Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14505-887/2011 pagal kredito unijos „Giminėlė“ ieškinį atsakovams V. K., V. K. ir A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėju kolegija nustatė:

tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi areštavo atsakovų nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 7 837,34 Lt sumai, uždraudžiant šiuos daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovams teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, o neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai ieškinio sumai užtikrinti, areštavo atsakovų pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant disponuoti atsakovams priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovams iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, ginčo suma yra didelė, įsiskolinimo laikotarpis ilgas, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Nevertinta, kad atsakovų A. K. ir V. K. laidavimu užtikrinta prievolė buvo terminuota, jos įvykdymo terminas baigėsi 2011 m. sausio 2 d., ieškinys teismui pateiktas 2011 m. liepos 7 d. ar kitą dieną. Dėl to ieškinys atsakovui A. K. pareikštas praėjus įstatymo nustatytam terminui (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovui A. K. pareikštas aiškiai nepagrįstas ieškinys, nėra prasmės jam taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas atsakovų A. K. ir V. K. atžvilgiu nėra įmanomas. Kol byla bus iš esmės išnagrinėta, atsakovo A. K. turtui taikomi suvaržymai daro atsakovo ir jo šeimos interesams didelę žalą.

Prašo panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovo A. K. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. K.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui egzistavimą turi asmuo, prašantis imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, pagal kuriuos apylinkės teismas būtų galėjęs padaryti išvadą apie būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo A. K. atžvilgiu. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovai vengia geruoju atsiskaityti, nesudarė pakankamo pagrindo taikyti suvaržymus atsakovo A. K. turtui. Pagal šiuos duomenis negalima spręsti apie atsakovo A. K. tyčinius veiksmus, apsunkinant būsimo teismo sprendimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas A. K. slėps, perleis turtą, pinigines lėšas tretiesiems asmenims, kitaip sumažins turimo turto apimtį ar kad sprendimo bus neįmanoma įvykdyti dėl kitų aplinkybių. Prašoma priteisti 7 658,98 Lt suma nėra didelė, todėl ieškinio kaina taip pat nesudarė pagrindo preziumuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. K. yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. K. atmestinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 338 str., 320 str. 1 d., 329 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, susijusių su laiduotojo atsakomybės pabaiga. Argumentai, aktualūs nagrinėjant bylą iš esmės, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą – šios priemonės taikomos, nevertinant ieškinio reikalavimą ir atsikirtimus į jį grindžiančių įrodymų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. K., išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti ieškovo kredito unijos „Giminėlė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Likusios nutarties dalies nekeisti.