Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. P. 2022 m. spalio 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. S. už tai, kad jis tarp 2022 m. rugpjūčio 3 d. 11 val. ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. 21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą paliktą stovėti transporto priemonę, ją apgadino ir nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu neįmanoma, – policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala iki 15 BND. Taip pat vairavo automobilį, kuris nėra draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 126, 222, 226 punktų reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. U. 2022 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14624-2022 V. S. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. priimtą nutarimą apskundė teismui.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi Nr. II-633-914/2022 V. S. skundo netenkino ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 26 d. nutarimą nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. II-633-914/2022 ir priimti naują nutarimą, t. y. tenkinti jo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, t. y. leisti sumokėti 50 procentų paskirtos baudos.

4.1. Skunde nurodoma, kad V. S. 2022 m. rugpjūčio 3 d. būdamas stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste ir vairuodamas automobilį atgal netyčia galbūt užkliudė kitą lengvąjį automobilį, kurio markės ir valstybinio numerio nepamena. Išgirdęs automobilio signalizaciją išlipo pasižiūrėti, nematė jokių susidūrimo žymių ar kitokių apgadinimų. Teigiama, jog sąžiningai vykdė pareigą ir kurį laiką laukė savininko, tačiau nesulaukęs išvažiavo. Vėliau sužinota, kad automobilio savininkas buvo iš Šiaulių, tuo metu jis buvo Nidoje. Teigiama, kad Lietuvoje negyvena ilgą laiką, nežinojo policijos telefono numerio, taip pat nėra susipažinęs su taisyklėmis, kaip reiktų tokiu atveju pasielgti. Nurodoma, jog klydo sąžiningai ir kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų, nurodytų nutarime, nepripažįsta. Pažymima, kad paskirtos baudos nepagrįstai subendrintos.

4.2. Skunde teigiama, kad tai, jog V. S. veiksmais D. S. buvo padaryta žala iki 15 BND dydžio, nėra įrodyta. D. S. nei tyrime, nei posėdyje nedalyvavo. Tikėti D. S. nėra jokio pagrindo, kadangi jo automobilio galinis bamperis ir galinis dešinės pusės žibintas nebuvo 2022 m. rugpjūčio 3 d. apgadinti. Galbūt meluoja norėdamas negrįstai praturtėti. D. S. neprašė atlyginti žalos, jam nuostolius turėjo padengti draudimas.

4.3. Pažymima, kad tiek protokolas, tiek nutarimas buvo surašyti ne jo akivaizdoje, nei apeliantui, nei jo atstovui advokatui nepranešus ir jiems nedalyvaujant. Taigi buvo pažeistos ANK 610 straipsnio 1 dalies ir ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šiuo atveju privalėjo būti surašytas administracinis nurodymas ir turėjo būti pasiūlyta per 15 dienų nuo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, tai šiuo atveju būtų 300 Eur, tačiau tai nebuvo padaryta. Nurodoma, jog tuo metu buvo Ukrainoje, kur yra savanoriu. Kadangi tai buvo netyčinis poelgis, nusižengimo nenorėjo įvykdyti, todėl galėtų būti taikomas ANK 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 24 straipsnis ir skiriamas tik įspėjimas. Taip pat teigiama, kad iki šios dienos nėra iš policijos gavęs medžiagos, su kuria, vadovaujantis ANK 577 straipsnio 2 dalimi, turi teisę susipažinti. 2022 m. spalio 12 d. elektroniniu paštu gauta administracinio nusižengimo protokolo kopija, kurioje buvo nurodyta, kad 2022 m. spalio 26 d. bus priimtas nutarimas. Tačiau protokole nebuvo nurodyta dėl administracinio nurodymo, jog turi teisę sumokėti tik 50 procentų paskirtos baudos. Pateikus prašymą sumokėti pusę baudos buvo gautas atsakymas, kad pagal padarytus pažeidimus administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, kuriuo iš karto yra paskiriama sumokėti pusę minimalios baudos, nebuvo galima surašyti.

