Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens AS (duomenys neskelbtini) atstovui G. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: antstolė Irena Beliačic, antstolis Arminas Naujokaitis, antstolis Gintas Badikonis, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, AS (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo jam iškelti bankroto bylą; bankroro administratoriumi skirti nemokumo administratorių A. Z..

2. Nurodė, kad pareiškėjas 1994 m. įkūrė įmonę, kurios veikla buvo susijusi su šaldytų daržovių prekyba Lietuvos rinkoje. Pareiškėjas kreipėsi į tuometinį taupomąjį banką dėl 150 000,00 Lt kredito, kurį gavus Pareiškėjas panaudojo verslui, t. y. pirko šaldytas daržoves iš Lenkijos su tikslu perparduoti produkciją Lietuvos rinkoje. Pareiškėjas pažymi jog, kredito sutarties mėnesinės palūkanos tuo metu buvo apie 20 %, o metinės net 240 %. Būtent tai ir sužlugdė pareiškėjo verslą. Pareiškėjas neįstengė taip greitai parduoti produkcijos, kai ateidavo laikas mokėti sutarties palūkanas. Pirmąjį metų ketvirtį verslas vystėsi pakankamai gerai, tačiau vėlesniu laikotarpiu išlaikyti verslą tapo itin sudėtinga, kadangi įmonei reikėjo mokėti už produkcijos sandėliavimą, šaldytuvų nuomą, darbo užmokesčius bei kitas su verslu susijusias išlaidas. Praėjus daugiau nei pusei metų nuo verslo pradžios, tapo ypač sudėtinga mokėti ne tik įmonės patiriamas tiesiogines su veikla susijusias išlaidas, bet ir einamus mokesčius. Dėl susidariusios ypač sudėtingos situacijos versle, pareiškėjas, kiek tai buvo įmanoma, susigrąžino dalį investuotų pinigų, kuriuos grąžino Taupomajam bankui. Likusią neparduotą produkciją, už kurią jau nebuvo galima gauti jokio uždarbio, pareiškėjas ją paaukojo labdarai, vaikų namams. Taupomojo banko reikalavimo teisę perėmė naujasis kreditorius AS (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui baigėsi visos santaupos ir turimi pinigai, nesant galimybei laiku atsiskaityti su esamais kreditoriais, antstoliai areštavo įmonės turimas banko sąskaitas ir pareiškėjas privalėjo skelbti įmonės bankrotą. Pareiškėjas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Pareiškėjo vidutinis gaunamas mėnesinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) yra 566,46 Eur/mėn. Pareiškėjas taip pat vykdo individualią veiklą, už kurią gauna atlyginimą, vidutiniškai apie 316,00 Eur/mėn. Pareiškėjo gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos bendroje sumoje sudaro 882,46 Eur/mėn. Bankroto proceso metu pareiškėjas ir toliau planuoja dirbti aukščiau nurodytoje darbovietėje iki kol susiras geriau apmokamą darbo vietą. Pareiškėjo gaunamų piniginių pajamų nei jo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl pareiškėjas sąžiningai siekia atkurti savo mokumą su tikslu tenkinti kreditorių reikalavimus. Nurodė, kada, kam ir dėl kokių priežasčių susidarė skolos: 1) (duomenys neskelbtini) skola atsirado 2021 m. birželio 28 d., skolos atsiradimo priežastis – paskola verslui; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola atsirado 2019 m. liepos 30 d., skolos atsiradimo priežastis – naujojo kreditoriaus nupirkta skola; 3) Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skola atsirado 2004 m. rugsėjo 30 d., skolos atsiradimo priežastis – ATPK bauda. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareiškėjo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra pareiškėjo vardu įregistruotų transporto priemonių, taip pat pareiškėjo vardu nėra įregistruotų įmonės akcijų ir jis nėra juridinių asmenų dalyvis. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog neturi jokio vertingo kilnojamojo turto. Pareiškėjo buitis yra minimali, jis neturi brangių buities prietaisų, rūbų, aukso dirbinių ar kitokių vertingų daiktų. Taip pat neturi jokios atidarytos banko sąskaitos, neturi įkeisto turto, ir nėra suteikęs prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ar kitų įsipareigojimų. Pareiškėjas taip pat detalizavo savo kreditorių sąrašą, nurodydamas, kad yra skolingas šiems kreditoriams: 1) kreditoriaus (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje atstovauja „(duomenys neskelbtini)“ OU Lietuvos filialas, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), naudai sudaro 38 316,73 Eur skola, 2 008,80 Eur vykdymo išlaidos, bendroje sumoje: 40 325,53 Eur. Išieškojimą vykdo antstolis Arminas Naujokaitis. Prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2021 m. birželio 28 d.; 2) kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), naudai sudaro 18,09 Eur skola, 6,59 Eur palūkanos, 15,00 Eur žyminis mokestis, 3,55 Eur. palūkanų, 78,93 Eur vykdymo išlaidos, bendroje sumoje: 122,16 Eur. Išieškojimą vykdo antstolė Irena Beliačic. Prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2019 m. liepos 30 d.; 3) skola kreditoriaus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į. k. 191688326, adresas: Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius, naudai sudaro 81,09 Eur skola ir 140,44 Eur vykdymo išlaidos, bendroje sumoje: 221,53 Eur. Išieškojimą vykdo antstolis Gintas Badikonis. Prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2004 m. rugsėjo 30 d. Bendrą kreditorių reikalavimą sudaro 40 669,22 Eur. Nurodė, kad pareiškėjas skolininkų neturi. Pareiškėjo žiniomis, jam nėra teismuose iškeltų nei civilinių, nei baudžiamųjų bylų, kuriose pareiškėjui būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Pareiškėjas išlaikomų nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikomų asmenų neturi. Pareiškėjas nurodė savo būtinuosius poreikius ir tam reikalingas lėšas per mėnesį: 1) transportas – 100,00 Eur; 2) drabužiai, apranga, avalynė – 50,00 Eur; 3) telefonas, internetas – 20,00 Eur; 3) išlaidos maistui – 300,00 Eur; higienos priemonės (tualetinis popierius, muilas, priemonės plaukams, dantų pasta ir kt.) – 30,00 Eur; 4) Būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai – 250,00 Eur; 5) vaistai – 20,00 Eur. Iš viso – 770,00 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima iškelti bankroto bylos, šioje byloje nėra. Nurodė, kad pareiškėjas nėra sudaręs sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, atlikusį kitokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, pareiškėjo mokumui neturėjo įtakos žalingi įpročiai, pareiškėjas nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, anksčiau pareiškėjas nėra bankrutavęs.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

4. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo R. V. prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ prasme. Nurodė, kad pareiškėjo uždirbamos lėšos buvo bei yra slepiamos. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jis ėmėsi realių pastangų, siekdamas sumažinti turimus skolinius įsipareigojimus, bendradarbiavo su kreditoriais ir pan. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti ir su (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas užima direktoriaus pareigas trijose įmonėse. Pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai atskleidžia savo turtinę padėtį.

5. 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Edvinas Naraškevičius nurodė, kad palaiko pareiškimą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjui per mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 600,00 Eur suma.

6. 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko pareiškimą. Papildomai nurodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas dirba nuo 2013 metų direktoriaus pareigose. Ši įmonė priklauso pareiškėjo dukrai – ji yra akcininkė. Nurodė, kad iš draudžiamųjų pajamų neatliko išskaitymų antstoliui. Nurodė, kad pareiškime išvardyti automobiliai buvo išardyti detalėmis. Pažymėjo, kad po tėvo mirties nesidomėjo palikimo priėmimu, nes yra gyva mama ir pareiškėjas į nieką nepretenduoja. Nurodė, kad nebandė susisiekti su kreditoriumi (duomenys neskelbtini), nes neturėjo ką pasiūlyti. Minėtam kreditoriui pasiūlius sumažinti pareiškėjo skolą iki 15 000,00 Eur pareiškėjas pažymėjo, kad tokios sumos jis grąžinti nesugebės, nurodė, kad kitais metais „išeina į pensiją“. Pažymėjo, kad neturi jokių santaupų. Nurodė, jog imant paskolą matė, kokios palūkanos nurodytos, tačiau dėl minėtų didelių palūkanų, dėl to, kad reikėjo mokėti už šaldytą produkciją, saugojimą pareiškėjo verslas bankrutavo. Taip pat nurodė, kad neturi banko sąskaitų, nes tos, kurios buvo atidarytos, buvo areštuotos ir jas panaikino be pareiškėjo valios. Nurodė, kad neatsidaro banko sąskaitos, nes ji vėl bus areštuota.

