Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1402-324/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-27
Bylos Nr.
2A-1402-324/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-10129-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1402-324/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10129-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 36.2; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-887/2012 pagal kredito unijos „Giminėlė“ ieškinį atsakovams V. K., V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 7 658,98 Lt skolai grąžinti, 178,36 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 28 d. ieškovė ir atsakovas V. K. sudarė paskolos sutartį Nr. 947, kuria V. K. buvo suteikta 22 000 Lt paskola už 13 procentų metinę palūkanų normą. Sutartyje buvo nustatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2011 m. sausio 2 d. Minėtos paskolos grąžinimas užtikrintas atsakovės V. K. laidavimu (2007 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartis Nr. 746). Atsakovai tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, ne kartą žodžiu bei raštu buvo įspėti dėl įsiskolinimų sumokėjimo. Vadovaudamasi CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, 2007 m. gruodžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 947 5.6.1, 5.6.3 punktais, 2007 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartimi Nr. 746, ieškovė nusprendė nuo 2011 m. sausio 18 d. nutraukti paskolos sutartį ir kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 7 658,98 Lt skolai grąžinti, 178,36 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos laidavimo sutarties 15 punkte nurodyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo pagal paskolos sutartį. Padarė išvadą, kad paskola negrąžinta, netesybos nesumokėtos, laiduotoja prievolės pagal laidavimo sutartį nėra įvykdžiusi. Sprendė, kad atsakovė V. K. nepateikė įrodymų pagrįsti savo argumentui, jog su ja, kaip ir su A. K., laidavimo sutartis sudaryta ne kredito unijos patalpose ir ji turi būti atleista nuo atsakomybės. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog tarp atsakovų yra sudaryta vedybų sutartis, nagrinėjamu atveju neturi įtakos, kadangi pagal prievolę atsakovai atsako ne kaip sutuoktiniai, o kaip paskolos gavėjas ir laiduotojas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nevertinta, kad paskolos gavėjas yra atsakovas V. K., šiuo metu atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Tarp apeliantės ir V. K. yra sudaryta vedybinė sutartis, kuri apsprendžia, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jo asmeninė nuosavybė.

Paskolos gavėjui ir vienam iš laiduotojų nebuvo teikiami pranešimai apie skolos sumokėjimą, sutarties nutraukimą. Tokiu atveju negali būti taikomas 6.81 straipsnis, nes ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Apeliantė nebuvo informuota, jog jos sutuoktinis paskutiniu laikotarpiu nemokėjo paskolos įmokų. Apeliantė negali už jį mokėti paskolos įmokų, nes niekur nedirba, neturi pajamų, viena augina tris vaikus, serga vidutinio sunkumo depresija, jai nustatyta sunki migrena. Šeimos aprūpinimu, vaikų išlaikymu visą laiką rūpinosi apeliantės sutuoktinis, jis iki 2010 m. spalio l d. tinkamai vykdė ir kreditorinius įsipareigojimus. Tikėtina, kad liepos mėn. iš laisvės atėmimo vietos bus išleistas apeliantės sutuoktinis V. K., galėsiantis sumokėti paskolos likutį.

Tarp ieškovės ir apeliantės laidavimo sutartis Nr. 746 buvo pasirašyta ne kredito unijos patalpose, todėl kaip ir A. K. ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

Prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovė reikalavimą dėl skolos grąžinimo apeliantei reiškė ne kaip V. K. sutuoktinei, o kaip laiduotojai pagal 2007 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 746. Apeliantės laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotoja laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Ieškovė apeliantę apie paskolos mėnesinių įmokų vėlavimus pagal 2007 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartį Nr. 947 yra ne kartą įspėjusi žodžiu. Ieškovės pranešimas apeliantei dėl skolos sumokėjimo bei paskolos sutarties nutraukimo įteiktas tinkamai, minėtą pranešimą įteikus atsakovės šeimos nariui – sutuoktiniui V. K. Ieškovė prieštarauja apeliantės prašymui leisti skolą pagal 2007 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartį Nr. 947 grąžinti 2012 m. liepos mėn., nes skolinio įsipareigojimo įvykdymo termino atidėjimas pažeistų kreditoriaus teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl paskolos gavėjo ir laiduotojo solidarios prievolės grąžinti skolą pagal paskolos sutartį, šį sandorį kreditoriui nutraukus.

