- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-300-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Valstybinės įmonės Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-300-278/2017 Teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00209-2017-1
2017 m. balandžio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-508-842/2017 pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Valstybinės įmonės Turto banko, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po J. J. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti bei išduoti teismo liudijimą gauti iš Utenos apskrities archyvo duomenis, ar po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi dėl palikimo priėmimo arba išreikalauti šiuos duomenis.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė motina J. J. ir jis yra vienintelis testamentinis įpėdinis. Po J. J. mirties liko įvairaus turto, tačiau niekas į notarų biurą nesikreipė, o jis savo valią išreiškė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti. Teigė, jog tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad neturi juridinių dokumentų apie motinos palikimo priėmimą, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo, pradedant jį faktiškai valdyti. Tokio fakto nustatymas reikalingas sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. J. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
4. Teismas konstatavo, jog pareiškimas neatitinka reikalavimų, numatytų CPK 111 straipsnyje. Nurodė, kad pareiškėjas teismo prašo išduoti liudijimą atitinkamiems dokumentams iš archyvų gauti, tačiau nepridėti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog jis būtų kreipęsis dėl šių duomenų gavimo. Be to, iš pareiškime nurodytų aplinkybių nėra aišku, ar palikėja J. J. buvo surašiusi testamentą, ar jos palikimas galėjo būti priimamas pagal įstatymą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, jog jis yra vienintelis tėvo testamentinis įpėdinis, tačiau nepateikia tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, t. y. testamento, duomenų, kad nebuvo jokio kito turto, kurį būtų galėjusi paveldėti kita įstatyminė įpėdinė. Nurodė, jog iš teismui pateikto pareiškimo ir pridėtų priedų nėra aišku, ar pareiškėjo tėvai buvo susituokę, jei taip, ar turėjo bendro, santuokos metu įgyto turto, kur ir su kuo iki mirties gyveno pareiškėjo motina.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
6. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai nėra procesiniai trūkumai CPK 115 straipsnio prasme, todėl negali užkirsti kelio pareiškimo priėmimui. Pateiktame teismui pareiškime yra aiškiai suformuluotas prašymas išduoti teismo liudijimą iš Utenos apskrities archyvo gauti duomenis, ar po J. J. mirties buvo kreiptasi dėl palikimo priėmimo, arba šiuos duomenis išreikalauti. Teigia, jog teismas turėjo spręsti tenkinti ar ne šį prašymą, tačiau šių dokumentų nepateikimo nevertinti kaip pareiškimo trūkumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
8. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
9. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Bylos dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą arba nutartį. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį (pagal analogiją – prašymą, pareiškimą) ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu ir pan.). Tai svarbu teisei į konkretaus reikalavimo patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013).
10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (apeliantas) V. J. pareiškimu prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos J. J. mirties (duomenys neskelbtini) jis priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Kaip minėta, pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Iš V. J. pareiškimo turinio matyti, kad jis nurodė, kuriam tikslui prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, koks turtas liko po palikėjos J. J. mirties, taip pat aplinkybes, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu palikimo nėra priėmęs. Nustatyta, kad byloje yra pateiktas 2003-03-20 Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą bei 2006-06-08 Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (papildomas), iš kurių matyti, jog 2002-12-02 mirusiam pareiškėjo tėvui priklausantį turtą (pastatus, jų priklausinius, žemės sklypą ir kt.) testamentu paveldėjo pareiškėjas. Duomenų, jog pareiškėjo tėvas priėmė Utenos apskrities 1999-09-22 sprendimu J. J. atkurtą nuosavybę į dalį žemės sklypo, nėra. V. J. pareiškime nurodė, kad jis yra testamentinis motinos įpėdinis ir prašė teismą išduoti teismo liudijimą gauti duomenis ar po J. J. mirties buvo kreiptasi dėl palikimo priėmimo arba išreikalauti šiuos dokumentus. Įvertinus, jog pareiškėjo motina yra mirusi prieš 23 metus, sutiktina, jog tiek notaro patvirtintas J. J. testamentas, tiek notarui galimai pateikti paveldėtojų pareiškimai dėl mirusiosios palikimo priėmimo yra perduoti archyvui. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalies bei palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnių nuostatos nustatė terminus pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, todėl išduoti paveldėjimo liudijimo, J. J. mirus 1994-03-10, pareiškėjui notaras negali (CPK 445 str.). Ta aplinkybė, jog teismui J. J. nepateikė duomenų, kad notaras ar archyvas atsisakė išduoti jam aukščiau minėtus dokumentas, o prašė teismo išduoti liudijimą jiems gauti ar juos išreikalauti, teismui nebuvo pakankamas pagrindas nustatyti pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismo nurodomos aplinkybės, susijusios su J. J. tėvų santuoka, gyvenamąja vieta, neturi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, o kilus abejonių dėl suinteresuotų asmenų, byloje esant J. J. (J. J.) duomenims, šį klausimą teismas turi teisę spręsti ir savo iniciatyva tiek pareiškimo priėmimo, tiek ir bylos nagrinėjimo eigoje (CPK 443 str. 3, 5 d.).
11. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto pateiktas pareiškimas iš esmės atitinka CPK 111-114 straipsniuose ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reikalavimus. Dėl paminėto konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nustatė terminą pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjo V. J. pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.