- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-752-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01066-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- K. Z., S. U., R. A., D. A.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. Z., S. U., R. A. ir D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. Z., S. U., R. A. ir D. A. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl sutarties modifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pakeisti šalių sudaryto 2018 m. sausio 18 d. Susitarimo Nr. K-2400-2007-744/6 prie 2007 m. spalio 8 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2400-2007-744 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo ir prievolių vykdymo tęsimo 5 punktą, jį išdėstant nauja redakcija: „Galutinis kredito grąžinimo terminas: 2021 m. sausio 1 d.“. Nurodė, kad kredito paskirtis buvo skirta žemės projektams vystyti ir ieškovai turėjo tikslą padalinti 9,0688 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties laikotarpiu šalys sudarė ne vieną susitarimą, kuriais buvo keičiamas galutinis kredito grąžinimo terminas. 2018 m. sausio 18 d. susitarimu buvo nustatytas kredito grąžinimo terminas – 2018 m. birželio 26 d. Minėtas 9,0688 ha sklypas į 23 sklypus buvo padalintas tik 2015 m. sausio 22 d., o žemės sklypų realizavimo stadija prasidėjo tik 2017 m. prieš tai suderinus visas sąlygas ir parengus inžinerinių tinklų projektus. Dalį sklypų ieškovai pardavė ir gautas pinigines lėšas panaudojo atsiskaitydami su atsakovu Luminor Bank AB. 2018 m. birželio 26 d. pasibaigus kredito grąžinimo terminui atsakovas sutarties nenutraukė. 2018 m. rugsėjo 3 d. bankas pateikė ieškovams pranešimą Nr. 2018/19.5-L27-3198, kuriame nurodė, kad Kredito sutarties linija gali būti tęsiama tik tuo atveju, jei ieškovai bankui sumokės 300 000 Eur. Teigė, kad mokėti laiku kredito įmokų negalėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. labai užsitęsusio žemės sklypo performavimo proceso. Atsakovo veiksmai eilę kartų pratęsiant kredito grąžinimo terminą sudarė ieškovams pagrįstą lūkestį dėl kreditavimo santykių tęstinumo. Atsakovas konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad ieškovai ir toliau vykdytų pinigines prievoles, nes Kredito linijos sutarties nenutraukė, tačiau 2018 m. gruodžio 6 d. ieškovams įteikti Vilniaus miesto 14 notarų biuro pranešimai dėl vykdomojo įrašo atlikimo hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto atžvilgiu. Ieškovai dėjo visas pastangas savo įsipareigojimams vykdyti, tačiau atsakovas tinkamai su jais nebendradarbiavo. Kredito sutartis yra galiojanti ir todėl gali būti modifikuota. Jų teigimu, pateikti įrodymai patvirtina, o iš kitos pusės nėra įrodymų apie tai, kad ieškovai neturi galimybės grąžinti kredito, nes lėšas už parduotą turtą jie panaudojo išimtinai kreditui grąžinti. Nuo 2017 m. ieškovai panaudojo kredito grąžinimui daugiau kaip 300 000 Eur.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai 2018 m. birželio 26 d. suėjus kredito grąžinimo terminui kredito bankui negrąžino. Jie yra skolingi 506 307,80 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo minėtos sumos skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 27 d. Ieškovai dėl sutarties pratęsimo kreipėsi po 2018 m. birželio 26 d. termino pasibaigimo. Po 2018 m. birželio 26 d. šalių nebesieja kreditavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Suėjus prievolės įvykdymo terminui įstatymai nenumato, kad turi būti nutraukiama sutartis, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs. Ieškovams laiku negražinus kredito, jiems taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jiems padidėjo sutarties įvykdymo kaina ar kaip nors sumažėjo iš Kreditavimo sutarties gaunamas įvykdymas. Ieškovų nurodomos aplinkybės, kad projekto vystymas trunka ilgesnį nei 10 metų laikotarpį, nei padidino kreditavimo sutarties įvykdymo kainos, nei sumažino ieškovų