Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Inspekcija gauto skundo pagrindu atlikusi patikrinimą ir nustačiusi savavališkos statybos faktą statytojui H. G. (toliau – ir statytojas) 2023 m. liepos 5 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-230705-00065, 2023 m. liepos 7 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalių statybos darbų Nr. PNSD-30-230707-00072 ir 2023 m. liepos 7 d. – privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-230707-00071, kuriuo įpareigojo iki 2024 m. sausio 5 d. „išardyti prie pagalbinio ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės sienos, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, savavališkai pastatytą 6,58 m ilgio, 1,68 m pločio, aukščio apie 2,85 m ir 11,05 m² ploto I grupės nesudėtingąjį negyvenamąjį statinį – įstiklintą stoginę su sandėliuku, dėl kurio statybos surašytas 2023-07-05 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-230705-00065 ir sutvarkyti statybvietę“.

Statytojų H. G. ir L. G. įgaliotas asmuo L. T. 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą Nr. SRA-33-240909-00738 Palangos miesto savivaldybės administracijai išduoti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo negyvenamojo statinio – įstiklintos stoginės su sandėliuku įteisinimui. Palangos miesto savivaldybės administracija 2024 m. spalio 3 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-33-241003-00186 (toliau – ir Statybos leidimas), suteikiantį teisę statytojams nesudėtingojo kitos paskirties statinio – įstiklintos stoginės, žemės sklype, kad. Nr. 2501/0032:0131, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai pagal projektuotojos L. T. personalinės įmonės projektą, pavadinimu „I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – įstiklintos stoginės, įrengtos prie esamo pastato – pirtis, (duomenys neskelbtini), Palangoje, supaprastintas statybos projektas“ Nr. 2403-01-SPR, parengimo metai 2024.

Kaip jau minėta, Inspekcijos Sprendimas buvo rengiamas, kuomet teisme dar nebuvo priimtas Inspekcijos pareiškimas dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo. Pareiškimas dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo priimtas 2025 m. balandžio 28 d. ir bus nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-1213-1064/2026 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00180-2025-3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Buvęs pareiškėjas H. G. 2025 m. vasario 1 d. Inspekcijai pateikė Reikalavimą, prašydamas: panaikinti Inspekcijos 2023 m. liepos 7 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-230707-00071; panaikinti Inspekcijos statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą (2024-12-27) Nr. 2D-30557; panaikinti Inspekcijos raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2D-30438 (2024-12-23) (toliau – ir Raštas).

Inspekcija 2025 m. kovo 20 d. sprendimu „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini), Palanga)“ Nr. 2D-6422 H. G. Reikalavime nurodytų prašymų netenkino.

Regionų administraciniam teismui 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakius priimti H. G. skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs H. G. atskirąjį skundą, 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė panaikinti dalį Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties bei nutarė, kad H. G. skundo dalis dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo turi būti nagrinėjama teisme.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi L. G. (pareiškėjo H. G. procesinių teisių perėmėja) skundą dalyje dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo priėmė nagrinėti teisme.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

Reglamento 144.2 papunktis numato, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas nurodymas, per nustatytą nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą ir apie tai raštu informuoja Inspekciją, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas per 10 darbo dienų nuo informacijos apie statybą leidžiančio dokumento gavimą Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka patikrina, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, ir surašo statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kurio rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu. Atlikus patikrinimą, atsižvelgiant į jo rezultatus, jei atlikus statybą leidžiančio dokumento patikrinimą nustatoma, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto surašymo, Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka patikrina, ar statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, surašo statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą ir atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus atliekami reikiami Reglamento 141.5.1 papunktyje arba 141.5.2 papunktyje nurodyti veiksmai. Tuo atveju, kai teisme yra priimtas Inspekcijos reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir visų savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nurodymas yra panaikinamas.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija į Reikalavimą atsakė Sprendimu, kuriame išsamiai, remdamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu paaiškino, kad kai asmuo privalomuoju nurodymu yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir šių savavališkos statybos padarinių įteisinimui gauna statybą leidžiantį dokumentą ir apie tai informuoja Inspekciją, yra atliekamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimas, vertinama ar jis išduotas teisėtai. Tuo atveju, jeigu nustatoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas, Inspekcija, po Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo akto surašymo, patikrina, ar statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, surašo statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą, po to, atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus, atliekami veiksmai, nurodyti Reglamento 141.5.1. papunktyje arba 141.5.2. papunktyje. Be to, Inspekcija Sprendime, pagal atsakymo metu buvusias aplinkybes, kai nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, tačiau teisme dar nebuvo priimtas pareiškimas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo (teisme toks pareiškimas buvo priimtas tik 2025 m. balandžio 28 d.), pagrįstai pažymėjo, kad nenustatė, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas ir pagrindo jo naikinimui nėra.

Teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir statinys (jo dalis) neatitinka statinio projekto, kurio pagrindu buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas, esminių sprendinių, Inspekcija šio skirsnio nustatyta tvarka surašo nurodymą dėl visų savavališkos statybos darbų, jeigu nėra objektyvios galimybės šių darbų padarinius pašalinti atskirai nuo dalies, kurią apima statybą leidžiantis dokumentas, ir teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą tik dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo (Reglamento 141.5.2.2. papunktis). Šiuo atveju, Inspekcija Patikrinimo akte konstatavusi Statybos leidimo neteisėtumą, atlikus patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, 2025 m. vasario 13 d. surašė statinio (-ių) atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. BCPPA-30-250213-00005 su išvada, kad statinys neatitinka esminių statinio Projekto sprendinių, todėl pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pagrįstai kreipėsi į teismą tik dėl Statybos leidimo galiojimo panaikinimo.

Teismas daro išvadą, kad Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą bei Patikrinimo aktą tinkamai rėmėsi galiojančiais teisės aktais, objektyviai įvertino įrodymus, susijusius su Privalomojo nurodymo bei Patikrinimo akto galiojimu bei jų panaikinimo galimybėmis.

Teismas daro išvadą, kad Inspekcija Sprendime tinkamai įvertino ir prašymą panaikinti Inspekcijos Raštą, pagrįstai įvardindama, kad Raštas yra tik informacinio pobūdžio.

Atlikęs išsamią minėtų teisės aktų analizę bei objektyviai įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir aiškus. Jame nurodomi pagrįsti teisiniai ir faktiniai pagrindai, kuriais remiantis H. G. Reikalavimas nebuvo patenkintas.

ABTĮ 91 straipsnis numato, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi, skundžiamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2465-968/2020 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Inspekcijos Sprendime aiškiai įvardintos faktinės aplinkybės, nurodyti konkretūs veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu suinteresuotam asmeniui H. G. buvo pateikta informacija. Inspekcija, priimdama skundžiamą Sprendimą, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taigi, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiuo atveju, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiškėjos skundas atmestinas, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. G. skundą atmesti.

Pareiškėjos L. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.