Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė palikta suėmimas. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-10-28 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistojo E. R. priteista 939 Lt L. Z. naudai turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių:

jis 2013 m. gegužės 28 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje – maršrutiniame autobuse Nr. 8, ties I. Simonaitytės g. 34-u namu, Klaipėdos m., iš įlipusios į autobusą L. Z. liemenės išorinės kišenės, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „LG P760“ - 909 Lt vertės, kuriame buvo 4 GB atminties kortelė – 25 Lt vertės bei SIM kortelė – 5 Lt vertės. Tokiu būdu E. R. pagrobė L. Z. tėvui L. Z. priklausančio turto už 939 Lt.

Nuteistasis E. R. apeliaciniu skundu prašo už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirti jam švelnesnę bausmę nei 2 metai laisvės atėmimo. Tokiu būdu pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas ir galutinė bausmė jam būtų švelnesnė.

Nuteistasis toliau apeliaciniame skunde nurodo, kad 2 metų laisvės atėmimo bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai per griežta. Savo kaltę jis visiškai pripažino, todėl pirmosios instancijos teismas taikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas, manipuliavo jų taikymu. Apylinkės teismas jam specialiai skyrė didesnę bausmę, nes matė, jog pagal baudžiamąjį įstatymą jam turės būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į jo nuoširdų prisipažinimą, bendradarbiavimą su teisėsauga, todėl ir taip turėjo skirti bausmę švelnesnę nei 2 metai.

Nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo E. R. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo skunde neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, teisėjų kolegija dėl jo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantas pagrįstai nuteistas už vieno apysunkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.) nusikaltimo padarymą, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad švelninti E. R. bausmę ar paskirti švelnesnės rūšies bausmę nėra pagrindo.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 2 (dviem) metams, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis E. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., sankcija numato areštą, laisvės apribojimą, laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, be to, būdamas net 14 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir nusikalstamas veikas nuosavybei. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę bausmės tikslai gali būti pasiekti.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę (anksčiau teismo yra teistas net 14 kartų ir teistumas nėra išnykęs) ir juos charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo E. R. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis nuteistajam bus laisvės atėmimas.

BK 50 str. 2 d. numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taigi už apelianto padarytą tyčinę nusikalstamą veiką turėjo būti paskirta bausmė jos dydį nustatant tarp 3 mėnesių (minimumas) ir 6 metų (maksimumas). Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Konstatuotina, kad nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę 2 (dviem) metams, pagrįstai paskyrė mažesnę bausmę už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. R. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės.

Apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas manipuliavo BK 64¹ str. nuostatų taikymu, t. y. jog dirbtinai jam paskyrė didesnę bausmę iš anksto matydamas, jog ją turės mažinti, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi tai yra tik deklaratyvūs nuteistojo samprotavimai, kurie neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad nusikalstamą veiką jis padarė prieš asmenį, kurio amžius veikos padarymo metu buvo 11 metų. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad nuteistojo E. R. veikoje turėjo būti nustatyta sunkinanti aplinkybė – veika padaryta mažamečiui (BK 60 str. 1 d. 5 p.). Tačiau pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatė, nei prokuroras, nei nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, todėl teisėjų kolegija pasunkinti (pabloginti) nuteistojo teisinės padėties neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo paskirta bausmė nuteistajam E. R. tiek savo rūšimi, tiek savo trukme yra optimali (teisinga ir protinga). Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.