Apeliantės argumentas apie vedybinę sutartį neturi reikšmės jos, kaip V. K. įsipareigojimų laiduotojos, atsakomybei. Ieškovė reikalavimą dėl skolos grąžinimo atsakovei V. K. reiškė ne kaip V. K. sutuoktinei, o kaip jo finansinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį laiduotojai pagal 2007 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 746. Sutiktina su ieškove, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa juo užtikrinta prievolė, nes laiduotoja laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (CK 6.87 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnis).

Paskolos sutarties nutraukimo aplinkybę, paskolos gavėjui V. K. nevykdant sutartinio įsipareigojimo dėl skolos grąžinimo, įrodo 2010 m. lapkričio 3 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. ieškovės pranešimai atsakovui V. K., jų įteikimas registruotu paštu bei tokią paskolos sutarties nutraukimo tvarką įtvirtinantys paskolos sutarties 5.6.1 ir 5.6.3 punktai (t. 1 b.l. 18-23). Pagal apeliantės atsakomybę nustatantį laidavimo sutarties 3 punktą laiduotoja atsako ieškovei kaip solidariąją prievolę turinti bendraskolė, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. Nutraukus paskolos sutartį, tai sudarė pagrindą ieškovei reikalauti laiduotojos atsakomybės CK 6.81 straipsnio 1dalis). Dėl jokios kitokios išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos šalys nebuvo susitarę, o paskolos sutarties nutraukimo atsakovai neginčijo.

Nors pirmosios instancijos teismas nepriėmė CPK 139 straipsnio 2 dalyje ir 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytos nutarties bylos dalį palikti nenagrinėtą, iš bylos duomenų matyti, kad, patikslinusi ieškininį pareiškimą, ieškovė faktiškai atsiėmė ieškinį, pareikštą laiduotojui A. K. Ieškinio atsiėmimo teisė priklauso tik ieškovei, todėl ieškinio atsiėmimas vieno iš atsakovų atžvilgiu nesuteikia teismui galimybės palikti nenagrinėtą atsakovei V. K. pareikštą reikalavimą. Tuo pagrindu, kad laidavimo įsipareigojimą pasirašė ne ieškovės patalpose, sutarties įstatymų nustatyta tvarka ji neginčijo. Nei vienas iš apeliaciniame skunde nurodytų pagrindų nesuteikia galimybės atleisti apeliantę nuo civilinės atsakomybės pagal laidavimo sutartį.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, CPK 263 straipsnio reikalavimus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada netenkinti atsakovės V. K. prašymo atidėti sprendimo vykdymą. Nors ieškovė, prieštaraudama šiam apeliantės prašymui, nekonkretizavo, kokias jos teises pažeistų prašymo patenkinimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokį prašymą visų pirma turi pagrįsti jį teikianti šalis. Apeliantė to nepadarė – nepateikė duomenų apie turtinę padėtį, pragyvenimo pajamas sprendimo priėmimo ir apeliacinės jo patikros metu, savo ir vaikų sveikatos būklę, kuria argumentuoja prašymą. Medicinos dokumentų išraše t. 1 b.l. 77 yra įrašas apie 2011-04-22 jai konstatuotą pogimdyminę depresiją, (duomenys neskelbtini) gimus kūdikiui, tačiau šis įrodymas nepatvirtina tokios atsakovės būklės šiuo metu. Apeliantė nurodo auginanti tris vaikus, tačiau pirmasis jau yra pilnametis. Vien ta aplinkybė, kad antrajai dukrai yra penkiolika, trečiajai – vieneri metai, nesuteikia pagrindo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir teismo sprendimo. Pravieniškių pataisos namų pažymoje t. 1 b.l. 71 nurodyta, jog nuteisto atsakovo V. K. bausmės pabaiga yra 2015-04-11, todėl apeliantė nepagrįstai remiasi tikėtina bausmės pabaiga ir su tuo susijusiu prievolės įvykdymu 2012 m. liepos mėnesį. Apeliantei nepateikus jokių įrodymų, leidžiančių nuspręsti, kad jos prašymas atidėti sprendimo vykdymą yra pagrįstas, nėra įstatyminės vados keisti pirmosios instancijos teismo išvadą sprendimo vykdymo atidėjimo klausimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėGintautas Koriaginas