4.4. Taip pat teigiama, jog turėjo būti įvertinta sunki materialinė padėtis, kadangi neturi pastovaus darbo ar pragyvenimo šaltinio. Nurodoma, jog yra neįgalus, sveikata pablogėjo, dėl kojos traumos gydėsi sanatorijoje Palangos mieste. Taip pat pažymima, kad turi nepilnametį vaiką ir moka jam išlaikymą. Remiantis ANK 35 straipsniu, tai turėjo būti įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

4.5. Be to, nurodoma, kad negalima taikyti pakartotinumo, kaip numato ANK 40 straipsnis, kadangi visos baudos yra sumokėtos. Turi būti laikoma, jog nebėra kaltas ir bausmes atliko. Ankstesni nusižengimai nesusiję su 2022 m. rugpjūčio 3 d. įvykiais, dėl to teisinė padėtis negali būti pabloginta.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas G. K. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį.

5.1. Nurodoma, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta naujų skundo argumentų, kurių nebūtų išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje ir policijos pareigūnai, ir teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. V. S. nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu V. S. nesutinka su paskirtos galutinės subendrintos baudos dydžiu, nurodo, jog šiuo atveju turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.

7. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalis dalį ir pažeidėjui paskirta teisinga nuobauda. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais vertinimais apie įvykio faktines aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad V. S. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs Institucijai, tyrusiai padarytus teisės pažeidimus bei priėmusiai nutarimą bei skunde pirmosios instancijos teismui, ir kurių apylinkės teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų pasisakęs.

8. Skunde apeliantas neigia ir savo tyčią padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nors apeliantas tvirtina, kad pasišalino iš įvykio vietos ne tyčia, nurodo, kad išgirdęs automobilio signalizaciją išlipo pasižiūrėti, nematė jokių susidūrimo žymių ar kitokių apgadinimų, kurį laiką laukė savininko, nesulaukęs išvažiavo, tačiau tokie paaiškinimai jo kaltės nepaneigia.

9. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). KET 222 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

10. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio vietoje buvo apgadintas svetimas turtas – kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Iš apelianto paaiškinimų matyti, kad jis suprato, jog vairuodamas savo automobilį atsitrenkė į kitą automobilį, išgirdo signalizaciją, laukė vairuotojo, tačiau nesulaukęs išvažiavo. Nors apeliantas teigia, kad Lietuvoje ilgai laiką negyvena ir nežino tvarkos, kaip elgtis tokiu atveju, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių, pavyzdžiui, nepaliko jokios asmeninės informacijos ar duomenų, kad nukentėjęs asmuo galėtų su juo susisiekti. Pažymėtina, kad eismo įvykio aplinkybės buvo išaiškintos tik policijos pareigūnui nustačius kaltą asmenį iš vaizdo medžiagos. Visos šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad V. S. pasišalino iš įvykio vietos tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės. Apygardos teismo vertinimu, apelianto veiksmai po eismo įvykio kilimo, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina jo tyčią, padarant ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. nurodo, kad paskirtos baudos buvo nepagrįstai subendrintos vadovaujantis ANK 38 straipsniu, tačiau šio teiginio nepagrindžia jokiais argumentais. ANK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

12. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. spalio 26 d. nutarimo matyti, kad V. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, skirta minimali 600 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, skirta minimali 10 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, skirta 50 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, skirta 30 Eur bauda. Paskirtos nuobaudos, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrintos ir skirta galutinė nuobauda – 600 Eur bauda. Vyresnysis tyrėjas, paskirdamas galutinę nuobaudą, paskyrė ją pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, šiuo atveju, už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Todėl darytina išvada, jog ANK 38 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai ir galutinė administracinė nuobauda paskirta pagrįstai.

