- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-03
- Bylos Nr.
- 1S-86-511/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nutarties, kuria įtariamojo R. L. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 25 d. Panevėžio mieste ir rajone, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, organizuotoje grupėje kartu su J. R. (AB (duomenys neskelbtini) filialo „G.“ direktoriumi), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, K. K. (AB (duomenys neskelbtini) filialo „G.“ vyr. inžinieriumi), J. Č. (AB (duomenys neskelbtini) filialo „G.“ statybos darbų vadovu), M. J. (AB (duomenys neskelbtini) filialo „G.“ statybos darbų vadovu), V. J. G. (UAB (duomenys neskelbtini) meistru), D. S. (nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio raj. savininku), susitarę daryti sunkų nusikaltimą ir kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį, veikdamas kaip organizatorius, apgaule UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) filialo „G.“, R. G. IĮ ir D. S. naudai pagal suklastotus dokumentus - darbų atlikimo aktus įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę ir turtą, t. y. turtinę teisę į 133.515,00 Lt Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas, administruojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, iš kurių AB (duomenys neskelbtini) užvaldė 120.390,53 Lt, kaip apmokėjimą už tariamai atliktus naujos nuotekų slėginės linijos statybos darbus UAB (duomenys neskelbtini) objekte Nr. 33 „Nuotekų PS bei slėginiai tinklai ir vandentiekio skirstomieji tinklai (duomenys neskelbtini)“, iš kurių - 81.638,70 Lt AB (duomenys neskelbtini) sumokėjo R. G. IĮ, o D. S. perdavė neatlygintinai medžiagų, kurių vertė 11.059,40 Lt, kaip kompensaciją už jau esančią nuotekų liniją (duomenys neskelbtini) kaime.
Be to, R. L. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 25 d., Panevėžio mieste ir rajone, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, turinčiu atitinkamus administracinius įgaliojimus ir teisę veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, siekdamas turtinės naudos sau, D. S., UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko buvo padaryta didelė – 136.095,34 Lt didžio turtinė žala: UAB (duomenys neskelbtini) – 1.553,71 LT, AB (duomenys neskelbtini) – 14,151,10 Lt, Europos Sąjungos Sanglaudos fondui, administruojamam Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros ir tuo pačiu valstybės biudžetui – 120.390,53 Lt, o valstybei ir UAB (duomenys neskelbtini) – didelė neturtinė žala – sumenkintas valstybės ir UAB (duomenys neskelbtini) prestižas ir reputacija, diskredituotas UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, o būtent:
1. Laikotarpiu nuo 2010-10-25 iki 2011-03-25, žinodamas, kad pagal Europos Sanglaudos fondo finansinės paramos programą dalį Panevėžio rajono savivaldybės nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtrai skirtų lėšų yra numatyta panaudoti vandentvarkos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) objekte Nr. 33 ((duomenys neskelbtini) k., Panevėžio sen., Panevėžio r.) naujų nuotekos slėginių tinklų statybai, ir 2008 metais šiame objekte D. S. lėšomis yra įrengti nuotekų slėginiai tinklai, parengė UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų tinklų plėtrai valstybės ir Europos Sanglaudos fondo finansinės paramos programos skiriamų lėšų neteisėto įgijimo planą – kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006-07-13 Nr. X-764) 18 str. 2 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 4 d. reikalavimus, jau sumontuotų nuotekų komunikacijų tinklų Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kaime nereikėtų UAB (duomenys neskelbtini) išpirkinėti iš D. S., senus nuotekų tinklus įforminti kaip naujai nutiestus ir, taip piktnaudžiaujant apgaule gauti apmokėjimą, ir šiomis lėšomis per R. G. IĮ dalinai atsiskaityti su D. S. už jo nuotekų liniją.
