Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje K. M. (K. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d., galutinė bausmė – 5 MGL dydžio bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi baudos vykdymas nutrauktas, suėjus senaties terminui;

3) Danijos Hesingioro teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Danijos BK 290 str. 1 d. (vogtų daiktų realizavimas) 60 dienų kalėjimo bausme su draudimu 6 metams atvykti į šalį, (laisvės atėmimo bausmė atlikta 2012 m. spalio 3 d.);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. pagal BK 281¹ str. 1 d. 50 MGL bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 24 d. 17.07 val. iki 2021 m. spalio 25 d. 12.18 val., ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str., K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 str., K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas K. M. priklausantis automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, 2022-08-30 apie 22.28 val., Vilniuje, Baltosios Vokės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus bei žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-3416-961/2021, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d., ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tyčia vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,84 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis K. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną apie 15 val. pradėjo vartoti alkoholį savo namuose, asmens pažymoje nurodytu adresu. Maždaug po valandos jam kilo mintis nuvykti pas savo merginą į (duomenys neskelbtini), taksi išsikviesti jam minčių nekilo. Automobilis priklauso jam. Pakeliui (Baltosios Vokės g.) jį sustabdė policijos pareigūnai. Apie tai, kad buvo pripažintas kaltu ir priimta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus – jis žinojo ir buvo supažindintas probacijoje, tačiau išgėręs nepagalvojo apie pasekmes. Gailisi.

Papildomai kaltinimasis K. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, papildė, kad automobilis priklauso jam, pirko jį prieš maždaug 1 mėnesį iš kaimyno A. P. Šis gyvena (duomenys neskelbtini). A. P. yra automobilių perpardavėjas, žadėjo jam paruošti pirkimo- pardavimo sutartį.

Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-09-09 su I. V. susitarė apsikeisti automobiliais, pastarasis jam davė „Opel“, o jis – „BMW 530“. Abu kartu supildė Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį. Jis I. V. jokių kontaktų apart messenger, neturi, per ten ir bendravo. Kai jis iš I. V. nusipirko minėtą automobilį – šis jam atsiuntė SDK kodą, kuris patvirtina jo nuosavybę. SDK kodo sutarties ekrano kopiją prideda prie apklausos. Po kurio laiko su savo darbuotoju K. M., kuris jam padėdavo prie namų ūkio darbų, susitarė, kad vietoje pinigų už darbą jam atiduos savo „Opel“. K. M. kol kas iki šiandien neatidirbo tos sumos, todėl automobilis oficialiai priklauso jam, bet K. M. yra jo valdytojas. Nemano, kad artimiausiu metu nusimato automobilio perregistravimas K. M., kadangi pastarasis yra išgeriantis, nuolat neateina į darbus. Savo automobilį atsiims.

Liudytojas Ž. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022‑08-30 pamaina prasidėjo nuo 18.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. ir vyriausiąja patrule G. B. su tarnybiniu automobiliu, pažymėtu Nr. V1745. Apie 22.11 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus, Baltosios Vokės g. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris vairuoja automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus tarnybinius švyturėlius ir važiuojant į Baltosios Vokės pusę, prie posūkio Eišiškių pl., pastebėjo minėtą automobilį. Automobilis buvo sustabdytas, priėjus prie vairuotojo, vėliau paaiškėjo, kad tai K. M., nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, vairuotojas nerišliai kalbėjo. Paklausus, ar K. M. vartojo alkoholinius gėrimus, šis paaiškino, kad vartojo prieš dvi valandas kartu su draugais ir išgėrė vieną litrą ,,Tauro“ alaus „ant visų“. Tai pat paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo kiekvieną dieną. Pasiūlius K. M. patikrinti blaivumą, šis sutiko. Patikrinus su tarnybiniu alkotesteriu „Drager“, pirmu pūtimu 22.28 val. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, antru putimu 22.47 val. buvo nustatytas 2,84 promilių girtumas. Po nustatyto girtumo K. M. buvo pasodintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. K. M. vėliau buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Visą įvykį filmavo „Body“ kamera 1717 1718 1720.

Iš 2022-08-30 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. M. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Patikrinus su tarnybiniu alkotesteriu „Drager“ pirmu pūtimu 22.28 val. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, antru putimu 22.47 val., buvo nustatytas 2,84 promilių girtumas. Su patikrinimo rezultatais K. M. sutiko. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2023-01-11.

