- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-836-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Birutė Bobrel, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- J. M., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno tiltai“, V. M., J. B., B. P., Z. M., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Aušros Baubienės, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens J. M. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. M., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno tiltai“, V. M., J. B., B. P., Z. M., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. M. patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir padidinti išlaikymo sumą, priteisiant iš atsakovo J. M.: nepilnamečiui vaikui J. M., gim. 1993-06-24, - nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2007-07-01 – po 600 Lt per mėnesį, kas sudaro 1200 Lt, o nuo 2007-07-01 iki 2011-06-24 (už 47 mėn.) – po 700 Lt, viso – 32900 Lt (iš viso priteistina sūnui Jonui suma iki jo pilnametystės sudaro 34100 Lt); nepilnamečiui vaikui B. M., gim. 2000-08-29, - nuo 2007-05-04 iki 2007-07-01 – po 600 Lt per mėnesį, kas sudaro 1200 Lt, o nuo 2007-07-01 iki ji sulauks pilnametystės, t.y. iki 2018-08-29 (už 133 mėn.) – po 700 Lt, viso – 93100 Lt (iš viso dukrai Beatričei priteistina suma iki jos pilnametystės sudaro 94300 Lt); nepilnamečiui vaikui J. M., gim. 2000-08-28, - nuo 2007-05-04 iki 2007-07-01 – po 600 Lt per mėnesį, kas sudaro 1200 Lt, o nuo 2007-07-01 iki ji sulauks pilnametystės, t.y. iki 2018-08-28 (už 133 mėn.) – po 700 Lt., viso – 93100 Lt (iš viso dukrai Joanai priteistina suma iki jos pilnametystės sudaro 94300 Lt). Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą: po 100 Lt kiekvienam vaikui mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki 2007 m. gegužės 4 d., viso po 800 Lt. kiekvienam vaikui (bendra įsiskolinimo suma 2400 Lt) (t.1. b.l. 84-86). Ieškovė paaiškino, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 Lt kiekvienam vaikui yra per mažas, neatitinka šiuolaikinių ekonominių sąlygų ir negali užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių. Be to, jai taip pat reikia išlaikyti ir pilnametę dukrą – R. M., kuri studijuoja Lietuvos Žemės ūkio universitete.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Padidino Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu iš atsakovo priteisto nepilnamečiams vaikams: J. M., gim. 1993-06-24, J. M., gim. 2000-08-28, ir B. M., gim. 2000-08-29, išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nuo 2007 m. gegužės 22 d., išlaikymą kiekvienam jo nepilnamečiui vaikui po 400 Lt iki jų pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Civilinės bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukė.
Teismas nurodė, kad po Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimo priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ieškovė nebedirba, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, iš kurių Joana ir B. M. pradėjo lankyti mokyklą ir jų poreikiai padidėjo. Atsakovas pradėjo dirbti, dėl ko jo turtinė padėtis pagerėjo. Keisdamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė ir į dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją - išlaidos pragyvenimui didėja. Priteisto išlaikymo dydį padidino iki 400 Lt, nes laikė, kad tai labiau tenkins būtinus vaikų J. M., J. M. ir B. M. poreikius (vystymosi sąlygas) – maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, o jo dydis bus proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nutraukė, nes šis reikalavimas yra išspręstas Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu dėl išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtine padėtį (Teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga, Teismų praktika 23; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-216/2006). Negalima priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privaloma nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, turimas santaupas ir kt.), būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-628/2006). Tačiau apylinkės teismas sprendime nenurodė ir nemotyvavo kaip iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, nenustatė esminio vaikų poreikių pasikeitimo, tik nepagrįstai nurodė, jog vaikų poreikiai padidėjo jiems praėjus lankyti mokyklą. Tačiau vienas iš vaikų mokyklą lankė jau senai, t.y. daugiau nei septyni metai, kiti gi, du vaikai, mokyklą taip pat galimai pradėjo lankyti ieškovei pirmą kartą 2006 m. kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Ginčijamame sprendime teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas ne tik, kad nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip jis galėtų įvykdyti ieškinio reikalavimus, bet ir iki teismo posėdžio nesugebėjo panaikinti susidariusio vaikų išlaikymui skirto įsiskolinimo. Vertindamas neva padidėjusias atsakovo pajamas, teismas rėmėsi tik žodiniu atsakovo pasisakymu. Spręsdamas tėvų galimybes dėl išlaikymo dydžio, teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad bankrutuoja atsakovo vardu registruota individuali J. M. įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, todėl minėtos įmonės bankrotas konkrečiu atveju turės įtakos ne tik atsakovo, bet ieškovės turtinei padėčiai (CK 2.45 str., 2.50 str. 4 d., 3.91 str.). Pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai jam niekas netrukdė vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir didesne pinigų suma, negu buvo priteista teismo. Tačiau yra akivaizdu, kad net ir priteista vaikams minimali išlaikymo suma, atsakovui buvo per didelė, ir šią aplinkybę patvirtina nepadengtas išlaikymo įsiskolinimas. Įvertinus tai, matyti, kad šalių elgesys akivaizdžiai yra susijęs su bankroto teisinių santykių specifika, t.y. tokiais procesiniais veiksmais siekiama pasididinti savo kreditorinius reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ir atsakovas turi daug bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl abiejų proceso šalių turtinė padėtis daugmaž yra vienoda.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, nukrypo nuo išdėstytų išlaikymo dydžio apskaičiavimo teisinių nuostatų, rėmėsi vien atsakovo pozicija, jog ateityje jis planuoja uždirbti daugiau. Apylinkės teismas ne tik neįvertino atsakovo turtinės padėties, t.y. jo gaunamų mažų pajamų, atsakovo invalidumo, kitokio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, santaupų ir kt.) neturėjimo, nepadengto išlaikymo įsiskolinimo, bet ir būtinų išlaidų susijusių su pilnametės dukros išlaikymu ir nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį iki neproporcingo atsakovo turtinei padėčiai bei kuris neleistinai pablogino atsakovo padėtį. Neįvertinta, kad atsakovo įmonė turėjo ir kreditorių, todėl aplinkybe, kad nebuvo ginčo tarp susijusių asmenų (buvusių sutuoktinių), pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis.
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino išlaikymą vaikams po 400 Lt.
Atsakovas J. M. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK 3. 192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą.Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas(CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas(CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu(CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių(fiziologinių)poreikių tenkinimu.Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas(CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad po 206 m.rugsėjo 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ieškovė nedirba, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, iš kurių dukros Joana ir Beatričė pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko jų poreikiai padidėjo. Esant tokiam poreikiui, ieškovei, gaunančiai mažesnes pajamas, tenka didesnė šalių vaikų išlaikymo našta. Neįmanoma patenkinti nepilnamečio vaiko poreikių, kai šiems vaikų poreikiams atsakovas skiria po 100 lt kiekvienam vaikui.
Atsakovas J. M. pradėjo dirbti, jo vidutinės mėnesinės pajamos yra 800-900 Lt , o ieškovės-400 Lt.
Atsakovo J. M. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus(butas, žemės sklypai, b. l. 87-113, t.1). Iš ko darytina išvada, kad išlaikymo dydis iki 400 Lt kiekvienam vaikui padidintas pagrįstai, atsakovas galintis teikti tokias lėšas nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Tai labiau tenkins būtinus nepilnamečių vaikų poreikius, o išlaikymo dydis yra proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad atsakovas negalės vaikų išlaikymui skirti 1200 Lt, kadangi jo gaunamas atlyginimas yra tik 800 Lt. Bet, kaip buvo minėta, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuris nors ir yra areštuotas bankroto byloje, bet priklauso atsakovui J. M..
Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo J. M. priteistas išlaikymo dydis po 400 Lt kiekvienam vaikui yra pagrįstas, atitinka CK 3. 192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiųjų galimybių atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.