- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-483-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03480-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „Namų priežiūros centras“
- Atsakovas
- A. O. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Mano būstas NPC“ (buvęs pavadinimas UAB „Namų priežiūros centras“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei A. O. V. dėl ieškovės sąskaitų už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas pripažinimo teisėtomis,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano būstas NPC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovės atsakovei teikiamos sąskaitos už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas yra teisėtos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad teikia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paslaugas. Vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra skirta įgyvendinti esminį statinio saugos ir galimybės patekti naudojimo metu reikalavimą, įtvirtintą Europos parlamento ir tarybos 2011-03-09 Reglamento (ES) Nr. 305/2011 (toliau - Reglamentas) 1 priedo 4 punkte, jog statiniai turi būti eksploatuojami taip, kad nekiltų nepriimtinos nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojaus. Vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga sumažina tiek žalos pavojų, tiek įsilaužimo riziką, dėl ko konstatuotina, jog vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra neatsiejamai susijusi su esminių statinio reikalavimų įgyvendinimu. Ieškovas pastebi, kad atsakovės pareiga apmokėti už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas kyla nepriklausomai nuo to ar ši paslauga yra susijusi su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat šios pareigos neįtakoja ir faktas, kad atsakovas nėra davęs sutikimo dėl tokios paslaugos teikimo, nes daugiabučio namo bendraturčiai CK 4.85 str. nustatyta tvarka balsų dauguma yra priėmę sprendimą dėl vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugų teikimo. Šis sprendimas yra neapskųstas, nepakeistas ar nepanaikintas ir galioja visiems daugiabučio namo pirmos laiptinės patalpų savininkams. Daugiabučio namo ar jos laiptinės bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, susijusių su daugiabučiu namu (CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3 d.).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. O. V. prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad balsavime dėl vaizdo stebėjimo kamerų montavimo kartu su vaizdo stebėjimo ir apsaugos reagavimo paslauga nedalyvavo, apie jo organizavimą bei svarstytinus klausimus informuota nebuvo, balsavimo biuletenis jai nebuvo įteiktas (išsiųstas), apie projektą „Gyvenu saugiai” nebuvo informuota, sutikimo dalyvauti minėtame projekte nedavė. Apie vaizdo stebėjimo paslaugų galimą teikimą, stebėjimo teikimo atsiradimo priežastis ir būtinumą, jų teikėją, teikėjo įsipareigojimus bei pareigas, paslaugos teikimo kainą ir terminus, apie ieškovo ir galimo paslaugų teikėjo pasirašomą tarpininkavimo/bendradarbiavimo sutartį, jos galiojimo terminus, nutraukimo sąlygas, apie ieškovo kaip tarpininko įsipareigojimus bei tarpininkavimo galimus kaštus informuota nebuvo, jokių paslaugos pirkimo sutarčių nėra sudariusi, paslauga nesinaudojo ir nesinaudoja.
5. Atsakovė laikosi pozicijos, kad vaizdo stebėjimo kameros šiai dienai nėra namo bendro naudojimo objektas, jos nepriklauso butų savininkams bendrąja daline nuosavybe (ieškovo reikalavimas mokėti kamerų išlaikymo išlaidas prieštarauja CK 4.76 str.), į šios įrangos įsigijimą/įrengimą savininkai lėšų neinvestavo, įsigydami butus minėtos įrangos nepirko, joks naujas bendro naudojimo objektas nėra sukurtas ar kuriamas, todėl tik butų savininkų daugumos balsai negalėjo įpareigoti vykdyti sprendimą dėl kamerų sumontavimo kitus balsavime nedalyvavusius savininkus.
Atsiliepimas
6. Atsakovė taip pat nurodė, kad nors 2018-05-21 vaizdo duomenų tvarkymo sutartis prie bendradarbiavimo/tarpininkavimo sutarties yra pasirašyta taip ieškovo ir UAB „Mano sauga LT”, tačiau nėra aišku kam minėta stebėjimo įranga priklauso. Taip pat nėra žinoma kokią surinktų mokesčių dalį ieškovas perveda UAB „Mano sauga LT”, o kokia lieka kaip atlygis už tarpininkavimo paslaugą. Pareiga savininkams kurti naujus bendrojo naudojimo objektus (mūsų atveju įrengti vaizdo stebėjimo kameras) ar pirkti/naudoti vaizdo stebėjimo paslaugą teisės aktuose nėra įtvirtinta. Vaizdo stebėjimo įrangos įdiegimas/paslaugos teikimas nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir jų įgyvendinimu. Ieškovas gyvenamojo namo ir kitų objektų techninės priežiūros atlikimui savo nuožiūra gali pasitelkti/naudoti jo sprendimu jam reikalingas priemones, t y. ir stebėjimo kameras, foto ar kitą įrangą, priimti atsakingus darbuotojus, bet reikalauti už tai sumokėti butų ir patalpų savininkus yra neteisėta. Taip pat nesutinka su ieškovo nuomone, kad kamerų pritvirtinimas prie statinių sienų įtakoja statinių konstrukcijų ilgaamžiškumą ar gyventojų galimų paslydimų ar susidūrimų išvengimus.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ 6,90 Eur išlaidų valstybės naudai susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus bei byloje esančią medžiagą konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad vaizdo stebėjimo kamerų diegimas yra privalomas vykdomai statinio priežiūrai.
9. Vertindamas pateiktą informaciją apie butų ir patalpų savininkus, balsavusius 2017-02-21 susirinkime, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis butus įsigijusių savininkų apklausoje dalyvavo 100, todėl trūkstamiems balsams gauti buvo pasitelktas butų statytojas UAB „Omega projektai”. Pažymėjo, jog remiantis CK 4.85 str. jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą, todėl realiai buvo 100 + 1 (už 15 butų) pritariančių balsų iš 223, kas rodo, kad nebuvo surinkta net pusė teigiamų balsų.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė gali atsisakyti mokėti už vaizdo stebėjimo kameras, nes jos atžvilgiu yra įrodytos abi CK 4.83 straipsnio 4 dalies sąlygos – kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas (balsavimas negali būti laikomas įvykusiu, nes nėra balsų daugumos) ir buto savininkė (atsakovė) nėra davusi sutikimo dėl šių išlaidų. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad išlaidos vaizdo stebėjimo kameroms yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo teikiamos sąskaitos atsakovei už vaizdo stebėjimo kameras nėra teisėtos ir atsakovė neprivalo už jas mokėti.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkrepė dėmesį, jog ieškovas netinkamai įgyvendina savo teisę į pažeistų interesų gynybą, kadangi ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju kiltų neaiškumų vykdant tokį teismo sprendimą. Ieškovas neprašo priteisti skolos iš atsakovės, vadinasi atsakovei nevykdant ieškovui palankaus teismo sprendimo, ieškovas užprogramuoja galimas naujas bylas teisme dėl skolos priteisimo. Toks ieškovo elgesys prieštarauja civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano būstas NPC“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. priimtą sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį pakeisti ir ieškinį tenkinti.
13. Apeliantė pažymi, jog vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra skirta įgyvendinti esminį statinio saugos ir galimybės patekti naudojimo metu reikalavimą, įtvirtintą Europos parlamento ir tarybos 2011-03-09 Reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 4 punkte. Vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga sumažina tiek žalos pavojų, tiek įsilaužimo riziką, dėl ko konstatuotina, jog vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra neatsiejamai susijusi su esminių statinio reikalavimų įgyvendinimu, todėl visiškai nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovas nepateikė teismui vienareikšmiško teisės akto, iš kurio būtų galima neginčytinai spręsti, kad ieškovui vykdant administratoriaus funkcijas, buvo būtina įdiegti vaizdo stebėjimo paslaugą ir reikalauti apmokėjimo iš visų butų savininkų. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra neatsiejamai susijusi su esminių statinio reikalavimų įgyvendinimu.
14. Apeliantė pažymi, jog vaizdo stebėjimų kamerų įrengimui kartu su vaizdo stebėjimo ir apsaugos reagavimo paslauga pritarė 115 butų ir kitų patalpų savininkų. Kai egzistuoja CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų (ir kitų patalpų) savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant jų aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo atsakovė neginčijo, todėl priimtas sprendimas yra galiojantis. Atkreiptinas dėmesys, jog į šias aplinkybes teismas ginčijamame sprendime visiškai neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė. Apeliantė taip pat pažymi, jog UAB „Omega projektai“ yra butų savininkas (VĮ Registrų centras duomenimis), todėl turėjo teisę dalyvauti balsavime ir išdėstyti savo poziciją. Negalima paneigti butų savininko teisių ir jo balsų neužskaityti remiantis tuo faktu, kad jis yra namo statytojas ir paneigti faktą, kad jis yra buto savininkas. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Teismas sprendime paneigė butų savininko „Omega projektai“ teises dalyvauti vykusiame balsavime ir jo balsų neužskaitė. Ginčijamame sprendime visiškai nenurodyta, kodėl buvo taip nuspręsta ir kokie argumentai lėmė, kad buvo paneigtos butų savininko teisės.
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio reikalavimo įgyvendinamumo. Pažymi, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1794, kuriuo buvo nutarta patenkinti vartotojos A. O. V. reikalavimą anuliuoti 2018-06-30 sąskaitoje/serija NPCG180079894 nurodytą 33,02 EUR sumą, kurią sudaro 2,95 EUR + 29,97 EUR skola + 0,01 EUR palūkanos už vaizdo stebėjimo paslaugą (stebėjimo kamerų abonentinis mokestis) ir ateityje nereikalauti mokėti už vaizdo stebėjimo paslaugą. Nutarime nurodyta, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog šalių ginčo išsprendimas ne teismo tvarka neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto nutarimo teisėtumo, bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės. Ieškovės reiškiamas reikalavimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. O. V. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. E2-8593-734/2019 palikti nepakeistą. Įpareigoti ieškovą anuliuoti 2019-07-31 sąskaitoje/serija NPCG190110678 nurodytą 61,61 Eur skolos sumą (t.y. 61,41 EUR skola, 0,20 EUR palūkanos už pradelstą mokėjimą) ir ateityje be atsakovo raštiško sutikimo nereikalauti mokėti už vaizdo stebėjimo paslaugą stebėjimo kamerų abonentinio mokesčio.
17. Atsakovės nuomone, apeliantė nepagrįstai teigia, kad vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra susijusi su daugiabučio namo privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pažymi, jog vaizdo stebėjimo įrangos įdiegimas/paslaugos teikimas nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir jų įgyvendinimu. Apeliantė gyvenamojo namo ir kitų objektų techninės priežiūros atlikimui savo nuožiūra gali pasitelkti/naudoti jos sprendimu jai reikalingas priemones, tame tarpe ir stebėjimo kameras, foto ar kitą įrangą, samdyti apsaugos darbuotojus ar sargus, tačiau reikalauti už tai sumokėti butų ir patalpų savininkus yra neteisėta. Atsakovė taip pat pažymi, jog apeliantės sumontuotos kameros stebi objektus, kurie nėra bendro naudojimo ir kuriuos privalo administruoti apeliantė, jie nepriklauso visiems butų savininkams bendrąja daline nuosavybe, tačiau mokėti už filmavimą apeliantė reikalauja visų butų savininkus. Jei yra filmuojami asmeniniai automobiliai, asmeniniai balkonai, kitos bendrovės turtas - tai yra asmeninis savininkų, bendrovės vadovų reikalas. Taip pat nebuvo įvertintas kamerų įrengimo poreikis, tokių išlaidų racionalumas.
18. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiu, jog daugiabučio namo butų savininkų daugumos sprendimai galioja ir kitiems butų savininkams visada, neatsižvelgiant į tai dėl kokių klausimų tie sprendimai yra/buvo priimami. Pažymi, jog balsavime dėl vaizdo stebėjimo kamerų montavimo nedalyvo, apie jo organizavimą bei svarstytinus klausimus informuota nebuvo, balsavimo biuletenis jai nebuvo įteiktas (išsiųstas). Apeliantė šio fakto neneigia. Butų ir patalpų savininkų balsų dauguma yra priimami tik tokie sprendimai (ir jie tik tokiais atvejais galioja kitiems savininkams), kai jie yra priimti tik dėl bendrojo naudojimo bendrąja daline nuosavybe priklausančių objektų valdymo ir naudojimo, taip pat naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų (CK 4.82, CK 4.85 str.). Vaizdo stebėjimo kameros šiai dienai nėra daugiabučio namo bendro naudojimo objektas, jos nepriklauso butų savininkams bendrąja daline nuosavybe (Ieškovo reikalavimas mokėti kamerų išlaikymo išlaidas prieštarauja CK 4.76 str.), į šios įrangos įsigijimą/įrengimą savininkai lėšų neinvestavo, įsigydami butus minėtos įrangos nepirko, joks naujas bendro naudojimo objektas nėra sukurtas ar siūlytas sukurti, todėl tik butų savininkų daugumos balsai negalėjo įpareigoti vykdyti sprendimą dėl kamerų sumontavimo kitus balsavime nedalyvavusius savininkus. Vaizdo sistemos inžinerinė įranga Bendrijų įstatyme taip pat nėra nurodyta kaip namo bendrojo naudojimo objektas. Nėra aišku, kam minėta stebėjimo įranga priklauso ir kokią surinktų mokesčių dalį ieškovas perveda UAB “Mano sauga LT”, o kokia lieka kaip atlygis už tarpininkavimo paslaugą.
