Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ atstovams direktorei Aušrai Jablonskienei, advokatui Aliui Galminui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“ direktoriui Rimtautui Aniuliui, advokato padėjėjui Audriui Masaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių K. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. K., ir V. K. ieškinį atsakovėms biudžetinei įstaigai Klaipėdos lopšeliui-darželiui „Aitvarėlis“, uždarajai akcinei bendrovei „Faktumas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2016 m. birželio 29 d. paciento apžiūros, tyrimo ir gydymo lapas Nr. 16T-3840, išrašai iš medicininių dokumentų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2016 m. rugsėjo 13 d. išvada Nr. G1653/2016(03) (el. b. t. I, psl. 10-16) patvirtina, kad ieškovė K. K. 2016 m. birželio 29 d., būdama BĮ Klaipėdos lopšelyje-darželyje, patyrė abiejų rankų traumas – dešinio dilbio abiejų kaulų apatinio trečdalio lūžį, kairės plaštakos raiščių patempimą ir dalinį plyšimą. Dėl šių traumų ieškovei K. K. bendrinėje nejautroje buvo atlikta uždara repozicija, rankos imobilizuotos. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai atitinka nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, t. y. kad 2016 m. birželio 29 d. apie 10.30 val. vaikų lopšelyje-darželyje „Aitvarėlis“ „Bitučių“ grupės rūbinėje ant K. K. nukrito 3 spintelių sekcija. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovės BĮ Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ atstovė, trečiasis asmuo grupės auklėtoja S. K. davė paaiškinimus, kad spintelių sekcija ne nukrito ant ieškovės K. K., o ją prispaudė prie sienos. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esančiuose po įvykio surašytuose dokumentuose nurodoma, kad spintelės užkrito ant ieškovės K. K., tokie liudytojų paaiškinimai užfiksuoti ir 2016-11-19 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. I, psl. 31-41). Kartu, teismo vertinimu, yra nustatyta esminė ir teisiškai reikšminga įvykio aplinkybė, kad K. K. 2016-06-29 Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ „Bitučių“ grupės rūbinėje, nukritus spintelių sekcijai, patyrė abiejų rankų traumas. Taigi žalos K. K. sveikatai padarymo faktas yra įrodytas.

Dėl atsakovių civilinės atsakomybės ir jos solidarumo

Nagrinėjamoje byloje ieškovės laikosi pozicijos, kad už padarytą žalą atsakovės atsako solidariai, o atsakovės neigia kiekviena savo neteisėtų veiksmų buvimą.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų jos sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).

CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (1 dalis); įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (2 dalis).

Atsakovė UAB „Faktumas“ neginčija aplinkybės, kad būtent ji atiko nukritusios spintelių sekcijos montavimo darbus. Byloje esančiame 2016 m. liepos 1 d. akte dėl nelaimingo atsitikimo Nr. 3 (el. b. t. I, psl. 17-19) nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis išsilaisvinę spintelės tvirtinimo varžtai. BĮ Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ 2016 m. birželio 29 d. surašytame „Bitučių“ grupės persirengimo spintelių vertinimo akte po nelaimingo atsitikimo (el. b. t. I, psl. 42) užfiksuota, kad dvi spintelių sekcijos (po tris spinteles) buvo pritvirtintos prie sienos 4 varžtais, visi varžtai išsitraukė iš sienos su plastmasiniu kaiščiu, kurį lengvai buvo galima įkišti į tą pačią skylę sienoje, varžtų storis neatitinka plastmasinio kaiščio, nes kaištis nebuvo išsiplėtęs. 2016-11-19 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. I, psl. 31-41) yra užfiksuoti D. B., dirbančio BĮ Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ einamojo remonto darbininku, parodymai, kad varžtų storis neatitiko kaiščių, kaiščiai nebuvo išsiplėtę ir nebuvo tinkamai užsifiksavę sienoje. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Faktumas“ nepateikė įrodymų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016-11-19 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. I, psl. 31-41) užfiksuotais paaiškinimais, BĮ Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ 2016 m. liepos 4 d. Įstaigos baldų, pirktų iš UAB „Faktumas“ saugumo patikrinimo akte (el. b. t. I, psl. 31-41) užfiksuotas ir dar vienas atsilaisvinusios spintelės atvejis. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad spintelių sekcija dėl kurios traumas patyrė ieškovė K. K. buvo sumontuota (pritvirtinta prie sienos) netinkamai.