gaunamą įvykdymą. Dėl ieškovų vykdomo projekto užsitęsimo nebuvo pakeistos kreditavimo sutarties sąlygos, ieškovams nepadidėjo mėnesinės kredito grąžinimo įmokos. Nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurios leistų pripažinti sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą ir bendrai nėra CK 6.204 straipsnyje numatytos sąlygų visumos keisti sutarties sąlygas. Ieškovai buvo numatę kreditavimo sutarties vykdymą varžančių sąlygų galimą atsiradimą, ieškovų veiklos pobūdis visą sutarties galiojimo laikotarpį išliko tas pats ir jie turi prisiimti su sutarties vykdymo sąlygų apsunkinimu susijusią riziką. Ieškovai neįrodo, kad jie yra pajėgūs grąžinti kreditą. Jų pateikta vieno žemės sklypo vertinimo ataskaita neįrodo, kad jie turi galimybę realizuoti visą nekilnojamąjį turtą ir pilnai įvykdyti sutartį. Ieškovai K. Z., S. U. ir R. A. yra išsilavinę asmenys ir turi patirties finansų, žemėtvarkos ir statybos srityse, todėl galėjo ir privalėjo kontroliuoti savo verslą bei imtis priemonių galimiems neigiamiems verslo sąlygų pasikeitimams. Jie nepateikė įrodymų, kad aplinkybės, dėl kurių būtina keisti sutarties sąlygas, atsirado būtent po sutarties sudarymo. Po kreditavimo sąlygų pakeitimo 2018 m. sausio 18 d. neatsirado jokių naujų kreditavimo sutarties vykdymą varžančių aplinkybių. Įkeisto turto realizavimo procedūrų vykdymas nesutrukdys grąžinti bankui paskolą. Tenkinus ieškinį būtų pažeista šalių interesų pusiausvyrą, nes ieškovai siekia atidėti savo įsipareigojimų bankui vykdymą. Priešingai, nei teigė ieškovai, bankas su jais bendradarbiavo, 6 kartus jų prašymu keitė sutarties sąlygas. Aplinkybė, kad ieškovai laiku negrąžino kredito linijos sumos ir apskaičiuotų palūkanų, nereiškia, kad kreditavimo sutartis tapo neterminuota. Nesutinka su ieškovų teiginiu, kad ir bankas buvo suinteresuotas tęsti sutarties vykdymą, nes kredito grąžinimo terminai buvo pratęsiami išimtinai pagal ieškovų prašymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų K. Z., S. U., R. A. ir D. A. lygiomis dalimis 2 420 Eur (po 605 Eur iš kiekvieno ieškovo) atstovavimo išlaidų atsakovui.
4. Teismas nustatė, kad ieškovai ir AB Luminor Bank 2007 m. spalio 8 d. sudarė Kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2007-744, 874 652,46 Eur sumai, kredito grąžinimo terminas – 2010 m. rugsėjo 30 d. Specialiųjų sąlygų 8 punkte nurodyta, jog kredito linijos paskirtis – žemės projektams vystyti. Šalys 2010 m. lapkričio 11 d. sudarė susitarimą Nr. K-2400-2007-744/1, kuriuo pakeitė Kredito linijos sutartį ir susitarė, jog 874 652,46 Eur suma yra suteiktas kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2012 m. lapkričio 26 d. 2011 m. gruodžio 28 d. susitarimu Nr. K-2400-2007-744/2 pakeitė Kredito linijos sutartį ir susitarė, jog Kredito gavėjų negrąžinto kredito galutinio grąžinimo terminas – 2013 m. gruodžio 26 d. Šalys 2013 m. vasario 20 d. susitarimu Nr. K-2400-2007-744/3 pakeitė Kredito linijos sutartį ir konstatavo, jog kredito gavėjų negrąžinto kredito suma – 867 712,50 Eur. 2014 m. sausio 23 d. susitarimu Nr. K-2400-2007-744/4 pakeitė Kredito linijos sutartį, konstatavo, jog kredito gavėjų negrąžinto kredito suma – 858 739,26 Eur bei nustatė naują galutinį kredito grąžinimo terminą – 2015 m. gruodžio 26 d. Šalys 2016 m. sausio 27 d. susitarimu Nr. K-2400-2007-744/5 pakeitė Kredito linijos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir nustatė naują galutinį kredito grąžinimo terminą – 2017 m. gruodžio 26 d. Šalys 2018 m. sausio 18 d. susitarimu Nr. K-2400-2007-744/6 konstatavo, jog Kredito gavėjų negrąžinto kredito suma – 693 156,01 Eur bei nustatė naują galutinį Kredito grąžinimo terminą – 2018 m. birželio 26 d. Užtikrinant tinkamą prievolių vykdymą, kredito įstaigos naudai buvo įkeisti 24 žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kelias (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei turtinių teisių kompleksas.
