Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

I.L. , gim. (duomenys neskelbtini), asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-05-05 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.-šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis 2010 m. liepos 12 d., apie 6 val. 10 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, įvykusio konflikto tarp Č. S. ir I. L. metu, I. L. su kibiru, pilnu vandens, sudavė smūgį Č. S. į dešinį petį, o po to sudavė keletą smūgių kumščiais į įvairias kūno dalis, padarydamas Č. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis I. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji jo sesuo. Santykiai blogi. Konfliktas prasidėjo dar 2010-07-11, kai sesers vyras V. S. sužalojo I. L. ausį. Sekančios dienos ryte kaltinamasis, kaip visada, atvažiavo šerti vištų. Sesuo jau buvo atsikėlusi. I. L., priėjęs prie šulinio, sėmė vandenį. Sesuo, tuo metu , pribėgo prie jo ir barėsi, kad jis semia vandenį. Įpykęs, kaltinamasis ištraukęs kibirą iš šulinio, visą vandenį išpylė ant Č. S.. Bet sesuo nenurimo, griebė kibirą ir su juo pradėjo mušti kaltinamąjį per galvą. Kaltinamasis prie Č. S. bijojo prieiti, nes jam buvo sužalota ausis. Jokių smūgių nei su kibiru, nei kumščiais I. L. nukentėjusiajai nesudavė., tik vandeniu seserį apipylė. Tą rytą sesuo jokių priekaištų, kad jis pila srutas po langu neišsakė, tik barėsi, kad semia vandenį. Prie kokių aplinkybių sesuo buvo sužalota-kaltinamasis nežino.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis I. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Privati kaltintoja nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Č. A. parodė, kad nors kaltinamasis I. L. ir brolis, tačiau santykiai blogi. Nors kaltinamasis turi savo gręžinį, tačiau jis naudojasi šuliniu, kuris yra jų bendroji dalinė nuosavybė. Brolis laiko vištas ir kiekvieną rytą, atnešęs srutas iš vištidės pila nukentėjusiajai po langu.

2010-07-12, jau buvo po 6 val. ryto, pabudusi, dar su naktiniais, išėjo į lauką ir pamatė, kad brolis vėl pila srutas jai po langu. I. L. taip elgiasi jau nebe pirmą kartą. Priėjusi prie kaltinamojo Č. S. papriekaištavo dėl tokio jo elgesio. Žodis po žodžio ir prasidėjo barnis tarp jos ir brolio. Besiginčijant, jie priėjo prie šulinio. Kaltinamasis, ištraukęs kibirą su vandeniu, su tuo pačiu kibiru, pilnu vandens, sudavė smūgį į pečių juostą, apipildamas ją vandeniu. Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, kaltinamasis taikėsi suduoti smūgį į galvą, tačiau norėdama išvengti smūgio, pasuko galvą į šoną ir kibiras su vandeniu pataikė moteriai į pečius. Po to dar su kaltinamuoju susistumdė. Nors nukentėjusioji gerai nepamena, nes buvo labai susijaudinusi, tačiau, lyg tai, I. L. su ranka sudavė jai keletą smūgių, laikė sugriebęs už rankų. Tada Č. S. gindamasi apipylė I. L. vandeniu iš kibirėlio, kuris stovėjo šalia, ant žemės. Jokių smūgių ji kaltinamajam nesudavė. Ant kūno buvo kraujosruvos, dėl sužalojimų patyrė didelių nepatogumų, negalėjo miegoti naktį, skaudėjo šoną. Prašo priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos.

Sutinkamai su byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-07-13 specialisto išvada Nr. G 2169/10(01) Č. S. padaryta kraujosruva su odos įbrėžimais dešinės pusės nugaros-peties-žasto srityje, nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kraujosruva kairiame žaste galimai aplinkybėse nurodytu laiku (b. l. 5-6).

