- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-1930-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10201-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- notare Z
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Asta Žeromskytė-Stanienė;
nutartis
2013 m. lapkričio 4 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13978-947/2013 pagal ieškovo L. G. ieškinį M. M. su trečiaisiais asmenimis notare Z. K., Kauno miesto 18-uoju notarų biuru dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis su atsakove M. M. priklausančio turto dalybų sutartį, taikyti restituciją - grąžinti ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovo nuosavybėn, pripažinti negaliojančiais D. G. 2011 m. gruodžio 29 d. ir 2012 m. sausio 31 d. sudarytus testamentus.
Ieškovas, siekdamas užtikrinti reikalavimų įvykdymą, prašė teismo taikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones:
1) atlikti įrašą viešame registre dėl D. G. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo;
2) uždrausti atsakovei M. M. daryti bet kokias kliūtis ieškovui patekti ir naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad jo sutuoktinės D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdinė atsakovė M. M., priėmusi po motinos D. G. mirties palikimą pagal testamentą, gali ateityje disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu ir perleisti jį kitiems asmenims, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, t. y. taikė laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo šiems (duomenys neskelbtini), esantiems nekilnojamiesiems daiktams, registruotiems D. G. vardu: žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas atmetė.
Teismas nurodė šiuos argumentus:
1. Dėl įrašo viešame registre nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra ginčijamas konkretus turtinis sandoris, kurio objektas – nekilnojamasis turtas, ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ginčo turtui – yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Netaikius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ginčo gyvenamajam namui, žemės sklypui ir kitiems statiniams atsakovė ateityje turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims.
2. Dėl prašymo uždrausti atsakovei daryti bet kokias kliūtis ieškovui patekti ir naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pritaikius tokią laikinąją apsaugos priemonę, kokios prašo ieškovas, bus pasiekta jos taikymo paskirtis šioje konkrečioje civilinėje byloje. Teismas darė išvadą, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė, uždraudžiant atsakovei trukdyti ieškovui naudotis nekilnojamuoju turtu, nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimu konkrečiai šioje civilinėje byloje, kurioje keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių į turtą. Būsimo teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomas, nepriklausomai nuo to, ar būtų taikyta ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė ar ne. Šiuo atveju ieškinio reikalavimų užtikrinimui, teismo vertinimu, visiškai pakanka laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą visiškai (b. l. 17-18).
Atskirajame skunde nurodo, kad visuomet gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ši jo teisė šiai dienai yra pažeidžiama. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra įpėdiniai, turintys teisę į ginčo turtą (abu yra padavę pareiškimus notarų biurui dėl palikimo priėmimo). Nei ieškovui, nei atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo turtą nėra išduotas, todėl ji neturi teisės imtis vienašališkų veiksmų ribojant ieškovo teises naudotis nekilnojamaisiais daiktais, kuriais jis naudojasi ir kur visuomet gyveno. Byloje keliami materialiniai teisiniai reikalavimai susiję su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę uždraudžiant Atsakovei M. M. daryti bet kokias kliūtis L. G. patekti bei naudotis (gyventi) gyvenamuoju namu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai susijusi su keliamais reikalavimais, kadangi atsakovė ieškovui nekilnojamaisiais daiktais trukdo naudotis motyvuodama savo teisėmis į turtą, dėl kurių ir yra kilęs ginčas šioje byloje. Todėl iki kol bus išnagrinėti ieškovo reikalavimai šioje byloje susiję su ginčo turtu, ir buvo prašoma taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę, kuri užtikrintų laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei mano turtinių ar asmeninių neturtinių teisių apsaugą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp ieškinio dalyko ir konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, kuris turi užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 152 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas L. G. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausančio turto dalybų sutartį, notarinio reg. Nr. 2, sudarytą tarp ieškovo ir D. G., kuria nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), 198 990 Lt vertės atiteko D. G., o L. G. atiteko 10 000 Lt piniginės santaupos, taikyti restituciją, pripažinti negaliojančiais D. G. 2011 m. lapkričio 29 d. ir 2012 m. sausio 31 d. testamentus, patvirtintus Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės (b. l. 2-3), kuriais D. G. visą mirties dieną jai priklausiusį turtą paliko M. M., pirmuoju testamentu numačiusi išlygą - leisti L. G. gyventi iki gyvos galvos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Šių ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atliekant įrašą viešajame registre dėl D. G. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, taip pat uždraudžiant atsakovei M. M. daryti bet kokias kliūtis ieškovui patekti ir naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkindamas iš dalies taikė tik vieną laikinąją apsaugos priemonę – atliko įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu ši laikinoji apsaugos priemonė visiškai užtikrina ieškinyje reiškiamų reikalavimų įvykdymą, ir su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir jų taikoma tiek, kad tai nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei tai yra būtina tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu nereiškė reikalavimų, kuriais siekiama ginti jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises. Todėl prašymas byloje taikyti prevencinę laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas) nereiškiant minėtų reikalavimų nepasiektų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinio tikslo – apsisaugoti nuo atsakovo veiksmų, dėl kurių, jeigu bus nesiimta laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei M. M. daryti bet kokias kliūtis ieškovui patekti ir naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) nėra susijusi su ieškovo ieškinyje pareikštais reikalavimais, kuriais prašoma pripažinti testamentus ir sutartį dėl turto dalybų negaliojančiais bei taikyti restituciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nebeturėtų teisinės prasmės ir reikšmės, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai, kurie pareikšti ieškiniu, tiesiogiai nėra siejami su ieškovo teisėmis naudotis nekilnojamuoju turtu. Ieškovas savo teises turėtų ginti kitais teisėtais būdais ir priemonėmis.
Konstatavus, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis ir mastas pilnai užtikrina ieškinio reikalavimus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei šiuo atveju pagrįstai ir teisėtai ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.