- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- e2YT-6953-1068/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01685-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- V. B., G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Kretingos rajono
- Advokatai
- Ligija Kubelskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir G. B. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Kretingos rajono 2 – ojo notarų biuro notarei Indrei Starkienei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. B. (atstovaujanti ir G. B.) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo P. B. mirties, priimti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas P. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirusysis turėjo dvi dukras G. B. (dabar B.) ir V. B.. Pareiškėjų tėvas P. B. paskutiniąsias savo gyvenimo dienas praleido Salantų slaugos namuose, iš kurių buvo išvežtas į Kretingos ligoninę ir joje mirė. Pareiškėjos G. B. ir V. B. rūpinosi tėvu iki pat jo mirties, mokėjo už jo slaugą, palaidojo, jam mirus. Mirusysis P. B. iki patenkant į Salantų slaugos namus gyveno ir bendrą ūkį vedė su pareiškėjų mama R. B., jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, pareiškėjos buvo įsitikinusios, kad visus paveldėjimo dokumentus tvarkysis mama. Po kurio laiko, pareiškėjai G. B. grįžus į Lietuvą ir išsikalbėjus su mama R. B. išaiškėjo, jog mama pavedėjimo dokumentų tvarkyti negali, kadangi tėvai (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką ir pasidalino nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos apie tėvų ištuoką nežinojo, nes iki pat tėvo mirties, tėvai faktiškai kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Pareiškėjos per įstatymo nustatytą terminą neatliko įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių. Mirusiajam P. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. B. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjos, įgyvendinamos savo kaip pirmos eilės įpėdinių teises priimti palikimą, elgėsi sąžiningai. Sužinojusios apie tėvų skyrybas ir jų metu pasidalintą bendrą santuokinį turtą nedelsiant kreipėsi į notarų biurą, kur sužinojo, jog yra praleistas terminas palikimui priimti, todėl turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas. Įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. B. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl P. B. palikimui priimti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono 2 – ojo notarų biuro notarė Indrė Starkienė atsiliepimo į bylą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė pareiškėjų prašymą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad po P. B. mirties, vasara dukros pradėjo kalbėtis su mama apie butą, kuri pasakė, kad nori jį parduoti. Tada ir paaiškėjo, kad buto dalis priklauso tėvui, o tėvai yra išsituokę, todėl jo paveldėti R. B. negali. Pareiškėjos turi šeimas, mažus vaikus, yra užsiėmusios savo šeimose. G. B. gyvena Danijoje, V. turi mažametį vaiką ir sunkiai segantį sugyventinį. Tokia situacija byloje susiklostė ne dėl piktavališkų pareiškėjų veiksmų. Terminą jos praleido dėl nepriklausančių ir objektyvių priežasčių. Tėvai visuomet gyveno kartu ir joms net nekilo minties, kad tėvai gali būti išsituokę.
Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuoti tinkamai. Valstybės įmonė „Turto bankas“ prašė pareiškėjų G. B. ir V. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad P. B. mirė ištuokoje, turėjo du vaikus: pareiškėjas V. B. ir G. B.. Po P. B. mirties liko turtas ½ buto su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo P. B. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra.
Pareiškėjos nurodė, kad dėl tėvo palikimo savalaikiai į notarą nesikreipė, nes manė, kad tai padarys mama. Kad tėvai yra išsituokę ir mama negali priimti palikimo, pareiškėjos sužinojo po tėvo laidotuvių, kai terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo jau buvo pasibaigęs. Tėvai iki pat tėvo mirties gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl pareiškėjos net neįtarė, kad jie yra išsituokę.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Pagal įstatymą, P. B. palikimo pirmos eilės paveldėtojai yra jo dukros pareiškėjos V. B. ir G. B. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-30 nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Pareiškėjos prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kurį praleido dėl aplinkybių, kurios nuo jų nepriklausė, nes jos nežinojo, kad tėvai yra išsituokę ir kad mama negali priimti palikimo.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjos turėjo priimti iki 2024 m. gegužės 1 d., t.y. notarei turėjo pateikti pareiškimą, tačiau šios pareigos nei viena iš pareiškėjų neatliko, būdamos įsitikinusios, kad dėl palikimo į notarą kreipsis mama, nes palikėjo turtą sudaro tik ½ buto, kuriame tėvai kartu ir gyveno.
Bylos duomenimis, pareiškėjos gyvena atskirai nuo tėvų, augina mažus vaikus. G. B. gyvena ne Lietuvoje, V. B. sugyventinis serga sunkia liga. Šios aplinkybės, teismo nuomone, įtakojo, kad pareiškėjos visą dėmesį turėjo skirti savo šeimoms, apsiribodamos periodiniais susitikimais su tėvais, kurių metu apie tėvų skyrybas kalbos nebuvo (tokių duomenų byloje nėra). Tėvams visą laiką gyvenant kartu, pareiškėjos ir neturėjo galimybės suprasti ir/ar žinoti, kad iš tiesų jie yra išsituokę. Kadangi ši aplinkybė pareiškėjoms buvo nauja ir apie ją jos sužinojo tik 2024 m. vasarą, bei ji įtakojo pareiškėjų apsisprendimą bei manymą, kad dėl palikimo priėmimo į notarą kreipsis mama, teismas šią aplinkybę laiko svarbia, pateisinančia pareiškėjų elgesį, praleidžiant juridinio veiksmo atlikimo terminą.
Paaiškėjus aplinkybei, kad mama negali priimti pareiškėjų tėvo palikimo ir kad terminas jį priimti jau yra pasibaigęs, dėl jo atnaujinimo kreipėsi į teismą 2024 m. spalio 10 d., jų atstovavimo sutartis sudaryta 2024 m. rugsėjo 19 d. Šie duomenys rodo, jog pareiškėjos nuo sužinojimo, kad praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti, nedelsiant ir aktyviai ėmėsi veiksmų savo teisėms apginti ir palikimui priimti.
Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo taip pat svarbu ir tai, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido nežymiai, o duomenų apie tai, jog atnaujinus pareiškėjai įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra. Atsiliepimą pateikęs suinteresuotas asmuo pareiškėjų prašymui neprieštarauja.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagrįstas, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 577 straipsniu, 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, 5.52 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjoms V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.