13. Atmestinas ir apelianto argumentas, jog V. S. nepagrįstai nebuvo surašytas administracinis nurodymas. Administracinis nurodymas – tai į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą (ANK 610 straipsnio 1 dalis). Administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu 1 500 Eur maksimali bauda (ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, išskyrus ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punktas); 4) administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta (ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 5) šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas (ANK 610 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 6) asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi ANK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta (ANK 610 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju V. S. veiksmais buvo padaryta turtinė žala kito asmens D. S. turtui, duomenų, jog apeliantas atlygino turtinę žalą, nėra. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent D. S. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyrių dėl automobilio apgadinimo, nurodė, jog apgadintas automobilio galinis bamperis ir galinis dešinės pusės žibintas, elektroniniu paštu nukentėjusysis informavo, jog jam padaryta žala neviršija 750 Eur. Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad į administracinio nusižengimo protokolą V. S. negalėjo būti įrašytas administracinis nurodymas, nes egzistavo pagrindas, numatytas ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kai administracinis nurodymas negali būti surašytas.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skiriant baudą buvo neatsižvelgta į reikšmingas aplinkybes. Tačiau su šiuo argumentu sutikti negalima. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas paliko galioti Institucijos 2022 m. spalio 26 d. nutarimu V. S. už padarytus administracinius nusižengimus paskirtą galutinę subendrintą minimalią 600 Eur baudą.

16. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Skiriant baudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo juos išaiškinti bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas vertino ir argumentus dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, kad pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. V. S. nurodo, jog yra neįgalus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo neįgalumą, todėl tai pagrįstai nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad skirta minimali bauda atitinka nustatytas skiriamos nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo ją dar labiau sumažinti, sušvelninti ar apskritai jos neskirti nėra. Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentai apie sunkią finansinę padėtį, išlaikomą nepilnametį sūnų. Apeliantas įrodymų apie sunkią turtinę padėtį, dėl kurios objektyviai neturi galimybės sumokėti skirtą baudą, nepateikė.

17. ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, švelnesnės bei minimalios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams.

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad negalima taikyti pakartotinumo, kaip numato ANK 40 straipsnis, kadangi visos baudos yra sumokėtos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus nustatė, kad V. S. yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2022 m. rugpjūčio 5 d. baustas pagal 417 straipsnio 2 dalį, 2021 m. kovo 23 d. baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (b. l. 36–39), nuobauda galioja, kadangi per metus nuo baudos sumokėjimo jis padarė naują nusižengimą. Apylinkės teismas padarė išvada, jog Institucija nepagrįstai nenustatė V. S. veiksmuose buvus jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismas taip pat nurodė, jog pripažinus tai V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, būtų pabloginta asmens teisinė padėtis ir pažeistas draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį. Taigi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nors V. S. pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, į šią aplinkybę skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog negalima taikyti pakartotinumo, atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas V. S. nedalyvaujant, būtina pažymėti, jog iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pagal gautą pavedimą dėl V. S. apklausos ir automobilio apžiūros 2022 m. spalio 3 d. ir 2022 m. spalio 10 d. telefonu buvo susisiekta su V. S., kuris paaiškino, kad yra Ukrainoje ir atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Kelių policijos skyrių neturi galimybės. Savo paaiškinimą 2022 m. spalio 11 d. pateikė elektroniniu paštu (b. l. 27–29). 2022 m. spalio 12 d. jam buvo surašytas protokolas ir, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro, 2022 m. spalio 12 d. protokolas išsiųstas elektroniniu paštu (b. l. 12). Apeliantas savo skunde nurodo, jog gavo 2022 m. spalio 12 d. protokolą elektroniniu paštu. Taigi neabejotina, kad, nors V. S. nedalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, tačiau jam buvo žinoma apie jam vykdomą administracinio nusižengimo bylos tyrimą, jis teikė paaiškinimus, prašymus. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtų buvusi pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą ar kitaip suvaržyta galimybė tinkamai išdėstyti savo poziciją ir teikti paaiškinimus bei įrodymus.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.