Šalies argumentai
5. Ieškovai 2007 m. spalio mėn. pateikė prašymą Kauno rajono savivaldybei dėl specialaus plano rengimo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininkas 2010 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 02-05-5720 patvirtino žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo į 7 žemės sklypus projektą. Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. pradėtas rengti detalusis planas su tikslu pakeisti žemės sklypo paskirtį viename iš 7 žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Detaliojo plano derinimas tęsėsi iki 2013 m. vasaros pabaigos, tačiau planas nebuvo patvirtintas. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ĮS-68, buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimas į 23 žemės sklypus, pakeičiant naudojimo būdą į rekreacinę ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nuo 2017 m. sudarytos žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys, ieškovų gautos lėšos panaudotos įsipareigojimams pagal kredito sutartį vykdyti: 2017 m. birželio 29 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir gautos piniginės lėšos – 19 000 Eur panaudotos atsiskaitymui su atsakove, 2017 m. gruodžio 1 d. – 12 425 Eur, 2018 m. vasario 20 d. – 15 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 27 d. – 172 020 Eur, 2018 m. gruodžio 21 d. – 49 740 Eur. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė ieškovams pranešimą Nr. 2018/19.5-L27-3198, kuriame nurodė, jog Kredito linijos sutarties pratęsimas yra įmanomas tik tuo atveju, jei ieškovai banko naudai sumokės 300 000 Eur.
7. Teismas, įvertinęs Kredito sutarties sąlygas, su kuriomis kredito gavėjai susipažino ir sutiko, sprendė, kad ieškovai jau sudarydami Kredito sutartį įsipareigojo pakeisti žemės sklypo paskirtį ir padalinti žemės sklypą į atskirus turtinius vienetus, todėl ieškovai, suderinę su banku terminą, iki kada tie veiksmai turi būti atlikti, faktiškai prisiėmė ir tokio rezultato nepasiekimo riziką. Teismo vertinimu, ilgos žemės sklypų formavimo (performavimo) procedūros ieškovams buvo iš esmės žinomos prieš sudarant sutartį ir jos sudarymo metu, todėl ieškovai galėjo numatyti, kad jie negalės sutartais su atsakovu terminais įvykdyti įsipareigojimų pakeisti žemės sklypo paskirtį ir pasiekti, kad žemės sklypas būtų padalintas į atskirtus mažesnius sklypus. Šią išvadą patvirtina ir atsakovo pateikti įrodymai apie ieškovų darbinę veiklą. Teismas padarė išvadą, kad vykdant arba siekiant vykdyti Kredito sutarties sąlygas šalių sutartinių santykių metu nepaaiškėjo esminis Kredito sutarties įvykdymo apsunkinimas, nepadidėjo jos įvykdymo kaina arba nesumažėjo gaunamas įvykdymas. Pagal Kreditavimo sutarties sąlygas bankas neturi teisės vienašališkai didinti kredito palūkanų, kredito suma nesikeitė ir ieškovams esant sutartiniams santykiams su atsakovu nepadidėjo kredito įmokos, t. y. jie tokių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo. Po paskutinio 2018 m. sausio 18 d. sudaryto šalių susitarimo Nr. K-2400-2007-744/6 neatsirado jokių naujų Kredito sutarties įvykdymą varžančių aplinkybių.
