Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2861-336/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-04
Bylos Nr.
1-2861-336/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
A. Š.
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2861-336/2023 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07883-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorei Ingai Balkūnei,nukentėjusiam A. Š.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,R. K., (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. K., 2023 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra kitų asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą A. Š. į veidą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis kaip bendrininkų grupė, sudavė vieną kartą kumščiu A. Š. į galvą, o nuo smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės ir kitiems dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims jį laikant, jis- R. K., ne mažiau kaip 3 kartus sudavė kumščiu ir spyrė A. Š. į galvą ir kitas kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis R. K. kaltu padaręs nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta. Jis atliko visus veiksmus nukentėjusio atžvilgiu kurie jam inkriminuoti kaltinime. Nurodė, kad 2023 m. kovo 1 d., vakare, apie 20 val., ėjo (duomenys neskelbtini) prie jo pribėgo šuo, kurio veislės nežino, bet šuo nebuvo labai didelis, jis buvo be antsnukio ir be pavadėlio, pro kurį jis tiesiog negalėjo praeiti. Šuo nebuvo labai didelis, bet jam nemalonu matyti lakstantį be antsnukio, be pavadėlio šunį. Visas konfliktas ir prasidėjo dėl šuns, nes jeigu ne šuo, su nukentėjusiuoju net nebūtų sukonfliktavę. Nurodė, kad jis iš tolo pašaukė kieno tai šuo, paprašė, kad jį pasiimtų. Nukentėjęs atsakė, kad jo, bet atsakė kažkaip ne taip, galėjo ir gražiau pasakyti. Nukentėjęs buvo neblaivus, o jis pats įvykio metu buvo blaivus. Dėl šuns gavosi konfliktas, jis su nukentėjusiuoju susiginčijo. Nurodė, kad jis (kaltinamasis) pirmas sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Ar nukentėjęs sudavė jam atgal, dabar nepasakys, nes jie grūmėsi, susistumdė. Kaltinime nurodoma, kad su juo buvo dar du asmenys, bet jis pats asmeniškai kitų asmenų nesikvietė, tai buvo gal kokie praeiviai. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad įvykio metu šalia jo buvo du asmenys, kurie laikė nukentėjusįjį, o jis atliko kaltinime nurodytus visus veiksmus, nors jis pats nematė kad jie laikytų nukentėjusįjį prispaudę prie žemės. Po pirmo suduoto smūgio nukentėjusiajam, jis po to atbėgo kartu su dviem asmenimis, kurie nukentėjusįjį laikė, o jis atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus. Pripažįsta, kad jis atėjo su kažkokiais dviem asmenimis, bet su nukentėjusiuoju jie sukonfliktavo tik dviese dėl jo šuns. Jis su nukentėjusiuoju buvo susimušę, todėl jis (kaltinamasis) galėjo ir nematyti kaip nukentėjusįjį laikė tie du asmenys, gal jie jį ir prilaikė. Nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo dar du asmenys, tačiau konkrečiai negali pasakyti už kurios vietos jie prilaikė nukentėjusįjį. Jis to nematė, neatsimena dabar tiksliai visų įvykio detalių. Jis tų asmenų nepasikvietė, jie atėjo iš šalies. Nurodė, kad pertraukos metu sutarė, kad jis nukentėjusiajam atlygins iš viso 2000 Eur. Nukentėjęs sutinka. Paskutinio teisimojo posėdžio metu (2023-11-27) patvirtino, kad nukentėjusiam sumokėjo dalį neturtinės žalos 1000 Eur, dėl likusios neturtinės žalos 1000 Eur susitarė, surašė susitaikymo protokolą, nustatė žalos atlyginimo terminą. Prašo patvirtinti susitaikymo protokolą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino iš esmės visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs A. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažinojo, tik po įvykio sužinojo, kad jis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2023 m. kovo 1 d., vakare išėjo su šuniu pasivaikščioti. Prie (duomenys neskelbtini) susitiko savo posūnį L. L., dabar jis Š., nes suteikė savo pavardę. Kartu su juo buvo ir L. draugai, iš kurių pažinojo tik E.. Jie visi (duomenys neskelbtini). Visiems besišnekant, jis šunį atsegė nuo pavadėlio, kad jis pasilakstytų, jo šuo yra nepiktybinis, visi (duomenys neskelbtini) jį žino. Šuo yra mišrūnas, nepiktas šuo, visada jam leidžia palakstyti be pavadėlio. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), buvo apie 20 val., be jų kompanijos kitų žmonių nebuvo, buvo tik (duomenys neskelbtini) su savo draugais. Įvykio metu jis pats buvo išgėręs alkoholio. Paleistas nuo pavadėlio šuo lakstė ir prie jo, ir prie sūnaus draugų, pagrinde buvo šalia jų. Kaltinamasis išlindęs iš už namo kampo pradėjo rėkti kieno čia šuo. Jis kaltinamajam atsakė, kad šuo jo, kas yra. Pripažįsta, kad tai pasakė gal kiek pakeltu tonu. Tuomet kaltinamasis pradėjo vartoti jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, į ką jis atsakė taip pat pavartodamas necenzūrinius žodžius. Pripažįsta, kad irgi elgėsi netinkamai, jog paleido nuo pavadėlio šunį, netinkamai, t. y. pakeltu tonu atsakė kaltinamajam, jog tai jo šuo. Nurodė, kad E. paėmęs pavadėlį prisegė šunį prie pavadėlio, kad jis nepultų, nes jo šuo yra geras, bet jeigu kas puola ant jo savininko, šuo gali pulti apginti šeimininką, nes šuo taip auklėjamas. Šuo mišrūnas, labiau panašus į labradorą. Jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Tuo momentu priėjo prie jo kaltinamasis R. K. ir trenkė jam (nukentėjusiam) į veido sritį. Jis bandė kaltinamajam trenkti atgal, bet jis atsitraukdamas smūgio išvengė. Tada jis ėjo link kaltinamojo norėdamas jam atsilyginti, bet kaltinamasis atsitraukė ir nubėgo link sporto salės. Po kiek laiko, gal po 2–3 min., nuo sporto salės atbėgo trys asmenys, t. y. du asmenys ir R. K.. Jis pats bandė atsitraukti, nes suprato, kad geruoju tai nesibaigs, ir atsitraukdamas iš nugaros pajuto smūgį į galvos sritį. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės ir kas vyko toliau, negali pasakyti, nes prarado sąmonę. Po kiek laiko atsikėlus jam svaigo galva, kiek pamena, jį vedė iki namų, po to atvažiavo policija, greitoji. Nurodė, kad nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Vyko pas ekspertus, kurie pasakė, jog jį sumušė, suspardė profesionaliai, nes nėra nei žymių, nei jokių sužalojimų, tik galvos srityje rado truputį kažkokių nubrozdinimų. Nurodė, kad įvykio metu jis buvo be kepurės. Iš nosies jam bėgo kraujas, nors į nosį suduota nebuvo. Pirmą smūgį kaltinamasis jam pataikė į veido sritį, bet ne į nosį. Po to, kai jis pajuto iš nugaros smūgį į galvos sritį, tai tuo momentu nukrito ir prarado sąmonę, todėl nežino kur ir kiek smūgių jam buvo suduota. Ant žemės jis nukrito šonu, bet ne ant veido. Nežino kas jam smūgiavo iš už nugaros į galvos sritį, bet jie atbėgo trise, tačiau kuris sudavė, nematė. Kai atsipeikėjo po sąmonės netekimo, šalia jos buvo sūnus, o E., kiek žino iš pasakojimų, bėgo pakviesti jo žmoną. Vaikai jam pasakojo, kad kai jis nugriuvo ant žemės, vienas iš asmenų jį laikė prispaudęs, o kitas asmuo, kuris buvo neatpažintas, jį spardė, o R. K. daužė jam į galvą kumščiu ar koja, tiksliai negali pasakyti. Įvykio metu, kai R. K. jam sudavė pirmą smūgį, jis (nukentėjęs) norėjo jam suduoti atgal, bet kaltinamasis atsitraukė. Jis ėjo link kaltinamojo, tuomet kaltinamasis kažkaip stūmė ar tempė, tuo metu striukė jo plyšo per petį. Teismui negalės pateikti įvykio metu sugadintų daiktų, nes daiktai buvo išmesti. Jų įsigijimo dokumentų irgi neturi, nes tokių dalykų nerenka. Nurodė, kad jo striukė buvo nauja, gal 3–4 kartus buvo ją užsidėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio metu sugadintų rūbų nepateikė, nes apie tai nepagalvojo. Paprasčiausiai jis nenorėjo, kad vyktų teisminiai procesai, manė, kad R. K. paskambins, susitaikys. Kaltinamasis buvo susisiekęs su juo, rašė, po to paskambino. Jis kaltinamajam pasakė, kad jis sumokėtų žalą jo žmonai ir vaikui, ką jie tuo momentu patyrė. Kaltinamajam buvo pasakyta sumokėti 2000 Eur, bet jis nesutiko. Nurodė, kad jis (nukentėjęs) sutinka susitaikyti su nukentėjusiuoju, jeigu jis atlygins jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuri yra nurodyta jo pateiktame civiliniame ieškinyje. Nurodė, kad jam buvo padaryta 713 Eur turtinė žala. Sportinės NIKE kelnės įvykio metu buvo ištepliotos žole, o žolės pėdsakai neišsiplauna. Baltai juodi sportiniai bateliai taip pat buvo išteplioti žeme, žole. Buvo ištepliotas džemperio kapišonas. Visus daiktus išmetė. Daiktų įsigijimo kvitų neturi, už prekes mokėjo grynais pinigais, ne banko kortele. Tuo metu buvo grįžęs iš užsienio ir turėjo grynųjų pinigų. Sportinius batelius pirko (duomenys neskelbtini). Striukę pirko (duomenys neskelbtini).

Pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos, kurią sudaro važinėjimai pas gydytojus. Taip pat įvykio metu patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, buvo sugadinta jo reputacija. Niekada nėra teistas, gyvena gražų gyvenimą, buvo sumuštas, nėra malonu, kai žmonės kalba, kad Šulcas buvo sumuštas, ko anksčiau nėra buvę. Nurodė, kad jis tvirtina 100 procentų, jog matė, kaip link jo atbėga kaltinamasis ir dar du asmenys, kurių nepažino, nes jis (duomenys neskelbtini)nieko nepažįsta. Tuo metu buvo tamsu, bet kelias nuo parduotuvės buvo apšviestas gatvės žibintais ir realiai matėsi, kaip iš tamsos išlenda trys žmonės. Nurodė, kad ekspertai jam nenustatė nei vieno sužalojimo. Jeigu vertinti patirtą skausmą pagal dešimties balų sistemą, tai dvi savaites galėtų drąsiai vertinti patirtą skausmą 8 balais, nes jam skaudėjo tiek galvą, tiek šonkaulius, o iki įvykio buvo sveikas, nieko neskaudėjo. Jeigu skaudėjo šonkaulius, tai matyt į juos buvo spirta. Tai, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, įtakos šiam įvykiui neturėjo. Nurodė, kad šiuo metu jis žino kokie du asmenys buvo kartu su kaltinamuoju, bet jų vardų neminės. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu (2023-11-27) nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė, atlygino dalį neturtinės žalos 1000 Eur, o likusią neturtinę žalą 1000 Eur kaltinamasis atlygins susitaikymo protokole nurodytu terminu. Baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu prašo nutraukti.