Alkotesteriu „Drager Alcotest“ 6810 duomenimis 2022-08-30 K. M. 22.28 val. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, 22.47 val., buvo nustatytas 2,84 promilių girtumas.

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad transporto priemonės „Opel“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas–savininkas yra T. P.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Opel“, Signum 2.2 DTR, kaina su PVM 1 710 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 baudžiamuoju įsakymu K. M. nuteistas pagal BK 281¹ str. 1 d. 50 MGL bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 24 d. 17.07 val. iki 2021 m. spalio 25 d. 12.18 val., t. y. viena diena, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str., K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-03 patvarkymu dėl baudžiamojo įsakymo vykdymo, bausmė perduota vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus pateiktame 2022-03-06 rašytiniame pasižadėjime nurodyta, kad K. M. 2022-07-19 pasirašė, kad susipažino su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, taip pat buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-3416-961/2021, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, tyčia vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,84 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą ir tai, kad žinojo apie teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones. Tai, kad K. M. žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, vairavo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina liudytojo Ž. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas Ž. A. nurodė, kad Apie 22.11 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus, Baltosios Vokės g. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris vairuoja automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant į Baltosios Vokės pusę, prie posūkio Eišiškių pl., pastebėjo minėtą automobilį. Automobilis buvo sustabdytas, priėjus prie vairuotojo K. M., nuo jo sklido alkoholio kvapas, vairuotojas nerišliai kalbėjo. Paklausus, ar K. M. vartojo alkoholinius gėrimus, šis paaiškino, kad vartojo prieš dvi valandas kartu su draugais – išgėrė vieną litrą ,,Tauro“ alaus „ant visų“. Tai pat paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo kiekvieną dieną. Patikrinus su tarnybiniu alkotesteriu „Drager“, K. M. pirmu pūtimu 22.28 val. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas, antru putimu 22.47 val. – 2,84 promilių girtumas. Liudytojas Ž. A. tiesiogiai matė įvykį, taip pat teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo parodymų objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vairavus automobilį jam būnant neblaiviam, be to vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tokias aplinkybes įrodo ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 baudžiamasis įsakymas ir 2022-03-03 patvarkymas, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus pateiktas rašytinis pasižadėjimas ir kita bylos rašytinė medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Remiantis šiomis aplinkybėmis, jo veika kvalifikuojama pagal BK 243 straipsnį, o kadangi K. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūlomomis bausmėmis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje taip pat nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su teisingumu (BK 12 straipsnis).

K. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Danijoje, be kita ko, ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už penkerius metus, K. M. baustas administracine tvarka 8 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, ne kartą baustas už KET pažeidimus, nedirbantis. Byloje nėra duomenų, kad K. M. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. M. už padarytą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų dydį, numatytą už nusikaltimus, ir artimą maksimaliam, numatytą už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, šios bausmės, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir K. M. paskirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

K. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti K. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

K. M. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Jis vairavo automobilį nakties metu, Vilniaus mieste, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Atkreiptinas dėmesys, kad šią nusikalstamą veiką asmuo padarė, kai jam dar nebuvo pasibaigęs paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, terminas. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad K. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

K. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – T. P., ir, anot jo, kaltinamasis buvo automobilio valdytojas. Atsižvelgdamas į tai, svarstytinas klausimas dėl automobilio vertės išieškojimo iš kaltinamojo. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Opel“ vidutinė kaina Lietuvoje 1 710 Eur (su PVM). Teismo nuomone, konfiskuotino turto pinigų sumos išieškojimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė K. M. padarytam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. M. išieškotina visa automobilio vertė su PVM, tai yra 1 710 Eur.

K. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

K. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. 22.28 val. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 18.31 val. (viena diena), į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, vieną dieną prilyginant 1 arešto parai (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Procesinių išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. (K. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

K. M. (K. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir K. M. (K. M.) paskirti subendrintą bausmę – 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. M. (K. M.) paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. M. (K. M.) laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. 22.28 val. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 18.31 val. (viena diena) – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis) ir K. M. (K. M.) paskirti galutinę bausmę – 59 paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti K. M. (K. M.) baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d.

– išieškoti ir konfiskuoti automobilio „Opel“ vertę atankančią pinigų sumą – 1 710 Eur.

K. M. (K. M.) paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.