Šio nusikaltimo plano R. L. ir jo bendrininkų įgyvendinimo pasekoje dalis UAB (duomenys neskelbtini) objekte Nr. 33 nuotekų trasos tiesimo darbų buvo imituota, dalis trasos buvo pertvarkyta pagal projektą ir tik maža dalis vamzdyno nutiesta naujai, į statybos darbų žurnalą bei 2010 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir 2011 m. sauso 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 M. J. įrašius žinomai neteisingus duomenis apie darbus, kurie realiai nebuvo atlikti ir medžiagas, kurios realiai nebuvo panaudotos (bendra suma 133.515,00 LT). Šiuos suklastotus dokumentus pateikus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, neteisėtai už neatliktus darbus iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamų lėšų 2011 m. kovo 25 d. buvo sumokėta UAB (duomenys neskelbtini) 69.699,74 Lt, bei pateikus darbų atlikimo aktus susigrąžinta (minusuota) 2010 m. rugpjūčio 26 d. sumokėto avanso suma 50.690,79 Lt, iš viso 120.390, 53 Lt.
2. 2010 m lapkričio 15 d. pasinaudodamas AB (duomenys neskelbtini) filialo „G.“ suinteresuotumu gauti užsakymus iš UAB (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbus, paprašė „G.“ direktoriaus J. R., kad pastarasis AB (duomenys neskelbtini) filialo „G.“ lėšomis neatlygintinai atliktų betranšėjinio vamzdžio paklojimo darbus jo name adr. (duomenys neskelbtini) g. 13, Molainių k., Panevėžio raj. ir 2010 m. lapkričio 18-19 d. pagal AB (duomenys neskelbtini) filialo „G.“ užsakymą UAB (duomenys neskelbtini) atlikus betranšėjinio vamzdžio paklojimo darbus adr. (duomenys neskelbtini), Molainių k., Panevėžio raj., kurių vertė 14.151,10 Lt, už šiuos darbus neatsiskaitė.
3. 2010 m. lapkričio - gruodžio mėn. tyčia, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų tarnybiniu priklausomumu, neatlygintinai pasinaudojo UAB (duomenys neskelbtini) automobilio Man 8.185 ir ekskavatoriaus FIAT HITACHI paslaugoms savo namo kiemo tvarkymui adr. (duomenys neskelbtini), Molainių k., Panevėžio raj.: 2010 m. lapkričio 22, 30 d. ir gruodžio 1 d., neatlygintinai pasinaudojo traktoriaus FIAT HITACHI, vairuojamo S. S., kuris atliko grunto kasimo darbus, paslaugomis; 2010 m. lapkričio 30 d. neatlygintinai pasinaudojo automobilio Man 8.185, vairuojamo G. G., kuris išvežė iš jo namo kiemo dumblą paslaugomis. To pasėkoje neteisėtai R. L. UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo 1.553,71 Lt.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-22 nutartimi įtariamasis R. L. buvo laikinai nušalintas nuo UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigų 6 mėnesiams, to paties teismo 2011-09-19 nutartimi laikinojo nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas 3 mėnesiams. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nutartimi įtariamojo R. L. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu R. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nutartį ir atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro R. Vagrio 2011-12-13 prašymą dėl minėtos procesinės prievartos priemonės pratęsimo.
Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Prokuroras 2011-12-13 prašyme dėl procesinės prievartos priemonės pratęsimo antrą kartą jo atžvilgiu nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu vis dar taikyti laikinąjį nušalinimą nuo pareigų. Teismas nutartyje taip pat nenurodė jokių konkrečių motyvų. Mano, kad vien tai, jog jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi ir jam buvo pareikštas įtarimas, nesudaro pagrindo aklai, nepatikrinus kruopščiai bylos faktinių duomenų, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją, taikyti minėtą procesinę prievartos priemonę be galo ir piktnaudžiauti tuo, kad šios priemonės taikymo termino pratęsimų skaičius įstatyme yra neribojamas. Nurodo, kad iš teismo nutarties matyti, jog teismas net neįsitikino, ar byloje yra kokių nors pagrįstų duomenų, leidžiančių manyti, kad jis yra ne be pagrindo įtariamas pranešime apie įtarimą nurodytų veiksmų padarymu. Taip pat teismas neįvertino, jog ikiteisminis tyrimas byloje yra jau beveik baigtas, šiuo metu rašomas kaltinamasis aktas. Tai reiškia, kad vienas iš tikslų – kuo greičiau ir bešališkiau