7. 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo AS „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sąžiningumo šioje situacijoje nėra. Tai grindė tuo, jog pareiškėjas nuo 2013 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Jis dirbdamas nevykdydavo antstolio patvarkymų, išskaitų nedarydavo, nors tai buvo jo, kaip įmonės vadovo, atsakomybė. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas visas lėšas bando tvarkytis grynaisiais pinigais, neturi banko sąskaitų, neturi lėšų banke. Taigi sąmoningi veiksmai nukreipti prieš tai, kad nebūtų vykdomi išieškojimai. Taip pat pareiškėjas turėjo transporto priemones, kurios, matyt, galėjo būti eksploatuojamos, tačiau jos nebuvo perduotos antstoliui. Taip pat, po tėvo mirties pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo ir tai, kad suinteresuotas asmuo bandė tartis su pareiškėju, tačiau šis nebendradarbiauja. Taigi visos šios aplinkybės patvirtina akivaizdų fizinio asmens nesąžiningumą ir keldamas fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjas siekia „nusirašyti“ skolas, o ne atkurti sąžiningo asmens mokumą. Remiantis išdėstytu, prašo pareiškimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorinių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Dėl pareiškėjo nemokumo

9. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra tokia jo būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

10. Kaip matyti iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų pareiškėjo įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, žymiai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turi įsipareigojimus: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

11. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, kito registruotino ar viršijančio 1 minimalią algą, turto, tačiau R. V. vardu, yra registruotos kelių transporto priemonės, (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kurios išregistruotos negavus duomenų apie atliktą privalomąją techninę apžiūrą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Taip pat ir iš byloje pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad pareiškėjas nėra juridinių asmenų dalyvis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neturi nepilnamečių vaikų, yra vedęs. Gaunamos pareiškėjo pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro apie 882,46 Eur atskaičius mokesčius.

12. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį sudaro 600,00 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad neturi banko sąskaitų. Byloje nėra nustatyta kitų duomenų nei nurodė pareiškėjas apie jo gaunamas pajamas ar turimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis).

13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinant asmens mokumą (nemokumą) svarbu nustatyti, ar asmuo šiai dienai yra pajėgus įvykdyti skolinius įsipareigojimus (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-914-864/2017 ir kt.). Taigi, įvertinus duomenis apie pareiškėjo šiuo metu turimą turtą, gaunamas pajamas, išlaidas jo būtiniems poreikiams, konstatuotina, kad pareiškėjo finansinė padėtis neleidžia per protingą terminą įvykdyti turimų pradelstų didelės vertės skolinių įsipareigojimų, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą nemokumo būseną, tai yra vieną iš būtinųjų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų

14. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atsisakymo iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui pagrindai. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto byla, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, pagal bylos nagrinėjimo metu taikytinas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui, tuo tarpu tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-196-253/2017).

16. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti grįsdamas savo prašymą būtent tuo, jog pareiškėjas yra nesąžiningas.