Iš BPK 276 str. tvarka Iš BPK 276 str. 1 d. 2 d. tvarka pagarsintų nepilnamečio liudytojo L. Š., duotų parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad jis ir tėtis išėjo pasivaikščioti su šunimi. Susitiko M. P. ir E. K.. Kalbantis (duomenys neskelbtini), pro šalį ėjo R. K. ir paklausė kieno šuo. Tėtis pasakė „mano tai šuo, o kas nepatinka“. K. pasakė prisirišti šunį. Kai tėtis paklausė, kas šiam nepatinka, R. pirmas sudavė kumščiu tėčiui į galvą. Tėtis smūgiavo atgal. T. R. nuėjo link sporto salės ir netrukus grįžo su dviem draugais. T. R. sakė, einam išsiaiškinti vienas prieš vieną, tačiau visi trys vyrai puolė jį. Kažkuris jį pargriovė, vienas laikė, o kiti du spardė. Buvo suduota apie 6 smūgius į galvą, šonkaulius. Tėtis prarado sąmonę. Tuomet vyrai nuėjo. Jis buvo prie tėčio, kai šis atgavo sąmonę, klausė, kas atsitiko. Tėtis buvo parvestas namo, mama sakė, kad jam buvo iškilęs guzas prie smilkinio. Po to įvykio jam buvo šokas, bijojo eiti į lauką. (1 t. b. l. 156, 157-159,160).