ištirti nusikalstamą veiką – jau visiškai pasiektas. Nurodo, kad jis neturi jokių nei tikslų, nei galimybių kenkti tyrimui, naikinti nusikalstamos veikos pėdsakus, daryti kokią nors įtaką bendradarbiams, kad šie kažko neperduotų tyrimą atliekantiems pareigūnams, nes pats tyrimui vadovaujantis prokuroras jau yra priėmęs sprendimą, kad kas galėjo būti surinkta ir apklausta tyrime, viskas ir padaryta. Mano, kad įvertinus byloje esančią medžiagą, vien jo užimamos pareigos negali būti vieninteliu ir neabejotinu pagrindu, leidžiančiu teismui manyti, jog jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas ir tik jam uždraudžiant dirbti savo darbą, bus užtikrinta galimybė daryti jas. Teismas visiškai nevertino tokių aplinkybių kaip jo asmenybės, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimo, amžiaus, sveikatos būklės, šeiminės padėties, turinčių įtakos tiek sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės, tiek ir dėl procesinės prievartos priemonės. Mano, kad teismas neišsamiai susipažino su bylos medžiaga ir pažeidė jo atžvilgiu lygybės prieš įstatymą principą, nevertindamas tai, kad kiti įtariamieji, taip pat užimantys vadovaujamus postus savo darbovietėse, buvo kur kas trumpiau laikinai nušalinti nuo savo pareigų arba apskritai nebuvo nušalinti, nors jų einamos pareigos susiję su įtarime nurodomais jų galimai neteisėtais veiksmais duodant pavedimus pavaldiems asmenims. Vadinasi, jie turėjo galimybę eidami savo pareigas toliau naikinti nusikalstamos veikos pėdsakus, daryti įtaką kitiems asmenims, kurie vėliau tyrimo metu buvo apklausiami kaip liudytojai, ar kitaip trukdyti procesui, be to, šiems asmenims nebuvo užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės verčia abejoti tyrimo objektyvu. Nurodo, kad teismo nutartimi tik sudaryta galimybė prievartos priemonės taikymo subjektams toliau piktnaudžiauti jo atžvilgiu ir be pagrindo riboti jo teisę į darbą, į legalų pajamų šaltinį. Tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės ir interesai. Jo turtinė padėtis neturi būti viena iš sąlygų, leidžiančių jį laikyti be darbo ir legalaus pajamų šaltinio neribotą laiką. Niekas negali būti diskriminuojamas ir dėl jo turtinės padėties. Tai yra viena iš minėto konstitucinio principo – visų lygybė prieš įstatymą nuostatų. Teismo neobjektyvumą rodo ir nutartyje jo atžvilgiu vartojamas terminas „kaltinamasis“. Teismas žinodamas, kad byloje dar nesurašytas kaltinamasis aktas, jį be jokio pagrindo laiko kaltinamuoju. Mano, kad tai taip pat yra šiurkštus jo procesinių teisių pažeidimas, demonstruojantis teismo išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu ir paisymą bet kokių prokuroro prašymų, visiškai juos tenkinant be jokio pagrindo. Atsižvelgęs į tai daro išvadą, kad nėra pagrindo jam taikyti laikinąjį nušalinimą nuo pareigų ir jis negali būti toliau tęsiamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
R. L. pareikšti įtarimai pagal BK 228 str. 2d., BK 182 str. 2d. Už BK 228 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jos padarymo metu buvo numatyta sankcija iki 6 metų laisvės atėmimo, BK 182 str. 2 d. – 8 metų laisvės atėmimo. Šios veikos yra apysunkis ir sunkus nusikaltimai. R. L. įtarimuose inkriminuojami keli epizodai nusiklastamų veikų, bei veika padaryta organizuotoje grupėje.
Byloje pakankama duomenų pareikštiems įtarimams pagrįsti. Tą patvirtina kitų įtariamųjų, liudytojų apklausų protokolų, dokumentų duomenys. Svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, įtariamųjų kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar įtariamieji yra kalti padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, gali būti atsakyta teisme, priimant byloje sprendimą iš esmės. Šiuo atveju svarbu tai, kad procesinės prievartos priemonės taikymui būtina sąlyga – pagrįstas manymas jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, yra nustatyta.
Pagal BPK 157 str. 1 d. laikinas nušalinimas nuo pareigų gali būti taikomas siekiant, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika arba užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog yra abu šie laikinojo nušalinimo nuo pareigų pagrindai. Su tuo sutiktina.