17. Nors pareiškėjas teigia, kad jis siekia ir sieks gauti kuo didesnes pajamas, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog neturi banko sąskaitos todėl, jog ji būtų areštuota. Tai reiškia, kad pareiškėjas sąmoningai vengia atsiskaityti su kreditoriais, kas prieštarauja sąžiningo asmens elgesiui fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kontekste. Vengimą atsiskaityti su kreditoriais patvirtina ir tai, kad pareiškėjas, būdamas bendrovės direktoriumi ir veikdamas bendrovės vardu, nevykdė antstolių patvarkymų dėl išskaitų iš darbo užmokesčio, banko sąskaitos, kaip minėta, neturi.

18. Antra, byloje yra pateiktas notarės S. Ū. pranešimas apie tai, kad ji patvirtino (duomenys neskelbtini) S. V. testamentą. Nurodė, kad po mirusiojo (duomenys neskelbtini) mirties palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla neužvesta. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad dėl palikimo priėmimo jis nesidomėjo ir nesikreipė, nes yra gyva jo motina, todėl jis į jokį turtą nepretenduoja. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjas turi realią galimybę paveldėti po tėvo mirties likusį turtą pagal įstatymą (CK 5.60 straipsnis), tačiau sąmoningai to nedaro.

19. Trečia, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų bandęs susitarti su kreditoriais. Priešingai, 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pasiūlius sumažinti pareiškėjo skolą iki 15 000,00 Eur (t. y. sumažinti skolą daugiau nei per pusę) pareiškėjas nurodė, jog jis vis tiek nepajėgs tokios sumos sumokėti ir iš esmės nesvarstė galimybės susitarti su kreditoriumi. Taip pat, remiantis teismo posėdžio metu minėto kreditoriaus duotais paaiškinimais, kreditorius bandė ir anksčiau susitarti su pareiškėju, tačiau šis nebendradarbiavo. Minėto teismo posėdžio metu ir pats pareiškėjas pažymėjo, kad su kreditoriais susisiekti nebandė, nes neturėjo ką pasiūlyti. Taigi toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip neveikimas, pastangų nedėjimas atsiskaityti su kreditoriais.

20. Ketvirta, 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jis nevykdė antstolių patvarkymų, nevykdė išskaitų. Nurodė, kad nebuvo iš ko vykdyti išskaitas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors byloje esančiais duomenimis ir nustatyta, kad pareiškėjo pajamos buvo nedidelės, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas negalėjo bent mažomis dalimis vykdyti savo įsipareigojimus. Taigi toks pareiškėjo elgesys taip pat vertintinas kaip sąmoningas neveikimas siekiant vengti atsiskaityti su kreditoriais.

21. Penkta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso automobiliai (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kurie automatiškai išregistruoti negavus duomenų apie atliktą privalomąją techninę apžiūrą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad minėti automobiliai „seniai supuvo“, vėliau nurodė, kad jie buvo išrinkti dalimis. Taigi teismui nėra aišku, kas tiksliai buvo daroma su automobiliais, ar, juos išrinkinėjant dalimis, pareiškėjas dalis parduodavo ar parduoda, ar gauna iš to pajamų. Taigi pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kas suponuoja apie galimą turto/ pajamų slėpimą vengiant atsiskaitymo su kreditoriais.

22. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad toks nagrinėjamas pareiškėjo (ne)veikimas bei požiūris rodo, kad pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nedėdamas pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais bei nepateikė tai paneigiančių įrodymų, o atvirkščiai, patvirtino, jog sąmoningai neturi banko sąskaitos todėl, kad nebūtų areštuojamos lėšos (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl šių priežasčių pareiškėjas negali būti pripažintas sąžiningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

23. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Tuo tarpu šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, o priešingai – vengia atsiskaitymo su kreditoriais, nebendradarbiauja su jais, todėl toks jo (ne)veikimas pripažintinas nesąžiningu.

24. Taigi, pareiškėjas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas, o įvertinus tai, kad pareiškėjas teikiamu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo siekia ne atkurti savo mokumą, o nurašyti skolas, pareiškėjui iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo nesąžiningumas (pastangų gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas, banko sąskaitos neturėjimas siekiant, jog nebūtų areštuojamos jose esančios lėšos, siekimas nurašyti savo skolas) yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmeta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5–6 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.