CK 6.664 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp spintelių montavimo ir nelaimingo atsitikimo, atsižvelgiant į darbų pobūdį, buvo praėjęs neilgas laiko tarpas (apie 3 mėnesius), teismo nuomone, tokį laiką tvirtinimas turi išlikti patvarus ir atsakovė negali remtis tuo, kad tai buvo vien spintelių eksploatavimo, už kurį atsakinga atsakovė BĮ Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“, klausimas. Spintelės prie sienos buvo pritvirtintos minimaliu varžtų skaičiumi (po du sekcijai). Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Faktumas“, vykdydama sutartį, veikė kaip savo srities profesionalė. Profesionalui yra taikomi didesnio rūpestingumo kriterijai. Todėl pagal įstatymą ji privalėjo užtikrinti tokią montavimo kokybę ir saugumą, kurie atitiktų jų naudojimo paskirtį ir protingas (šiuo atveju padidintas) rizikas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad atsakovės UAB „Faktumas“ neteisėti veiksmai pasireiškė įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti darbų kokybę, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymu, tarp atsakovės veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovės BĮ Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ atstovės, trečiojo asmens S. K. paaiškinimai, auklėtojos padėjėjos rašytiniai paaiškinimai (el. b. t. I, psl. 93) leidžia daryti išvadą, kad nelaimingo atsitikimo metu vaikai (tikėtinai du) grupės rūbinėje buvo vieni. Teismas atmeta atsakovės atsikirtimus, kad vaikai žino elgesio taisykles ir yra pakankamo amžiaus savimi pasirūpinti, ir pažymi, kad vaiko suvokimas apie galimas savo veiksmų pasekmes negali būti prilyginamas suaugusiojo supratimui, visada išlieka rizika, kad jis gali pasielgti neapdairiai, taip sukeldamas sau grėsmę ar žalą, atsakomybė už kurią negali būti jam perkelta. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2016-11-19 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kituose rašytiniuose įrodymuose (el. b. t. I, psl. 31-41) užfiksuotais atsakovės BĮ Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“ darbuotojų paaiškinimais, atsakovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad spintelių klibėjimo fakto iki nelaimingo atsitikimo nebuvo nustatyta. Vadinasi, tikėtina kad joms turėjo būti padarytas didesnis nei įprastinis mechaninis poveikis, todėl, teismo nuomone, nelaimingo atsitikimo kilimui arba jo mastui tikėtinai turėjo įtakos ne tik ta aplinkybė, kad spintelės buvo netinkamai pritvirtintos, bet ir ta aplinkybė, kad tuo metu vaikai rūbinėje buvo be suaugusiųjų priežiūros. Todėl atsakovės BĮ Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“, atsakančios už savo darbuotojų veiksmus, kaltė sietina su nevykdyta bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai, t. y. pakankamai įvertinti, kad tokio amžiaus vaikams būdingas neatsargumas ir grupėje esantys bet kurie baldai gali būti papildomas rizikos faktorius vaikams susižaloti, taip pat sutartyje ir teisės aktuose numatytos pareigos užtikrinti vaikų saugumą ugdymo įstaigoje neįvykdymu, tarp šių veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Kartu paminėtina, kad teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nenustatė, kad būtų buvę pažeistos Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ darbuotojų veiksmų vaikui susirgus ar patyrus traumą įstaigoje ir teisėtų vaiko atstovų informavimo apie įstaigoje patirtą traumą ar sveikatos sutrikdymą tvarkos (el. b. t. I, psl. 87-88) nuostatos (4 punktas), todėl atmeta ieškinio argumentus dėl netinkamo atsakovės ar jos darbuotojų reagavimo į nelaimingą atsitikimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos ir atsakovėms kyla pareiga atlyginti ieškovių patirtą žalą.

Atsakovės BĮ Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“ civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, sudaryta su trečiuoju asmeniu ADB „Gjensidige“ (el. b. t. I, psl. 120). Kaip matyti iš trečiojo asmens atsiliepimo, draudimo išmokų, susijusių su ieškovėms padaryta žala, išmokėta nebuvo (el. b. t. I, psl. 116).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje Nr. 3K-7-368/2012, konstatavo, kad draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Nurodyti išaiškinimai suformuoti byloje, kurioje buvo sprendžiamas žalos, padarytos transporto priemonių valdytojų, kurių civilinės atsakomybė apdrausta privalomuoju transporto priemonių draudimu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013 konstatavo, kad nurodyti išaiškinimai yra dėl bendrųjų CK ir Draudimo įstatymo normų turinio ir jų taikymo. Todėl bendrųjų įstatymų normų išaiškinimai nepaneigia draudėjo ir draudiko santykių esant trečiojo asmens reikalavimui atlyginti nuostolius, kai yra apdrausta civilinė atsakomybė.