Apklausta liudytoja A. G. parodė, kad tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios šeimas gerai pažįsta. Santykiai normalūs. Sekančią dieną po 2010-07-12 įvykių Č. S. atvažiavo pas ją į namus. Pasakojo, kad ją iš vakaro sumušė brolis. Matėsi apdraskytos rankos, ant nugaros sumušimo žymės. Č. S. verkė, visa drebėjo, matėsi, kad ji labai sukrėsta,.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Č. S. sūnus J. S. parodė, kad kaltinamasis-dėdė, tačiau su juo nebendrauja. 2010-07-12 ryte, apie 6 val., išgirdo lauke balsus. Išėjęs į kiemą pamatę, kad dėdė laikė sugriebęs motiną už pečių ir spaudė. Mama buvo šlapia. Jie abu šaukė. Kibiras stovėjo ant žemės. Paskui kaltinamasis paleido mamą ir mama nuėjo pas kitą savo brolį. Mamai sugrįžus, matė mėlynę ant rankos. Ji sakė, kad I. L. ją mušė su kibiru. Vakare mėlynės išryškėjo. Mama jautėsi blogai, negalėjo miegoti ant nugaros.

Apklaustas liudytoju kaltinamojo I. L. sūnus R. L. parodė, kad nukentėjusioji-teta, su kuria jokių santykių nepalaiko, nesisveikina. Šiuo metu liudytojas negali nurodyti datos, kada tai buvo, tačiau atsikėlęs išėjo į lauką ir pamatė, kad tėvas stovi prie šulinio ir išsuka kibirą su vandeniu, o Č. S. stovėjo šalia ir barėsi. Nukentėjusioji bandė suduoti smūgius tėvui , bet tėvas su kibiru ją apipylė. Tada teta paėmusi kibirą su juo sudavė tėvui per galvą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas V. K. parodė, kad nukentėjusiajai padaryta kraujosruva su odos įbrėžimais dešinės pusės nugaros-peties-žasto srityje, nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kraujosruva kairiame žaste galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2010-07-12, o specialisto išvadoje nurodyta data klaidinga (2010-07-05). Visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti 3 trauminiais poveikiais: dešinės alkūnės nubrozdinimas galėjo atsirasti atsitrenkiant į kietą paviršių; kraujosruva kairio žasto paviršiuje galėjo atsirasti pagriebus pirštais už žąsto; ir kraujosruva su odos 2 įbrėžimais dešinės pusės nugaros-peties-žasto srityje -galėjo atsirasti paveikus paviršių slystančiu kibiru iš viršaus į apačią, galėjo būti užkabintas kibiru kūnas. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-07-12. Alkūnės sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkus į kietą paviršių, kiti sužalojimai nebūdingi pačiam susižaloti. Įbrėžimas ir kraujosruva galėjo atsirasti nusisukant nuo judančio kibiro.

Iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Č. S. pareiškimą matyti, kad 2010-07-12 nukentėjusioji pareiškimu kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariatą dėl 2010-07-12 įvykusio konflikto tarp jos ir I. L., kurio metu Č. S. buvo sužalota. Savo pareiškime Č. S. nurodė tokias pat jai padaryto kūno sužalojimo atsiradimo aplinkybes, kaip ir skunde dėl privataus proceso pradėjimo. 2010-07-27 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Č. S. pareiškimą, nurodant, kad ji gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Sutinkamai su byloje esančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos S. T. seniūnijos 2011-10-19 raštu Nr. SD-43, kaltinamasis I. L., laikydamas vištas, nesilaiko 2004-01-29 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-2 patvirtintų „Dėl Trakų rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių“ 75 p. numatytų reikalavimų. Dėl daromo pažeidimo kaltinamasis buvo informuotas.