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 d. tvarka pagarsintų nepilnamečio liudytojo M. P. duotų parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad įvykio dieną jis (duomenys neskelbtini). Jis mėtė kamuoliuką šuniukui, žaidė, kai pamatė ateinantį R.. Pastarasis prisikabino (duomenys neskelbtini) dėl palaido šuniuko, smūgiavo tėčiui. L. tėtis sudavė atgal. Tada R. pasikvietė du draugus. R. sudavė vieną kartą L. tėčiui į pakaušį, parvertė ant žemės, kiti du vyrai L. tėtį laikė, o R. dar sudavė kumščiu į pilvą, spyrė. L. tėtis prarado sąmonę, jis, L. ir E. bandė gaivinti, jis bėgo pagalbos ieškoti. Mano, kad nesąžininga taip trise užpulti vieną žmogų. Nurodė, kad įvykis buvo vakare. (duomenys neskelbtini) galima buvo įžiūrėti, o kitų jo draugų ne, nes jie buvo su kapišonais (1 t. b. l. 178-180, 181);

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 d. tvarka pagarsintų nepilnamečio liudytojo E. K. duotų parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti , kad jis įvykio dieną kartu su L. ir M. žaidė su šunimi prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Buvo ir L. tėtis. Praeidamas iš matymo žinomas R. padėjo kabinėtis prie L. tėčio dėl šuns ir pasakė, kad šuo jam įkando ir priėjęs sudavė L. tėčiui kumščiu į galvą ir kitas vietas. L. tėtis smūgiavo atgal, atrodė, kad nepataikė. R. tada nuėjo link sporto salės ir atsivedė du draugus. Vyrai puolė L. tėtį, jis matė, kad L. tėtį laikė R., o kitas asmuo iš tų dviejų sudavė smūgį į smilkinį iš kojos ir tėtis prarado sąmonę. Tai pamatęs jis nubėgo pas L. mamą, jai viską papasakojo, ir ji iškvietė medikus. Jam buvo labai liūdna, kad buvo sumuštas jo draugo tėtis (1 t. b. l. 167-169,170).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojos G. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2023-03-01 vakare sutuoktinis A. Š. ir sūnus L. Š.(buvo L.) išėjo pasivaikščioti, o ji liko namie. Po kiek laiko atbėgo sūnaus draugas E. K. ir pasakė, kad jos vyras guli be sąmonės, jį trise suspardė. Ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad sūnus parveda A. Š. namo. Paklausus, kas atsitiko, kitas sūnaus draugas M. P. pasakė, kad A. suspardė dėl šuns. Kažkoks vyras priekaištavo dėl palaido šuns ir trenkė A. Po to dar atsivedė du draugus ir visi mušė jos vyrą. Paklausus, ar pažįsta tuos asmenis, vaikai atsakė, kad buvo (duomenys neskelbtini), trečio nežinojo. Vėliau A. sužinojo, kad konfliktą pradėjęs vyriškis yra R. K., tačiau kas kiti du asmenys, kuriuos R. K. atsivedė nėra žinoma. Įvykio pati nematė (1 t. b. l. 129-130,131-134)