Taigi teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudiką yra žalą patyrusio asmens teisė, o ne pareiga. Šiuo atveju ieškovėms pateikus ieškinį tiesiogiai už žalą atsakingiems asmenims, atsakovių civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas pagal deliktinės teisės normas. Žalos priteisimas iš tiesiogiai už ją atsakingo asmens nepaneigia draudėjo teisės ginti savo apdraustą interesą.

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje aktuali solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje dėl nelaimingo atsitikimo nukritus netinkamai sumontuotai spintelių sekcijai ir sužalojus vaiką, kuris tuo metu buvo ugdymo įstaigoje, tačiau jo priežiūra nebuvo pakankama, yra pagrindas taikyti solidariąją atsakovų civilinę atsakomybę.

Dėl turtinės žalos priteisimo ir jos dydžio

Ieškovė V. K. prašo priteisti jai 488,13 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė UAB „Faktumas“, be kita ko, abejoja prašomos priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumu.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008).

CK 6.283 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (1 dalis); nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (2 dalis). Teismo nuomone, CK 6.283 straipsnio 2 dalyje išvardintos išlaidų grupės aktualios ir sprendžiant, kokios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos atlygintinos dėl nepilnamečio nukentėjusiojo sveikatos atstatymo tiesiogiai išlaidas patyrusiam asmeniui, šiuo atveju vienam iš nukentėjusiosios tėvų.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškė ieškovė V. K., todėl jai teko procesinė pareiga pagrįsti žalos faktą bei dydį.

Ieškovė V. K. nurodo patyrusi 182,91 Eur tiesioginių nuostolių, iš kurių 57,28 Eur gydymo išlaidų, 79,63 Eur maisto bei vaikiškos striukės įsigijimo išlaidų, 46 Eur taksi paslaugoms, taip pat 305,22 Eur negautų pajamų – negauto darbo užmokesčio.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatuoja, kad 57,28 Eur gydymo išlaidų yra pagrįstos rašytiniais įrodymais – sąskaitomis faktūromis, kvitais (el. b. t. I, psl. 44-49). Atsakovės UAB „Faktumas“ atsikirtimų kontekste pažymėtina, kad gydymo išlaidos turi atitikti būtinumo kriterijų, tačiau tai nereiškia, kad asmuo neturi teisės pasinaudoti protingumo ir proporcingumo kriterijus atitinkančiomis papildomomis paslaugomis, kaip antai, mokama palata. Teismas taip pat sutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad abiejų rankų traumas patyrusiam vaikui sunku vykti į gydymo įstaigą visuomeniniu transportu. Suteiktos 46 Eur vertės taksi paslaugos yra pagrįstos čekiais (el. b. t. I, psl. 52). Ieškovė V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jai teko dukrai nupirkti didesnę striukę dėl įtvarų ir pateikė tai patvirtinantį pirkimo kvitą (37,76 Eur) bei nuotrauką (el. b. t. II, psl. 151). Teismo nuomone, išlaidų būtinumas nėra tapatus įmanomai mažiausiam paslaugų kiekiui ar kainai, jei patirtos išlaidos atitinka protingumo, proporcingumo ir sąsajumo kriterijus. Teismas minėtas išlaidas pripažįsta tiesiogiai susijusias su mergaitės patirta trauma, taigi priskirtinas tiesioginiams nuostoliams.

Kitaip vertintinos ieškovės nurodytos išlaidos maistui. Įvertinus pirktą maistą nėra pagrindo daryti išvados, kad šis maistas būtų skirtas specialiems ligonio poreikiams tenkinti ar kitaip būtų susijęs su gydymo tikslais. Be to, kaip patvirtino ieškovė, jis buvo pirktas abiems vaikams. Todėl, teismo vertinimu, šios išlaidos neatitinka papildomo maitinimo, nurodyto CK 6.283 straipsnio 2 dalyje, ar kitokių tiesioginių nuostolių sampratos.

Dėl netiesioginių nuostolių dydžio ir pagrįstumo teismas pažymi, kad negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Kaip minėta, ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškė ieškovė V. K., todėl jai teko procesinė pareiga pagrįsti žalos faktą bei dydį. Ieškovė V. K. darbo sutartį nutraukė prieš nelaimingą atsitikimą – 2016 m. birželio 27 d. (el. b. t. I, psl. 54). Jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų įsidarbinusi naujame darbe, kokio dydžio pajamas ji būtų ten gavusi ir kad negalėjo įsidarbinti būtent dėl vaiko patirtos traumos, ieškovė V. K. nepateikė, taigi šis jos reikalavimas yra grindžiamas prielaidomis, hipotetiniais skaičiavimais ir neatitinka negautų pajamų realumo kriterijaus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovei V. K. solidariai iš atsakovių priteistina 141,04 Eur (57,28+46+37,76) turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio

Ieškovė V. K., traumą patyrusios K. K. mama, prašo priteisti jai 1 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė dėl dukters patirtos traumos patyrė stiprų susijaudinimą, didžiulį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, ji prarado pasitikėjimą ugdymo įstaigomis. Ieškovei K. K. prašoma priteisti 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė UAB „Faktumas“, be kita ko, abejoja prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumu.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis); neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis).

