Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-149-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-22
Bylos Nr.
1A-233-149-2012
Teisminio proceso Nr.
1-48-3-00037-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gurevičienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Pavelas Frolovas
Nukentėjusysis
Č. S.
Nuteistasis
I. L.
Advokatai
Laima Latvėnienė
Kategorijos
Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A-233-149/2012

Teisėja N.Zaleckienė Teisminio proceso Nr. 1-48-3-00037-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1,8.1.;2.4.1.;2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Daivos Kazlauskienės, Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai Č. S.,jos atstovei advokatei Laimai Latvėnienei,nuteistajam I. L.,nuteistojo gynėjui Alfredui Sokolovski,vertėjai Irinai Pilžis,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-71-239/2011, teisminio proceso Nr. 1-48-3-00037-2010-9, kuriuo I. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., laisvės apribojimu 7 mėnesiams, uždraudžiant nuteistajam bet kokia forma bendrauti su nukentėjusiąja Č. S. bei jos šeimos nariais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta I. L. galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, uždraudžiant nuteistajam bet kokia forma bendrauti su nukentėjusiąja Č. S. bei jos šeimos nariais.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš I. L. nukentėjusiosios naudai priteista 1000 Lt neturtinei žalai ir 1500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. nuteistas už tai, kad mušdamas, nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis 2010 m. liepos 12 d., apie 6.10 val., gyvenamojo namo, esančio Padumblės km., Senųjų Trakų sen., Trakų r., kieme, įvykusio konflikto tarp Č. S. ir I. L. metu, I. L. su kibiru, pilnu vandens, sudavė smūgį Č. S. į dešinį petį, o po to sudavė keletą smūgių kumščiais į įvairias kūno dalis, padarydamas Č. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. L. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, jokio nusikaltimo jis nepadarė. Teigia, kad Č. S. parodymus negalima laikyti nuoširdžiais ir tiksliais, nes tarp jų ilgus metus nusistovėjo labai blogi santykiai, ji kerštauja dėl to, kad pagal jo pareiškimą buvo nuteistas jos vyras V. S.. Teigia, kad apklausta teisme nukentėjusioji jau nurodė visai kitus sužalojimus negu ji buvo nurodžiusi privataus kaltinimo skunde, todėl mano, kad Č. S. parodymų negalima laikyti tiksliais, vienodais ir išsamiais. Nuosprendyje padaryta išvada, kad jis sudavė keletą smūgių kumščiais į įvairias kūno dalis. Tačiau, apelianto teigimu, nei privataus kaltinimo skunde, nei apklausta teisiamajame posėdyje nuketėjusioji nenurodė, kad jis sudavė jai smūgius kumščiais. Taip pat teigia, kad apklausti teisme liudytojai A. G., J. S. taip pat nepatvirtino aplinkybės apie smūgių sudavimą kumščiais. Pažymi, kad teismas kaltės įrodymais laikė liudytojų A. G., J. S. duotus parodymus, nors jų parodymuose jokios reikšmingos bylai informacijos nėra: A. G. parodė, kad įvykio ji nematė, Č. S. pasakė, kad buvo brolio sumušta. Teigia, kad liudytojas J. S. taip pat įvykio nematė, tik matė prie šulinio šlapią motiną, kuri jam pasakė kad brolis ją mušė su kibiru, tačiau nuosprendyje, nuteistojo teigimu, nurodoma, kad J. S. neva matė ant motinos veido, rankų mėlynes, nors tokie liudytojo parodymai 2011-09-07 teisiamojo posėdžio protokole neužfiksuoti. Mano, jog teismas negalėjo šių liudytojų parodymus laikyti kaltės įrodymais.

Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai atmetė liudytojo R. L. parodymus, kuris nuteistojo teigimu, matė visą įvykio eigą, jo parodymai sutampa su liudytojo J. S. parodymais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis tik nuketėjusiosios kviestų liudytojų parodymais, kurie arba visiškai įvykio nematė, arba matė tik įvykio pabaigą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, o kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis sužalojo Č. S., visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, privati kaltintoja ir jos atstovė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

I. L. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Apelianto teiginius, kad jis nepadarė šio nusikaltimo, paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp I. L. ir Č. S. yra susiklostę tęstinio pobūdžio konfliktiniai santykiai.

Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį I. L. atžvilgiu, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios Č. S., liudytojų J. S., A. G. parodymais; 2010-04-12 specialisto išvada Nr. G 2169/10 (01), kurioje konstatuota, kad Č. S. padaryta kraujosruva su odos įbrėžimais dešinės pusės nugaros-peties-žasto srityje, nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kraujosruva kairiame žaste galimai aplinkybėse nurodytu laiku (b. l. 5-6), bei medicinos eksperto Viačeslav Kolomiec paaiškinimais. Byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir sudaro loginę grandinę, jų visetas neginčijamai įrodo, kad I. L. 2010 m. liepos 12 d., apie 6.10 val., gyvenamojo namo, esančio Padumblės km., Senųjų Trakų sen., Trakų r., kieme, įvykusio konflikto metu, veikdamas tiesiogine tyčia, suduodamas smūgį Č. S. į dešinį petį su kibiru pilnu vandens bei suduodamas jai keletą smūgių kumščiais į įvairias kūno dalis, padarė nukentėjusiajai Č. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nepilnamečio liudytojo R. L. parodymais, kadangi jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai, todėl R. L. parodymai vertintini kaip siekis padėti jo tėvui I. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs I. L. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant I. L. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kuri, kolegijos nuomone, būdama mažesnė už BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežta. Paskirta I. L. bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios atstovė advokatė Laima Latvėnienė apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą (2012 m. sausio 24 d., Serija LAT Nr. 644064), patvirtinantį, jog nukentėjusioji ir privati kaltintoja už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme jai sumokėjo 500 (penkis šimtus) litų.

Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-351/2009).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo I. L. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra neįtikinantys, nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš I. L. Č. S. naudai 500 (penkis šimtus) Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda GurevičienėTeisėjai (parašai) Daiva KazlauskienėPavelas FrolovasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė