Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1874-450/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
2S-1874-450/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06527-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
Z. V.
Civilinė byla Nr. 2S-1874-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06527-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.4.; 3.1.18.3.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., UAB „Baltic arms“, UAB „FF lizingas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio D. K. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03073, Nr. 0174/17/03074, Nr. 0174/17/03075, Nr. 0174/17/03076 ir Nr. 0174/17/03077. Prašymą grindė tuo, kad skundas dėl antstolio D. K. 2017 m. gruodžio 18 d. ir 2018 m. sausio 31 d. patvarkymų aukščiau minėtose vykdomosiose bylose yra pateiktas teismui, nes antstolis 2018 m. vasario 28 d. skundo nepriima ir nepersiunčia teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. skundą dėl antstolio D. K. patvarkymų 2017 m. gruodžio 18 d. ir 2018 m. sausio 31 d. vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03073, Nr. 0174/17/03074, Nr. 0174/17/03075, Nr. 0174/17/03076 ir Nr. 0174/17/03077 pateikė tiesiogiai teismui (civilinė byla Nr. 2YT-12012-566/2018).Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad antstolis D. K. 2018 m. sausio 31 d. patvarkymu atsisakė priimti pareiškėjo Z. V. skundą dėl vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0174/17/03073, Nr. 0174/17/03074, Nr. 0174/17/03075, Nr. 0174/17/03076 ir Nr. 0174/17/03077 antstolio D. K. 2017 m. gruodžio 18 d. priimtų patvarkymų priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. 2017 m. gruodžio 18 d. minėto antstolio patvarkymu atsisakyta atnaujinti praleistą 20 dienų terminą skundui pateikti ir nuspręsta netenkinti Z. V. skundo dėl antstolio D. K. veiksmų. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolio D. K. 2018 m. sausio 31 d. patvarkymą ir atnaujinti terminą Z. V. skundui dėl antstolio D. K. 2017 m. gruodžio 18 d. patvarkymų pateikti ir priimti skundą nagrinėjimui drauge su 2018 m. vasario 28 d. skundu; panaikinti antstolio 2017 m. gruodžio 18 d. patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0174/17/03073, Nr. 0174/17/03074, Nr. 0174/17/03075, Nr. 0174/17/03076 ir Nr. 0174/17/03077.Teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė nepagrįstu, t. y. pareiškėjas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nenurodė jokių aplinkybių sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai neapibrėžtam laikui sustabdyti vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. V. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas tik konstatavo, kad nėra pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjas nepagrindė jų taikymo būtinumo, tačiau teismas neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumetų, t. y. priėmė nutartį be motyvų. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolos kitiems kreditoriams bus išieškotos vėliau ir neteisėtai bei neproporcingai nei kreditoriams, veikiantiems drauge su antstoliu D. K., t. y. sukčiaujantiems.Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic arms“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas jau prašė taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, kurias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. vasario 23 d. nutartimis buvo atsisakyta taikyti. Apeliantas nenurodė naujų aplinkybių kodėl jo prašymas turėtų būti sprendžiamas kitaip nei prieš tai nurodytose nutartyse. Apelianto 2018 m. vasario 28 d. skundas yra aiškiai nepagrįstas. Apeliantas jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų savo prašyme nenurodė, todėl teismas skundžiamoje nutartyje jų ir negalėjo vertinti. Apelianto skundai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir būdas piktybiškai vilkinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų vykdymą. Suinteresuotas asmuo BUAB „FF lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Atskirasis skundas, pagrįstas tikrovės neatitinkančiais argumentais, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas, grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, apeliantui siekiant suklaidinti teismą ir siekiant kitų tikslų – vykdomųjų bylų vilkinimo.Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nenurodė jokių aplinkybių sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų (šiuo atveju – antstolio nušalinimo klausimą), kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Taikant laikinąją apsaugos priemonę – sprendimo vykdymo sustabdymą, neapibrėžtam laikui nukeliamas teismo procesinio sprendimo realus vykdymas, todėl ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų (CPK 2 straipsnis).Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė kartu su skundu dėl 2017 m. gruodžio 18 d. ir 2018 m. sausio 31 d. antstolio D. K. patvarkymų vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03073, Nr. 0174/17/03074, Nr. 0174/17/03075, Nr. 0174/17/03076 ir Nr. 0174/17/03077. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo atmestas. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip patvirtinanti, jog šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 str. 1 d. įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apylinkės teismo buvo įvertintas tinkamai (CPK 185 str.). Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantas jau buvo prašęs taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9280-816/2018, 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7838-541/2018, 2018 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10774-863/2018 jo prašymai buvo atmesti. Taigi, tiek nagrinėjamoje byloje teiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir ankstesniuose prašymuose, kurie jau išnagrinėti, pareiškėjas rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, kaip tai įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje civilinio proceso stadijoje nėra vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė be motyvų, todėl skundžiama nutartis turi būti naikintina absoliučiais negaliojimo pagrindais. Nesutikdamas su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis priėmė nutartį, ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės išsprendė teisingai. Teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl apskųsta nutartis laikytina teisėta bei pagrįsta ir naikinti ją dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Baltic Arms“ pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo Z. V. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 181,50 Eur. CPK 443 str. 6 d. numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Arms“ prie prašymo pateikė 2018 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą, kurie patvirtina patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat ir LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato pagalbą, todėl suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Arms“ iš pareiškėjo Z. V. priteistina 181,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Arms“ (į. k. 110786047) 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Asta Radzevičienė