8. Įstatymai nenumato pareigos nutraukti sutartį, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs. Negrąžinusiems suteikto kredito iki nustatyto termino ieškovams, kaip neįvykdžiusiai sutarties sąlygų šaliai toliau taikytina sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Tai, kad Bankas 6 kartus pratęsė kredito grąžinimo terminą nereiškia, kad minėtam terminui pasibaigus atsakovas neturėjo teisės toliau pasielgti kitaip, įvertinęs savo finansinio verslo interesus, t. y. nuspręsti, kad sutartinių santykių tęsimas su ieškovais bankui yra nenaudingas.
9. Ieškovų reikalavimas, kad atsakovas atsisakytų dalies negrąžinto kredito, mokėtinų palūkanų, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad ir pratęsus kredito grąžinimo terminą, jie nebūtinai visiškai įvykdytų įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Teismo nuomone, ieškovų veiksmai leidžia manyti, jog ieškovai ne tiek turi ketinimus pilnai įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, kiek siekia uždirbti iš jų sumanyto projekto, kas, tikėtina, ir buvo pradėto, gavus iš banko kreditą, projekto įgyvendinimo tikslas. Kredito grąžinimo termino pratęsimas reikštų vienos iš kredito sutarties šalių – atsakovo interesų pažeidimą, t. y. šalių tarpusavio interesų pusiausvyros pažeidimą. Tai reikštų, jog atsakovas prieš savo valią turi toliau derėtis dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, nors yra akivaizdu, kad ieškovai yra esminiai pažeidę sutarties sąlygas. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą kredito sutartį pakeisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantai nesutinka su atsakovo pozicija, kad suėjus kredito grąžinimo terminui, kredito sutartis laikoma pasibaigusia. Sutartyje ar įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą (CK 6.189 straipsnio 3 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju šalys dėl tokios sąlygos nebuvo susitarusios, todėl kredito sutartis yra galiojanti. Atsakovui net neišreiškus valios nutraukti kredito sutartį, prioritetas turi būti teikimas kredito sutarties išsaugojimui.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovas, prašydamas atmesti ieškovų reikalavimą dėl kredito sutarties pakeitimo, tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad kredito sutarties pratęsimas neatitiks jos, kaip kitos sandorio šalies, interesų. Atsakovas nepagrindė, kaip konkrečiai pasireikštų jos interesų pažeidimas pratęsus kredito grąžinimo terminą ir suteikus galimybę ieškovams realizuoti turtą jo rinkos verte bei mokant atsakovui palūkanas. Priešingai, atsakovo interesų niekaip neužtikrintų įkeisto turto (žemės sklypų) realizavimas priverstine tvarka, nes žinoma, jog turto pardavimas iš varžytynių žymiai sumažina parduodamo turto pardavimo kainą. Apeliantų nuomone, kredito grąžinimo termino pratęsimas nepažeistų atsakovo, kaip finansų įstaigos interesų bei nesutrikdytų finansų rinkos.
10.3. Atsakovo veiksmai, sudarant kredito sutarties pakeitimus, lėmė ieškovų teisėtą lūkestį dėl kreditavimo santykių tęstinumo ir toks lūkestis ginamas įstatymų nustatyta tvarka. Įgyvendindami bendradarbiavimo pareigą, ieškovai kreipėsi į atsakovą su motyvuotu prašymu pratęsti sutartį. Atsakovo nebendradarbiavimas kredito sutarties pratęsimo klausimu ir akivaizdus siekis savo interesus ginti inicijuojant priverstinį nekilnojamojo turto pardavimą vykdymo procese, pažeidžia ieškovų teisėtus lūkesčius ir sukuria teisinį neapibrėžtumą vystomo nekilnojamojo turto projekto atžvilgiu. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino sutarties tęstinumo ir išsaugojimo principo svarbos, nepagrįstai suteikė prioritetą tik atsakovo interesams, kurių menamas pažeidimas nepagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Ieškovams likus tik realizuoti įkeistus žemės sklypus ir visiškai atsiskaityti su atsakovu, atsakovas atsisako pratęsti kredito grąžinimo terminą šalių susitarimu ir imasi priverstinio žemės sklypų realizavimo, kuris akivaizdžiai sumažins ieškovų prievolės įvykdymo vertę. Taip nebus užtikrintas nei atsakovo interesas atgauti paskolintas lėšas, nei ieškovų interesas visiškai atsiskaityti iš įkeisto turto.