Veikos, kurių padarymu įtariamas R. L., tiesiogiai susijusios su jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareiginiu statusu. Argumentuojant, pareiškėjo nuomone, nepagrįstą laikinojo nušalinimo nuo pareigų taikymą, skunde remiamasi kitos kardomosios priemonės - suėmimo taikymo analogija. Tačiau teismų praktika taikant laikinąjį nušalinimą nuo pareigų yra kiek kitokia. Pakankamu pagrindimu, jog įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, teismų praktikoje yra laikomos aplinkybės, susiję su įtariamojo pareiginiu statusu - jog toliau eidamas pareigas, nuo kurių yra nušalintas, jis turėtų teisę bei įgaliojimus daryti įtaką sprendimų vadovaujamoje įmonėje priėmimui. To pakanka konstatuoti, jog gali daryti panašaus pobūdžio naujas nusikalstamas veikas, kokiomis įtariamas. ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1N-47/2009 ir kt.). Šiuo atveju svarbu tai, kad įtariamojo R. L. einamos pareigos sudaro sąlygas ir galimybes daryti analogiškas nusikalstamas veikas, o apie tai daryti galima spręsti iš įtarimuose nurodytų inkriminuojamų veikų aprašymo bei kitų įtariamųjų parodymų. Taigi, šį pagrindą nutartį priėmęs teismas nurodė pagrįstai.
Teismas pagrįstai nurodė, kad R. L., pasinaudodamas jam suteiktais UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įgaliojimais, gali daryti įtaką apklaustiems UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams.
R. L. įtariamas padaręs kartu su kitais asmenimis, kurie yra jam pavaldūs ar susiję ryšiais kaip užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) samdomo rangovo atstovai. Šių byloje duomenų buvimas yra pakankamas konstatuoti, kad R. L. nušalinimas nuo UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigų tęstinas, nes laikino nušalinimo nuo pareigų panaikinimas dėl užimamų pareigų įtariamajam suteiktų galimybę daryti įtaką kitiems su byla susijusiems asmenims. Nors įtariamasis skunde akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas baigiamas, tačiau BPK 218 str. numato, jog ikiteisminis tyrimas baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Byloje dar nėra duomenų, jog kaltinamasis aktas būtų baigtas surašyti bei, jog byla būtų perduota teismui. Kadangi ikiteisminis tyrimas nebaigtas, konstatuotina, jog neišnykęs ir kitas laikinojo nušalinimo nuo darbo pagrindas - jog būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika.
Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, tačiau prireikus, šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių, o pratęsimų skaičius neribojamas. Pabrėžtina, jog įtariamajam R. L. taikomas nušalinimas ne nuo kokio nors darbo apskritai, o tik nuo vadovaujamų pareigų - UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus, todėl šis apribojimas įtariamojo darbinei veiklai nėra absoliutus ir todėl nėra neproporcinga procesinė prievartos priemonė.
Nesutiktina su įtariamojo skundo argumentu, jog šios procesinės prievartos taikymas šioje byloje tik jam vienam, netaikant laikinojo nušalinimo nuo pareigų kitiems įtariamiesiems, pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Ar kreiptis į teismą dėl įtariamojo laikinojo nušalinimo taikymo, sprendžia prokuroras, įvertindamas, ar tai būtina padaryti vieno, ar kelių įtariamųjų atžvilgiu. Todėl pasisakyti dėl kitų įtariamųjų, dėl kurių prokuroras su tokiu prašymu nesikreipė, teismas neturi pagrindo. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bendrininkų šioje byloje pareiginiai įgaliojimai yra skirtingi, be to, įtarimuose nurodomi skirtingi bendrininkų vaidmenys. R. L. įtariamas nusikalstamos veikos organizavimu. Organizatorius iš esmės laikomas nusikalstamos veikos vadovu, todėl jo kaip įtariamo bendrininko statusas yra išskirtinis. Šios aplinkybės neteikia pagrindo konstatuoti, jog pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas.
Sutiktina, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė įtariamojo R. L. statusą kaip kaltinamojo, tačiau ši klaida nekeičia nušalinimo nuo pareigų pagrindų bei esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.