CK 6.283 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (1 dalis); nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (2 dalis).

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-174/2009; kt.).

Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 ir kt.).Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, ir negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.). Teismų praktikoje sveikata pripažįstama svarbiausia neturtine vertybe, ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

Taigi įstatyme įtvirtinta prievolė atsakovėms atlyginti K. K. dėl jos sveikatos sutrikdymo padarytą neturtinę žalą. Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip nurodyta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2016 m. rugsėjo 13 d. išvadoje Nr. G1653/2016(03), K. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra konkrečių duomenų, kad dėl sužalojimo būtų likę liekamųjų reiškinių, iš ligoninės po operacijos nukentėjusioji buvo išrašyta kitą dieną (2016 m. birželio 30 d.), abi jos rankos buvo įtvaruose apie du mėnesius.

Įvertinus teismų praktiką matyti, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos dydis paprastai varijuoja nuo 500 iki 3000 Eur. Teismo vertinimu, viena vertus, apie liekamuosius (fizinius ar psichologiniu) reiškinius dėl traumos šiuo atveju konkrečių duomenų nėra, gydymo trukmė sąlyginai nebuvo ilga, ieškovė gydėsi namuose, kartu teismas atsižvelgia į tai, kad abiejų rankų traumos ženkliai padidina nepatogumus, kuriuos dėl nukentėjusiosios amžiaus jai gali būti sunkiau suvokti ir prie jų prisitaikyti. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas laikosi nuomonės, kad ieškovei K. K. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas perpus ir priteistina 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl ieškovės V. K. reikalavimo atlyginti jai 1000 Eur neturtinę žalą pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne pats nukentėjusysis, o kitas asmuo, kuris su juo artimai susijęs, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi išimtiniais atvejais. Ta aplinkybė, kad vaikas patyrė sužalojimus ne visada reiškia, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgijo ir jo artimieji. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais, tokią išvadą patvirtina 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7. Joje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys, ne tiesiogiai patyręs sveikatos sužalojimą, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelių išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas). Šiuo atveju ieškovė V. K. turėtų teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl mergaitės traumos tik įrodžiusi, kad ji asmeniškai patyrė nepaprastai didelių išgyvenimų. Išimtinėmis aplinkybėmis nepripažintinos ieškovės V. K. nurodytos neigiamos emocijos, kurios būdingos absoliučiai daugumai žmonių, kurių artimieji patiria panašias traumas. Taigi ieškovės atvejis neatitinka aukščiau minėtų išimtinumo sąlygų, todėl jai neturtinė žala, patirta dėl dukros traumos, nepriteistina (CK 6.250 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovių atstovė pateikė duomenis apie 860 Eur ieškovių turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. I, psl. 61-62, t. II, psl. 177-180, t. III psl. 1-3) ir 7,08 Eur – išlaidų už dokumentų kopijas (el. b. t. I, psl. 63).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei V. K., kuri bylinėjimosi išlaidas sumokėjo už save ir atstovaujamąją, turėtų būti priteista 338,27 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių, t. y. po 169,14 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Atsakovė BĮ Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“ pateikė rašytinius įrodymus apie 1000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. II, psl. 34, 161). Atsakovė UAB „Faktumas“ pateikė rašytinius įrodymus apie 720 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. II, psl. 155-158).

Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atsakovei BĮ Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“ iš ieškovės turėtų būti priteista 609,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Faktumas“ 439,11 Eur.

Įskaičius priešpriešines prievoles dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovės atsakovei BĮ Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“ priteistina 440,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Faktumas“ – 269,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovių valstybei priteistina 48 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovės buvo atleistos, t. y. po 24 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovių biudžetinės įstaigos Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“, kodas 190437513, ir uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“, kodas 302254662, 141,04 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną Eur 4 ct) turtinės žalos atlyginimo ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti solidariai iš atsakovių biudžetinės įstaigos Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“, kodas 190437513, ir uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“, kodas 302254662, 2 000 Eur (du tūkstančius Eur) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 440,74 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“, kodas 190437513.

Priteisti iš ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 269,97 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis Eur 97 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Faktumas“, kodas 302254662.

Priteisti iš atsakovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“, kodas 190437513, 24 Eur (dvidešimt keturis Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“, kodas 302254662, 24 Eur (dvidešimt keturis Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.