19. Nors apeliantė teigia, kad 2017-02-21 butų savininkų sprendimui apskųsti yra taikomas 6 mėnesių senaties terminas, sprendimas yra galiojantis ir neapskųstas, atsakovė pažymi, jog apie tokį sprendimą sužinojo tik 2018-09-15, gavusi dokumentų kopijas iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, į kurią kreipėsi dėl galimų ieškovės nusižengimų vykdant vaizdo stebėjimus. Atsakovė šiuo atveju neteigia, kad pats susirinkimo sprendimas yra neteisėtas, tačiau jos vertinimu, tokio sprendimo įgyvendinimas ieškovui vienašališkai nusprendžiant už kameras reikalauti susimokėti ir tuos butų ir patalpų savininkus, kurie tokios paslaugos nepageidavo ir sprendimo svarstyme nedalyvavo, yra neteisingas ir neteisėtas.
20. Atsakovė taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, jog statytojas taip pat yra butų savininkas, todėl jis galėjo teisėtai dalyvauti balsavime. Pažymi, jog susirinkime norint turėti planuotą daugumą apeliantei reikėjo ne mažiau kaip 112 sutikimų. Tuos trūkstamus 12-ka sutikimų ir pateikė UAB „Omega projektai“, t.y. statytojas. Atsakovės vertinimu, tokie veiksmai nėra teisėti, kadangi balsuodamas už būsimus butų savininkus, statytojas nesudarė sąlygų svarstomu klausimu išreikšti valią naujiesiems teisėtiems butų savininkams. Tokia galimybė sudarytų sąlygas butų statytojams dar nepardavus butų, pateikti butus perkantiems savininkams paruoštus papildomus finansinius įsipareigojimus. Ieškovas kaip balsavimo organizatorius ir visų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdytojas siųsti biuletenius (ir/ar kviesti į susirinkimą) turėjo teisę tik tiems butų/patalpų savininkams, su kuriais yra sudaręs administravimo sutartis. Su statytoju minėta administravimo sutartis nebuvo sudaroma/sudaryta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas. Įstatyme taip pat nėra numatyta galimybė kelti reikalavimus atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą keliamo reikalavimo įpareigoti ieškovę anuliuoti 2019-07-31 sąskaitoje/serija NPCG190110678 nurodytą 61,61 Eur skolos sumą (t.y. 61,41 EUR skola, 0,20 EUR palūkanos už pradelstą mokėjimą) ir ateityje be atsakovo raštiško sutikimo nereikalauti mokėti už vaizdo stebėjimo paslaugą stebėjimo kamerų abonentinio mokesčio.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas daugiabučio namo administratoriaus ieškinys dėl pripažinimo teisėtomis atsakovei teikiamas sąskaitas už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas.
24. Nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorė. Atsakovė yra vieno iš butų minėtame gyvenamajame name savininkė. Byloje pateiktas 2017 m. vasario 21 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenių skaičiavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad už sprendimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo kartu su vaizdo stebėjimo ir apsaugos reagavimo paslauga už 2,95 Eur per mėnesį butui balsavo 115 butų iš 223. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjusi atsakovės prašymą 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutarė patenkinti patenkinti vartotojos A. O. V. reikalavimą, anuliuoti 2018-06-30 sąskaitoje/serija NPCG180079894 nurodytą 33,02 Eur sumą, kurią sudaro 2,95 Eur + 29,97 Eur skola + 0,10 Eur palūkanos už vaizdo stebėjimo paslaugą (stebėjimo kamerų abonentinis mokestis) ir ateityje nereikalauti mokėti už vaizdo stebėjimo paslaugą.
25. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad ieškovės atsakovei teikiamos sąskaitos už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas yra teisėtos.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, kad vaizdo stebėjimo kamerų diegimas yra privalomas vykdomai statinio priežiūrai, o atsakovė įrodė, kad nėra davusi sutikimo dėl šių išlaidų.
27. Ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu apeliacinį skundą iš esmės grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi vaizdo stebėjimo apsaugos paslauga yra neatsiejamai susijusi su esminių statinio reikalavimų įgyvendinimu, be to sprendimas įrengti vaizdo stebėjimo kameras priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, kurio atsakovė neginčijo ir jis yra galiojantis.
28. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant nustatytos CK 4.76 straipsnyje, kuriame numatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.82 straipsnio reguliuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę 3 dalyje nurodant, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Minėto straipsnio 4 dalis įsakmiai numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
29. Taigi, aplinkybė, jog savininkas nėra davęs sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, ne visais atvejais yra pakankamas pagrindas atleisti bendrosios dalinės nuosavybės savininkus nuo pareigos tokias išlaidas padengti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis išlaidas galima atsisakyti apmokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas; 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).
30. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakyma mokėti kasmėnesinį mokestį už vaizdo stebėjimo paslaugą motyvuoja tuo, kad ji nėra davusi sutikimo dėl šių išlaidų, šios išlaidos nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo priežiūros reikalavimais, vaizdo stebėjimo sistema nėra bendro naudojimo objektas. Taigi, šiuo atveju sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumą esminės aplinkybės, kurias turėjo įrodyti ieškovė, t.y., kad atsakovė davė sutikimą dėl minėtų paslaugų pirkimo arba jei jo nėra davusi, kad tokios paslaugos sietinos su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais įtvirtintais konkrečiuose teisės aktuose.
31. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovė nėra davusi sutikimo dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo, kartu su vaizdo stebėjimo ir apsaugos reagavimo paslauga už 2,95 Eur per mėnesį butui. Priešingai, kaip nurodė atsakovė, balsavime dėl minėtų paslaugų pirkimo nedalyvavo, apie jo organizavimą informuota nebuvo, balsavimo biuletenis jai nebuvo įteiktas (išsiųstas). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu šiuos atsakovės argumentus paneigiančių įrodymų nepateikė.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas yra privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Apeliantė šiuo atveju vaizdo apsaugos sistemos būtinumą grindžia Europos parlamento ir tarybos 2011-03-09 Reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo prieambule bei 1 priedo 4 punktu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės minėtas reglamentas, remiantis jo 1 straipsniu yra skirtas nustatyti su statybos produktų esminėmis charakteristikomis susijusių eksploatacinių savybių išreiškimo ir šių produktų ženklinimo CE ženklu suderintas taisykles, statybos produktų pateikimo į rinką sąlygas. Taigi, priešingai nei interpretuoja apeliantė šiame reglamente minima saugos sąvoka siejama su reikalavimu patį statinį projektuoti tokiu būdu, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, žalos, tame tarpe ir įsilaužimų.
33. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinamas statybos techninio reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Reglamento 11 p. nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 p. nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Taigi, prie privalomųjų techninės priežiūros reikalavimų vaizdo apsaugos sistema nėra minima. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat neįvardijo teisės akto kuris numatytų privalomą vaizdo stebėjimo apsaugos sistemą daugiabučiams namams. Kita vertus teisėjų kolegija nekvestionuoja apeliantės teiginių, kad vaizdo stebėjimo sistema gali prisidėti prie saugumo užtikrinimo ar įsilaužimų rizikos mažinimo, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šių paslaugų pripažinti būtinosiomis, susijusiomis su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, nėra teisinio pagrindo.
34. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė įrodė, jog dėl ginčo paslaugų ji nėra davusi sutikimo ir šios paslaugos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
35. Apeliantė atsakovės pareigą apmokėti vaizdo stebėjimo sistemos paslaugas grindžia butų ir kitų patalpų savininkų balsuojant raštu priimtu sprendimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškinio reikalavimus byloje grįsdama minėtu sprendimu į bylą pateikė tik 2017 m. vasario 21 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolą, kuris praktiškai yra vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė grindžia savo ieškinį. Nors akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių buvo ginčas dėl tinkamo atsakovės informavimo apie balsavimą, ieškovas į bylą taip ir nepateikė jokių įrodymų apie šio susirinkimo organizavimo tvarką, duomenų apie šio balsavimo paskelbimą, balsavimo raštu biuletenių, kurie leistų įvertinti pateikto protokolo turinį bei butų ir patalpų savininkų tikrąją valią. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba spręsdama šalių ginčą prašė ieškovės pateikti namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą, namo bendrojo naudojimo objektų aprašo ir namo butų bei kitų patalpų savininkų sprendimo pirkti vaizdo stebėjimo paslaugą, kopijas, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog teismui įpareigojus ieškovę patikslinti kiek balsavimo raštu metu buvo bendraturčiu, ieškovė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui pritarė 115 bendraturčių, iš kurių 15 buvo statytojo UAB „Omega projektai“ biuleteniai, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog balsavimo metu realiai buvo 100 + 1 (už 15 butų) pritariančių balsų iš 223, kas rodo, kad nebuvo surinkta net pusė teigiamų balsų. Pažymėtina, jog remiantis 4.85 str. 1 d. kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog daugiabučio namo statytojo balsas vertintinas kaip 1 balsas už 15 butų. Tačiau kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
36. CK 4.85 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Atsakovė savo poziciją, kad ji neprivalo apmokėti vaizdo stebėjimo įrangos mokesčio grindė aplinkybe, jog minėtu butų ir kitų patalpų savininkų balsavimu buvo nuspręsta ne dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ar jų sukūrimo. Pažymėtina, jog remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. bendro naudojimo objektais laikoma pagrindinės pastato konstrukcijos; bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga; pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai; bendrojo naudojimo žemės sklypas. Atkreiptinas dėmesys, jog klausimus dėl to kieno nuosavybė yra įrengtos kameros, kokios sudarytos sutartys, kuriam laikui ir t.t atsakovė kėlė dar elektroninio susirašinėjimo su ieškove metu. Tačiau ieškovė nei atsakovei, nei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nei bylos nagrinėjimo teisme metu siekdama pagrįsti savo ieškinį, nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, susijusių su šios vaizdo apsaugos sistemos įrengimo aplinkybėmis. Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendro naudojimo objektų apraše vaizdo stebėjimo įrangos sistemos nėra numatyta. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ginčo kameros iš esmės tenkina tik tam tikrų daugiabučio namo gyventojų ar patalpų savininkų interesus, t.y. filmuojamos pirmame aukšte įsikūrusios bendrovės langai ir durys, pirmo aukšto gyventojų balkonai, filmuojamas išvažiavimas iš garažo (aktualu garažo vietų ir automobilių savininkams). Atsakovė taip pat kėlė klausimus dėl kamerų įrengimo racionalumo ir kainos, teigdama, kad įrengiant kameras namas buvo ką tik pastatytas, nebuvo jokių vandalizmo ar vagysčių atvejų, padarytos žalos, todėl kamerų naudojimo kaštai (per 2 metus iš gyventojų surinkta apie 15800 EUR) yra neadekvatūs galimai žalai. Tačiau apeliantė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios šiuos atsakovės argumentus ignoravo, dėl jų nepasisakė apsiribodama iš esmės vieninteliu argumentu ir įrodymu – gyventojų balsavimo raštu biuletinių skaičiavimo protokolu bei teiginiais, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas yra privalomasis statinio priežiūros reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo nutarime, kuriuo tenkino atsakovės skundą taip pat konstatavo, kad UAB „Namų priežiūros centras“ nepateikė jokių įrodymų, kad su vartotoja ir (ar) kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais, aptarė sutarties sąlygas, vaizdo stebėjimo paslaugos teikimo sąlygas, jos kainą, sutarties vykdymo terminą ir kt.
37. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nagrinėjamoje byloje tinkamai nevykdė įrodinėjimo pareigos, nepateikė iš esmės jokių įrodymų, kurie leistų įvertinti sprendimo dėl vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo priėmimo procesą, tokios paslaugos poreikį, racionalumą, išlaidų proporcingumą. Byloje nepateiktos sutartys tarp administratoriaus ir paslaugos teikėjo, iš kurių būtų galima įvertinti kam priklauso kameros, ką jos filmuoja, kokia iš tiesų yra paslaugos kaina, kaip ji paskirstoma ir kt. bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne atsakovė (vartotoja), kuriai pateikiamos tik sąskaitos apmokėjimui, o būtent ieškovė, kuri yra profesionali namų administravimo paslaugų teikėja turi galimybes pateikti paaiškinimus ir įrodymus, iš kurių būtų galima įvertinti kokios konkrečiai paslaugos perkamos ir teikiamos, kam jos teikiamos, kokiu būdu ir pagrindu ieškovė apskaičiuoja mokesčius, įrašytus į atsakovei teikiamas sąskaitas. Esant nurodytų argumentų visumai, teisėjų kolegija sprendžia, jog į bylą pateiktas 2017 m. vasario 21 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolas nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad daugiabučio namo savininkai priėmė sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ar naujo bendro naudojimo objekto sukūrimo, taip pat nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti, kad ieškovės atsakovei teikiamos sąskaitos už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas yra teisėtos.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.