10.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, egzistavusias pasirašant kredito sutartį 2007 m. Pasak apeliantų, 2007 m. pasirašytoje sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino ieškovai nepažeidė, nes jis buvo pratęstas. Teismas turėjo pareigą įvertinti priežastis dėl kurių buvo pažeistas prievolės įvykdymo terminas (2018 m. birželio 26 d.) ir nustatyti kokios aplinkybės egzistavo ir neegzistavo būtent šio termino nustatymo dieną, šalims dėl jo susitariant, o ne sutarties sudarymo dieną nustatytą terminą, kuris nėra aktualus, nes daug kartų buvo pratęstas. Dėl prievolės įvykdymo termino – 2018 m. birželio 26 d. – ieškovai ir atsakovas susitarė 2018 m. sausio 18 d. susitarimu. Teismas privalėjo nustatyti būtent šio susitarimo sudarymo metu buvusią šalių valią ir tikruosius ketinimus, vertinti ar atsirado ir kokios aplinkybės, sąlygojusios prievolės įvykdymo termino pažeidimą, paaiškėjusios tik po susitarimo pasirašymo.
Šalies argumentai
10.6. Apeliantai teigia, kad 2018 m. sausio 18 d. susitarimo dėl prievolės vykdymo termino pratęsimo metu, atsakovas nurodė, jog leidžia ieškovams realizuoti sklypus ir grąžinti kreditą per papildomai susitartą terminą, pareiškė, kad prievolės įvykdymo terminas bus nustatomas ir pratęstas kas pusę metų, siekiant bankui aktyviai kontroliuoti pardavimo procesą. Ieškovai įvykdė šalių žodinį susitarimą, tačiau bankas pateikė papildomas sąlygas, kurios nebuvo žinomos ieškovams ir dėl kurių ieškovai nesitarė. Atsakovas pareikalavo parduoti žemės sklypų už bendrą 300 000 Eur sumą. Šių aplinkybių ieškovai negalėjo protingai numatyti ir jos tapo žinomos tik po susitarimo pasirašymo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, negali remtis CK 6.204 straipsnio nuostatomis, nes minėtame straipsnyje nustatyta galimybė keisti sutarties sąlygas gali būti taikoma tik tuo atveju, kai kredito grąžinimo terminas nepasibaigęs. Šiuo atveju kredito grąžinimo terminas suėjo 2018 m. birželio 26 d. Ieškovas sutarties nevykdė, dėl sutarties pratęsimo kreipėsi po to, kai 2018 m. birželio 26 d. suėjo galutinis kredito pagal sutartį grąžinimo terminas. Siekiant pakeisti kredito sutarties sąlygas, kaip to reikalauja ieškovas, tektų atnaujinti pačią sutartį, tai yra sudaryti naują sandorį. Tačiau toks sutarties atnaujinimas pažeistų sutarties laisvės principą ir CK 6.156 straipsnio 1 dalį, kuri draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Sutarties įvykdymo terminas yra suėjęs, ieškovams taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą, todėl ieškovų reikalavimas reiškia įpareigojimą bankui jam nepriimtinomis sąlygomis, pažeidžiant sutarties laisvės principą. Nesutinka su ieškovų argumentais apie buvusį žodinį susitarimą. Jokių rašytinių susitarimų, kad sutartis bus kas 6 mėn. pratęsiama nėra. Priešingai, bankas 6 kartus pratęsęs sutartį 2 metams, paskutinį kartą ją pratęsė tik pusmečiui ir aiškiai komunikavo klientams, kad daugiau neketina jos pratęsti. Bankas yra verslo subjektas ir kiekvieną kartą pratęsdamas sutartį vertina savo finansinius interesus, jis nėra įpareigotas pratęsti sutartį. Be to, jei klientas, sudarydamas susitarimą, kuriame numatomas