutiko su ekspertizės išvada, teigė, kad atliekant ekspertizę galėjo įvykti klaida. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės išsakytas abejones, paskyrė pakartotinę ekspertizę byloje, tačiau paskirta pakartotinė ekspertizė nebuvo atlikta, nei viena iš šalių neprašė pratęsti terminą pakartotinei ekspertizei atlikti. Pažymėtina tai, kad šalių neatvykimas į ekspertizės įstaigą negali būti vertinamas kaip aplinkybė patvirtinanti ar paneigianti tėvystę. Atsakovė savo teiginių dėl atliktos ekspertizės neobjektyvumo nepagrindė jokiais argumentais, ekspertams nušalinimų nereiškė. Teismas nurodytas aplinkybes, kad galėjo įvykti klaida imant mėginius ar atliekant mėginių tyrimus, vertina kaip atsakovės prielaidą, kuri nepaneigia ekspertų pateiktų išvadų pagrįstumo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatant, kad ieškovas D. Š. nėra K. Š. tėvas, įpareigojant Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyrių panaikinti duomenis apie vaiko K. Š. tėvą vaiko gimimo įraše bei vaiko gimimo liudijime.

Ieškovas nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės, nors ši yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (LR CPK 93 str. 1 d.). Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 145,00 Lt (41,99 Eur) žyminį mokestį (13 b.l.), todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 41,99 Eur sumokėto žyminio mokesčio ( LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.) Ieškovas taip pat patyrė 1600,00 Lt (463,39 Eur) advokato atstovavimo išlaidų ( b11-12 b. l.) bei 1052,00 Lt (304,68 Eur) išlaidų už ekspertizės atlikimą (78 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina – 463,39 Eur atstovavimo išlaidų, bei 304,68 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (2,40 Eur) valstybei nepriteistinos, kadangi atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, be to, šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios (3,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti duomenis apie tėvą D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 2012-11-29 gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaiko gimimo liudijime (duomenys neskelbtini).

Sprendimo kopiją per 3 dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.