- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- II-633-914/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00616-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Marius Steponaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-26 nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-26 nutarimu V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 Eur bauda, už tai, kad 2022-08-03 11 val. iki 2022-08-03 21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą paliktą stovėti transporto priemonę, ją apgadino ir nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu neįmanoma, - policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala iki 15 BND. Taip pat vairavo automobilį, kuris nėra draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9, 126, 222, 226 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
V. S. skundu prašo panaikinti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022-10-26 nutarimą. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK 2022-10-13 elektroninio ryšio priemonėmis pateikė prašymą dėl 2022-10-12 administracinio nusižengimo protokolo, nurodė, kad jis 2022-08-03, tiksliai datos neatsimena, būdamas stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste ir vairuodamas savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga netyčia labai lengvai galimai užkliudė kitą lengvąjį automobilį. Išgirdęs to automobilio suveikiančią signalizaciją, išlipo pasižiūrėti, tačiau jokių susidūrimo žymių ar apgadinimų nepamatė, todėl sąžiningai palaukė automobilio savininko. Tik vėliau sužinojo, kad automobilio savininkas buvo D. S. iš (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkui tuo metu nepasirodžius, nusprendė, kad nieko iš esmės neįvyko ir nutarė nuvažiuoti, nes turėjo skubių reikalų. Policijos telefono numerio nežinojo ir su savimi tuo metu telefono neturėjo. Nurodė, jog senai nebegyvena Lietuvoje, todėl nėra susipažinęs su būtinomis taisyklėmis, niekas jam neišaiškino, kaip turėjo pasielgti minėtu atveju, kur kreiptis, kam ir kada skambinti, kokius dokumentus užpildyti ir jų neturėjo. Pripažįsta, jog klydo ir nesuteikė šiam įvykiui didelės reikšmės. Kaltės nepripažino. Pažeisti ANK 611 straipsnio 1 dalies ir 610 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kadangi jam galėjo būti surašytas administracinis nurodymas, t. y. turėjo būti pasiūlyta per 15 kalendorinių dienų nuo ANK protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (t. y. 300 Eur dydžio), kas nebuvo padaryta. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (kare), kur atlieka savanorio darbus. Prašo nebausti ir pirmą kartą skirti tik įspėjimą. Mano, jog nepagrįstai, jam nedalyvaujant, buvo inkriminuojami ANK 426 straipsnio 1 dalies, 417 straipsnio 7 dalies, 415 straipsnio 1 ir 2 dalių nusižengimai. Administracinio nusižengimo protokole nebuvo įrašytas joks administracinis nurodymas sumokėti pusę paskirtos baudos. Pažymi, jog į jo prašymą leisti sumokėti pusę paskirtos baudos tyrėja elektroniniu laišku atsakė, kad „Jums už padarytus pažeidimus pagal ANK nuostatas buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo bauda yra paskiriama tik priėmus nutarimą. Pagal Jūsų padarytus pažeidimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo iš karto yra paskiriama sumokėti pusę minimalios baudos, nebuvo galimas surašyti. Todėl, kaip ir minėjau, pusę baudos šiuo atveju Jums negalioja. Jeigu nesutinkate su priimtu nutarimu, galite rašyti skundą ir prašyti pakeisti priimtą sprendimą“. Be to, turėjo įvertinti ir jo sunkią materialinę padėtį, jis neturi pastovaus darbo ir pragyvenimo šaltinių, yra neįgalus ir gydosi dėl kojos traumos sanatorijoje (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio išlaikytinio vaiko N. S. tėvas ir moka jam išlaikymą, o tai turėjo būti įvertinta kaip administracinė atsakomybė lengvinančios aplinkybės, numatytos įstatymu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje be pakeitimų. Nurodo, jog apgadinto automobilio vairuotojas girdėdamas veikiančią apgadinto automobilio signalizaciją suprato, jog įvyko kontaktas su kita transporto priemone bei buvo išlipęs iš savo automobilio apžiūrėti apgadinto automobilio, tačiau savaip interpretavo padarytą žalą ir iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat skunde nurodoma aplinkybė, jog V. S. nežinojo, jog apie eismo įvykį reikia pranešti eismo įvykio dalyviui, o nesant galimybės jo surasti policijai, nes ilgą laiką gyvena užsienyje, laikytina gynybine versija, kadangi V. S. turi jam Lietuvos Respublikos valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, o su vairavimo teise vairuoti transporto priemones įgyjamos ne tik teisės, bet ir pareigos, žinoti KET ir kt. eismo dalyviams aktualius įstatymus. V. S. automobilis įvykio metu nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl esant ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytoms aplinkybėms, administracinis nurodymas negali būti surašomas, dėl administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos, kuri nėra visiškai atlyginta. V. S. veiksmai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais. Nekyla abejonių, kad V. S., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje ir 415 straipsnio 1, 2 dalyse, jam paskirta galutinė minimaliausia sankcijoje galima nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, duomenų, patvirtinančių, jog V. S. yra neįgalus negauta. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus sprendimus, kadangi sprendimai buvo priimti neatsižvelgus į jo teises, kadangi jam turėjo būti skiriama pusė minimalios baudos. Kaltės, padarius administracinius nusižengimus, neginčija. Paaiškino, jog viskas įvyko vakare, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) perkėlos, jis automobiliu, sukdamasis atbula eiga, kliudė kitą transporto priemonę. Transporto priemonės signalizacija suveikė, dėl to jis išlipo, apžiūrėjo automobilį, palaukė apie valandą laiko, tačiau niekas neatėjo. Kadangi nebuvo padaryta žala, ir nežinojo įstatymų, jis išvažiavo iš įvyko vietos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
V. S. teismo posėdžio metu kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčijo, tačiau nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, teigia, jog Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, surašant protokolą, turėjo jam paskirti pusę minimalios baudos.
Pagal ANK 610 straipsnį administracinis nurodymas yra į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda; 2) asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, išskyrus šio kodekso 414 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417 straipsnyje, 418 straipsnio 1 dalyje, 419 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus; 3) asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo; 4) administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta; 5) šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas; 7) asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi šio kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta.
Ištyrus bylos medžiagą, įvertinus skundo argumentus, išklausius V. S. teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas svarbias faktines aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus, siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Kaip matyti, 2022-10-12 administracinio nusižengimo protokole nebuvo įrašytas pasiūlymas asmeniui per tam tikrą laiką savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis, jo veiksmais padaryta iki 15 BND dydžio žala D. S.. Iš bylos duomenų matyti, jog būtent D. S. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyrių dėl automobilio apgadinimo, nurodė, jog apgadintas automobilio galinis bamperis ir galinis dešinės pusės žibintas (b. l. 16). Elektroniniu paštu nukentėjusysis informavo, jog jam padaryta žala neviršija 750 Eur (b. l. 31). Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai. Duomenų apie žalos atlyginimą nukentėjusiajam, byloje nėra. Atsižvelgus į anksčiau minėto įstatymo nuostatas, matyti, jog V. S. surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo galimybės surašyti administracinį nurodymą ir pasiūlyti sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, kadangi V. S. veiksmais buvo padaryta turtinė žala D. S., kuri nėra atlyginta. Tokios aplinkybės V. S., kaip pats nurodo ir skunde, buvo paaiškintos raštu ir tyrėjos. Ir tai atitinka ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytam draudimui surašyti administracinį nurodymą.
Skundžiamu nutarimu V. S. už administracinių nusižengimų padarymą paskirtos administracinės nuobaudos – minimalios sankcijose numatytos baudos. Priimant nutarimą, tinkamai atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo juos išaiškinti bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, jog V. S. yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2022-08-05 jis baustas pagal 417 straipsnio 2 dalį; 2021-03-23 baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (b. l. 36-39), nuobauda galioja, kadangi per metus nuo baudos sumokėjimo, jis padarė naują nusižengimą (ANK 40 str.). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog institucija nepagrįstai nenustatė V. S. veiksmuose buvus jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Tačiau asmens patraukto administracinėn atsakomybėn teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties asmens iniciatyva. Institucija, atsižvelgdama į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą vieną lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. S. paskyrė minimaliausio dydžio baudas bei jas subendrino vadovaujantis ANK 38 straipsniu. Todėl pripažinus V. S. atsakomybė sunkinančią aplinkybę, jog jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarė pakartotinai, būtų pabloginta asmens teisinė padėtis ir pažeistas draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį. V. S. skunde nurodė, jog yra neįgalus, tačiau duomenų, patvirtinančių jo neįgalumą, nepateikė, todėl pagrįstai nebuvo pripažinta V. S. atsakomybė lengvinanti aplinkybė, jog administracinius nusižengimus padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-26 nutarimą nepakeistą ir V. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.