galutinis kredito grąžinimo terminas, tikisi, kad jis suėjus galutiniam įvykdymo terminui bus pratęstas, vadinasi jis jau sudarydamas susitarimą nesiruošia jo vykdyti. Pasibaigus galutiniam kredito grąžinimo terminui ieškovai buvo informuoti, kad sumokėjus 300 000 Eur, Bankas svarstytų galimybę pratęsti sutartį, ieškovai šios sąlygos neįvykdė, todėl tarp šalių vykusios derybos neužsibaigė nauju susitarimu, nes nebuvo pasiektas abiems šalims priimtinas sprendimas. Vertinti šias aplinkybes kaip sąlygojusias prievolės įvykdymo termino pažeidimą, yra visiškai nepagrįsta. Ieškovai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kaip jiems padidėjo kreditavimo sutarties įvykdymo kaina ar kaip sumažėjo iš šios sutarties gaunamas įvykdymas. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad dėl ieškovų nurodomų aplinkybių iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimas neegzistuoja, nes neegzistuoja sutartiniai teisiniai santykiai, suėjus galutiniam sutarties įvykdymo terminui. Ieškovų atsakomybę už sutarties neįvykdymą reglamentuoja civilinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų, kad aplinkybės, dėl kurių būtina keisti sutarties sąlygas, atsirado po sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad kaip prievolių tinkamo įvykdymo priemones ieškovai pateikia galutinio kredito grąžinimo termino atidėjimą, o joms pagrįsti pateikia prielaidas, kad per tą laiką jiems pavyks realizuoti likusius žemės sklypus. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai turės priemonių ir pakankamai finansinių šaltinių įsipareigojimams įvykdyti. Nepagrįsti ieškovų argumentai, kad nepakeitus galutinio kredito grąžinimo termino, ir Bankui pradėjus įkeisto turto realizavimą priverstinio vykdymo būdu, toks pardavimas neužtikrins nei banko intereso atgauti paskolintas lėšas, nei ieškovų intereso visiškai atsiskaityti iš įkeisto turto. Įkeisto turto realizavimo procedūrų vykdymas nesutrukdys paskolos bankui susigrąžinimo. Ieškovų prašomas patvirtinti sutarties pakeitimo būdas jokiu būdu nesiderina su sutartinių prievolių pusiausvyros principu (priešingai - paneigtų šalių lygiateisiškumą) pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus bei banko kaip ieškovo kreditoriaus teises bei turtinius interesus atgauti skolą, nes tokiu būdu atsakovas kaip verslo subjektas ir pelno siekiantis juridinis asmuo pats nukentėtų ir sudarytų grėsmę savo paties įsipareigojimų tinkamam įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
13. Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. spalio 8 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2007-744, 874 652,46 Eur sumai, kredito grąžinimo terminas – 2010 m. rugsėjo 30 d. Kredito sutartis buvo modifikuota 6-iais 2010 m. lapkričio 11 d., 2011 m. gruodžio 28 d., 2013 m. vasario 20 d., 2014 m. sausio 23 d., 2016 m. sausio 27 d., 2018 m. sausio 18 d., susitarimais prie kredito sutarties, kuriais buvo nustatytos ieškovų negrąžinto kredito sumos, pratęsiant galutinį kredito grąžinimo terminą. 2018 m. birželio 26 d. suėjo galutinis kredito grąžinimo terminas, tačiau ieškovai nustatytu terminu kredito bankui negrąžino, priskaičiuotų palūkanų nesumokėjo.
14. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pakeisti šalių sudaryto 2018 m. sausio 18 d. Susitarimo Nr. K-2400-2007-744/6 prie 2007 m. spalio 8 d. kredito linijos sutarties Nr. K-2400-2007-744 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo ir prievolių vykdymo tęsimo 5 punktą, jį išdėstant nauja redakcija: „Galutinis kredito grąžinimo terminas: 2021 m. sausio 1 d.“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą pakeisti kredito sutartį. Teismas pripažino, kad ieškovai, dar prieš sudarydami kreditavimo sutartį galėjo numatyti paprastai reikšmingai ilgai besitęsiantį žemės sklypų paskirties keitimo ir padalijimo procesą, jog ieškovams ta aplinkybė nepaaiškėjo po kredito sutarties sudarymo, o turėjo būti žinoma prieš sutarties sudarymą, taip pat sprendė, kad ieškovai, įsipareigodami atsakovui iki nustatyto termino pakeisti žemės sklypo paskirtį prisiėmė tokio įsipareigojimo neįvykdymo neigiamų pasekmių riziką. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
15. Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius pakeisti ar juos nutraukti. CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms. Remiantis CK 6.204 straipsnio 2 dalimi, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: 1) tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; 2) šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio joms atsirasti ir pan.); 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, panašaus pobūdžio ginčuose yra būtina nustatyti ar egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Nesant visų sąlygų, neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytus sutarties pakeitimo būdus.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vykdant arba siekiant vykdyti kredito sutarties sąlygas, šalių sutartinių santykių metu, nepaaiškėjo esminis kredito sutarties įvykdymo apsunkinimas, nepadidėjo jos įvykdymo kaina arba nesumažėjo gaunamas įvykdymas. Ieškovams, esant sutartiniams santykiams su atsakovu, kredito suma nesikeitė, nepadidėjo kredito įmokos. Taip pat, teismas padarė išvadą, jog po paskutinio 2018 m. sausio 18 d. sudaryto šalių susitarimo neatsirado jokių naujų kredito sutarties įvykdymo varžančių aplinkybių. Apeliantai nesutikdami su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kaip jiems padidėjo kredito sutarties įvykdymo kaina arba sumažėjo iš kredito sutarties gaunamas įvykdymas. Kredito sutartyje yra nurodytas konkretaus dydžio kreditas, kuris ir buvo suteiktas ieškovams. Ieškovų nurodytos aplinkybės, t. y. nekilnojamojo turto projekto vystymo užsitęsimas, nei padidino sutarties įvykdymo kainą, nei sumažino ieškovų gaunamą įvykdymą.
17. Apeliantai nurodo, kad kredito sutartis atsakovo nebuvo nutraukta, todėl ji yra galiojanti. Nesutinka su atsakovo pozicija, jog suėjus kredito grąžinimo terminui, kredito sutartis laikoma pasibaigusia. Pasak apeliantų, atsakovui net neišreiškus valios nutraukti kredito sutartį, prioritetas turi būti teikimas kredito sutarties išsaugojimui. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Nustatyta, kad pasibaigus galutiniam kredito grąžinimo terminui, t. y. 2018 m. birželio 26 d., ieškovai bankui teikė prašymus, kurių atsakovas netenkino. Įstatymai nenumato pareigos nutraukti sutartį, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs. Kadangi ieškovai negrąžino iki nustatyto termino suteikto kredito, tai jiems taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už sutarties nevykdymą ir tai nepanaikina prievolės grąžinti kreditą.
18. Apeliantai teigia, jog faktas, kad atsakovas 6 kartus pratęsė kredito grąžinimo terminą sudarė jiems lūkestį tikėtis, jog ir toliau terminas bus pratęsiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankas šiuo atveju būtų įpareigotas sudaryti sutartį jam nepriimtinomis sąlygomis, o tai pažeistų sutarties laisvės principą, kuris draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog tai, kad bankas 6 kartus pratęsė kredito grąžinimo terminą nereiškia, jog minėtam terminui pasibaigus atsakovas neturėjo teisės toliau pasielgti kitaip, t. y. įvertinęs savo verslo interesus nuspręsti, kad sutartinių santykių tęsimas su ieškovais yra nenaudingas. Bankas yra didelę atsakomybės naštą turintis verslo subjektas, skolinantis indėlininkų pinigus, todėl kiekvieną kartą pratęsdamas kredito sutartį vertina ir savo finansinius įsipareigojimus bei nėra įpareigotas skolininkui reikalaujant sutartį pratęsti.
19. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad 2018 m. sausio 18 d. susitarimo dėl prievolės vykdymo termino pratęsimo metu, atsakovas pareiškė, kad prievolės įvykdymo terminas bus nustatomas ir pratęsiamas kas pusę metų, siekiant bankui aktyviai kontroliuoti pardavimo procesą. Pasak apeliantų, nors ieškovai ir įvykdė šį žodinį susitarimą, tačiau bankas pateikė papildomas sąlygas, kurios nebuvo žinomos ieškovams ir dėl kurių jie nesitarė pasirašydami susitarimą, t. y. atsakovas pareikalavo parduoti žemės sklypų už bendrą 300 000 Eur kainą. Pasak apeliantų, būtent šios aplinkybės turi esminę reikšmę aiškinantis tikrąją šalių valią. Šių aplinkybių ieškovai negalėjo protingai numatyti ir jos tapo žinomos tik po susitarimo pasirašymo. Teisėjų kolegija su šia apeliantų pozicija nesutinka. Ieškovų teiginiai, jog atsakovas pareiškė, kad sutarties terminas bus pratęsiamas kas pusę metų, nėra įrodyti. Jokių rašytinių susitarimų dėl įsipareigojimo tęsti sutartį kas pusę metų nėra. Pasak atsakovo, paskutinį kartą pratęsdamas sutartį tik pusmečiui, jis aiškiai komunikavo klientams, kad daugiau neketina jos pratęsti. Iš byloje esančio banko 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešimo matyti, kad apeliantas ieškovams nurodė, jog kredito linijos sutarties pratęsimas yra įmanomas tik tuo atveju, jei ieškovai banko naudai sumokės 300 000 Eur. Ieškovai šios banko sąlygos neįvykdė. Vadinasi, šalių derybos nesibaigė nauju susitarimu, nes nebuvo pasiektas abiem šalims priimtinas sprendimas.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai, sudarydami susitarimą, kuriame numatomas galutinis kredito grąžinimo terminas, negali tikėtis, kad suėjus įvykdymo terminui, jis bus neribotą kartų skaičių pratęstas. Ieškovų veiksmai, t. y. jų 2018 m. birželio 26 d. siūlymas atsakovui perleisti reikalavimą į ieškovus už 250 000 Eur, vėliau už 439 250 Eur, kai ieškovų skola 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė 675 816,04 Eur, o ieškovai nurodė, jog už turto pardavimą planuoja gauti 995 927,58 Eur, rodo, jog ieškovai siekia ne atsiskaityti su atsakovu, o maksimaliai susimažinti įsiskolinimą atsakovo sąskaita bei taip maksimaliai užsidirbti.
21. Apeliantai nurodo, kad kredito grąžinimo termino pratęsimas nepažeistų atsakovo, kaip finansų įstaigos interesų bei nesutrikdytų finansų rinkos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Atsakovas pradėdamas įkeisto turto realizavimą priverstinio vykdymo būdu, siekia atgauti paskolintas lėšas. Visos iš turto pardavimo gautos pajamos būtų nukreiptos paskolos padengimui, o likusi suma būtų pervesta ieškovams. Ieškovų prašymas pratęsti sutartį iki 2021 m. sausio 1 d., reiškia, jog ieškovai siekia dar kartą atidėti savo įsipareigojimų įvykdymą, o tai, iš esmės pažeistų banko, kaip kredito įstaigos atsakingos prieš indėlininkus, interesus atgauti skolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų prašomas sutarties pakeitimo būdas nesiderina su sutartinių prievolių pusiausvyros principu, pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus bei banko turtinius interesus atgauti skolą.
22. Apeliantai teigia, kad ieškovams likus tik realizuoti įkeistus žemės sklypus ir visiškai atsiskaityti su atsakovu, atsakovas atsisako pratęsti kredito grąžinimo terminą šalių susitarimu ir imasi priverstinio žemės sklypų realizavimo, kuris akivaizdžiai sumažins ieškovų prievolės įvykdymo vertę. Taip nebus užtikrintas nei atsakovo interesas atgauti paskolintas lėšas, nei ieškovų interesas visiškai atsiskaityti iš įkeisto turto. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliantų argumentus vertina kritiškai. Ieškovų pateikta žemės sklypo turto vertinimo ataskaita neįrodo, jog ieškovai turi galimybę realizuoti visą nekilnojamąjį turtą ir pilnai įvykdyti sutartį. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovai turės ir kitų priemonių įsipareigojimams įvykdyti
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
24. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovų K. Z., S. U., R. A. ir D. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.