Nors kaltinamasis I. L. neprisipažįsta, kad jis 2010 m. liepos 12 d., apie 6 val. 10 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, įvykusio konflikto tarp jo ir sesers Č. S. metu, su kibiru, pilnu vandens, sudavė smūgį Č. S. į dešinį petį, o po to sudavė keletą smūgių kumščiais į įvairias kūno dalis, padarydamas Č. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais bei ištirtais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis I. L. neigia sudavęs smūgį su kibiru, pilnu vandens Č. S., tačiau neneigia, kad minėtą dieną įvyko konfliktas tarp jo ir sesers, kurio metu jis seserį apipylė vandeniu. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad Č. S. padaryta kraujosruva su odos įbrėžimais dešinės pusės nugaros-peties-žasto srityje, nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kraujosruva kairiame žaste galimai aplinkybėse nurodytu laiku (b. l. 5-6). Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas medikas V. K. patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti 3 trauminiais poveikiais: dešinės alkūnės nubrozdinimas galėjo atsirasti atsitrenkiant į kietą paviršių; kraujosruva kairio žasto paviršiuje galėjo atsirasti pagriebus pirštais už žąsto; ir kraujosruva su odos 2 įbrėžimais dešinės pusės nugaros-peties-žasto srityje -galėjo atsirasti paveikus paviršių slystančiu kibiru iš viršaus į apačią, galėjo būti užkabintas kibiru kūnas. Todėl teismui netikėti teismo medicinos eksperto išvada bei parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Č. S. pareiškimą matyti, kad nukentėjusioji iš karto po sužalojimo, t. y. 2010-07-12 su pareiškimu kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariatą dėl 2010-07-12 įvykusio konflikto tarp jos ir I. L.. Pareiškime nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes. Taikinimosi proceso metu nukentėjusioji Č. S., kaip ir savo pareiškime bei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymų nekeitė, davė vienodus, išsamius parodymus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji įvykio aplinkybes nurodė nuoširdžiai, tiksliai ir išsamiai, todėl tokie jos parodymai ir elgesys viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu teismui nesudarė pagrindo abejoti jos parodymu tikrumu. Taip pat, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad sekančią dieną po įvykio pas ją buvo atvažiavusi nukentėjusioji, pasakojo apie įvykusį konfliktą tarp jos ir brolio I. L.. Liudytoja matė apdraskytas Č. S. rankas, sužalotą nugarą. Kad 2010-07-12 ryte įvyko konfliktas tarp Č. S. ir jos brolio I. L.-patvirtino ir liudytojais apklausti jų vaikai: R. L. ir J. S.. Tačiaus teismas liudytojo R. L. parodymus, kad jo tėvas su vandens pilnu kibiru nesudavė jokių smūgių Č. S.-atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms ir jais nesivadovauja. Liudytojo J. S. teismui duoti parodymai apie tai, kad jis, išgirdęs lauke triukšmą ir išėjęs į lauką pamatė, kad kaltinamasis I. L. laikė sugriebęs jo motiną ir kad jau Č. S. buvo šlapia-neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir patvirtina, kad I. L. su kibiru sudavė smūgį Č. S.. Be to, minėtas liudytojas parodė, kad jis matė ant mamos veido, rankų mėlynes ir mama pasakojo, kad ją sužalojo, būtent, ne kas kitas, o kaltinamasis I. L..

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Visi šie įrodymai patvirtina kaltinamojo dalyvavimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

Todėl teismas, išnagrinėjęs bylą daro išvadą, jog I. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo I. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam I. L. atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau antrą kartą už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, padarytas nusikaltimas tyčinis, savanaudiškas, tačiau įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad netinkamas nukentėjusiosios elgesys irgi įtakojo šios nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, parinkdamas bausmę I. L. atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo šeimos pastoviai konfliktuoja, todėl, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant I. L. laisvės apribojimo bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su 2011-05-05 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu I. L. paskirta ir neatlikta bausme.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje civilinė ieškovė Č. S. pareiškė 10000,00 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus daro išvadą, kad dėl padaryto nežymaus kūno sužalojimo nukentėjusioji iš tikrųjų patyrė nepatogumus, stresą, skausmą, išgyvenimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir pačios nukentėjusiosios netinkamas elgesys įtakojo šio nusikaltimo padarymui, pareikštas Č. S. ieškinys mažintinas, priteisiant jai 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Č. S. prašo priteisti iš I. L. jos turėtas 1500,00 Lt išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaltinamajam nepateikus jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašomos priteisti išlaidos ją atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti tenkintinos pilnai.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298, 301, 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d. ir 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I.L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams, uždraudžiant nuteistąjam bet kokia forma bendrauti su Č. S. bei jos šeimos nariais.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., subendrinti su I. L. 2011 m. gegužės 5 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies bausmes sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę I.L. paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant nuteistąjam bet kokia forma bendrauti su nukentėjusiąja Č. S. bei jos šeimos nariais.

Priteisti iš I. L. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje paslaugoms apmokėti Č. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.