Iš byloje esančio liudytojos V. B. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) Parduotuvės vidus yra stebimas vaizdo kameromis, o lauko prieigos nefilmuojamos. Nurodė, kad 2023-03-01, apie 20.00 val., jau baigiantis darbui, lauke išgirdo, kad kažkas sušuko. Išėjusi pamatė, kad ant žolės guli Š., o prie jo stovėjo jo sūnus su draugu. Jokių kitų asmenų tuo metu nebuvo. Vyras buvo sąmoningas ir kėlėsi nuo žemės. Atsistojęs nuėjo link savo namų. Vėliau sužinojo, kad minėtas vyras buvo sumuštas, tačiau kas jį sumušė ji pati nematė, nežino (1 t. b. l. 135-136, 137-140);

Iš byloje esančio liudytojo N. J. apklausos protokolo matyti, kad jis prieš keturis metus įkūrė (duomenys neskelbtini), nario mokestis nerenkamas ir lankytojų registracija nevykdoma, į minėtą salę gali ateiti kas tik nori. Į salę lankytojai gali ateiti nuo 18.00 val. iki 22.00 val., sporto klube lankosi ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau atvažiuoja lankytojai ir iš (duomenys neskelbtini). Taip pat vedamos nemokamos treniruotės moterims ir vaikams. R. K. žino kaip salės lankytoją, į salę ateina sportuoti vienas, jis yra ramaus elgesio lankytojas, nebūna agresyvus. 2023-03-01, vakare, jis (liudytojas) buvo salėje, tuo metu baiginėjosi (duomenys neskelbtini) treniruotė, kuomet į salę įbėgo M. P.. M. pasakė, kad mušasi prie parduotuvės, prašė pagalbos, tačiau jis pats nėjo į lauką ir įvykio nematė. Vėliau, užrakinus salę, einant prie automobilio, prie jo priėjo R. K., kuris pasakė, kad einant į salę, netoli parduotuvės, prie jo prikibo neblaivus vyras su koviniu šunimi, šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio, kilo konfliktas, kurio metu R. su vyriškiu susimušė. Nurodė, kad R. K. į salę įbėgęs nebuvo ir jokių asmenų iš salės į lauką neišsivedė. Pats muštynių nematė, jokių kalbų apie jas nėra girdėjęs (1 t. b. l. 185-186, 187-190);

Iš byloje esančio 2023-03-03 A. Š. pareiškimo rašyto (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis pranešė, jog 2023-03-01 apie 20:00 val. (duomenys neskelbtini) jis buvo sumuštas trijų asmenų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kaltus asmenis nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t. b. l. 10-13);

Iš byloje esančio 2023-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), minėtu adresu yra (duomenys neskelbtini). Matoma parduotuvė (duomenys neskelbtini). Aplink parduotuvę stovi daugiabučiai. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t. b. l. 19-23).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūno „body“ kameros. Apžiūrint vaizdo įrašą matosi greitosios medicinos pagalbos automobilyje sėdintis vyras. Vyras - A. Š. nurodė, jog vaikščiojo su šuniu prie parduotuvės, o jam nepažįstamas vyras prisikabino, sudavė į veidą du kartus, o jis smogė atgal. Tuomet asmuo išėjo ir netrukus grįžo nuo darželio trise ar keturiese bei puolė jį spardyti. Nežino, ar visi spardė, jam buvo įspirta į galvą. Paklausus, ar yra sužalojimų, vyras atsako, kad smilkinys truputį ištinęs. Medicinos darbuotoja klausia, ar skauda. Vyras atsako, kad skauda krūtinę, atsimena, kad jam buvo įspirta (1 t. b. l. 24-26, 27);

Medicinos kortelėje nurodyta, kad kreipėsi A. Š., skundžiasi skausmu smilkinyje, dešinėje krūtinės pusėje, dešiniame nykštyje, nurodė, kad buvo sumuštas trijų nepažįstamų asmenų, buvo praradęs sąmonę ( b. l. 93, pažyma apie proceso dalyvių asmens duomenis b. l. 6-18);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 442/2023 (02) matyti, kad A. Š. objektyvių traumos požymių nekonstatuota (1 t. b. l. 77-78);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG 783/2023 (02) matyti, kad A. Š. objektyvių traumos požymių nekonstatuota, nurodyti tik subjektyvieji - galvos, krūtinės, dešinės rankos nykščio skausmas, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t. b. l. 85-87);

Iš byloje esančio Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. Š. atpažino R. K. kaip asmenį, kuris 2023-03-01 apie 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), sudavė jam į veidą, o pabėgęs netrukus grįžo su dviem draugais ir jį sumušė (1 t. b. l. 116-123)

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-03-01 apie 21:14 val. iš budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) „Prieš 20 min. pranešėjos vyrą A. Š. gatvėje sumušė trys jaunuoliai ir pabėgo“. Nuvykus nurodytu adresu greitosios automobilyje rado A. Š., (duomenys neskelbtini) kuris paaiškino, kad vedžiojo šunį apie 20:00 val. netoli (duomenys neskelbtini) Minėtu laiku, prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad jo šuo jį užpuolė ir sudavė jam (A. Š.) kumščiu į veido sritį apie 2 kartus. A. Š. minėjo, kad trenkė atgal vieną kartą ir tada prie jo pribėgo dar 2 ar 3 asmenys ir kažkuris iš jų stipriai trenkė į galvos sritį, dėl ko A. Š. nukrito ir buvo praradęs sąmonę. Taip pat minėjo, kad visi asmenys spardė nenustatytą kiekį kojomis į galvą ir įvairias kūno dalis, tada visi asmenys pasišalino. A. Š. skundėsi dešiniojo smilkinio ir krūtinės skausmais, dėl ko buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Įvykį galėjo matyti nepilnamečiai M. P., E. K., L. L. (Šulcas). (1 t. b. l. 16-18).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo veikimo būdas, jo įžūlus elgesys neišvengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis kaip bendrininkų grupė, nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka t. y. neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamasis 2023 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje– (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra kitų asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą A. Š. į veidą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis kaip bendrininkų grupė, sudavė vieną kartą kumščiu A. Š. į galvą, o nuo smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės ir kitiems dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims jį laikant, jis- R. K., ne mažiau kaip 3 kartus sudavė kumščiu ir spyrė A. Š. į galvą ir kitas kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).

Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, jog BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-628/2021). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), namo kiemai ir laiptinės, be to, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-241/2009, Nr. 2K-152-689/2021).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą t. y. atliko visus veiksmus inkriminuotus kaltinime. Nustatyta, kad kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (atkreiptinas dėmesys, kad jokios sunkinančios kaltinamojo atsakomybę aplinkybės nėra nurodytos kaltinamajame akte. Todėl teismas kaltinamajame akte nenurodytas aplinkybes gali pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji nustatyta, tačiau liko nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti, pvz. asmuo, anksčiau padaręs nusikaltimą, ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimas Nr. 23, 6 p.), taip formuojama ir teismų praktika (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 str.), nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 61-63), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 64-68), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (2 t., b. l. 71), nedirba (2 t., b. l.101), registruotas Užimtumo tarnyboje.

Teismas daro išvadą, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėję asmenys, susitaiko – BK 38 str., nes kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai, pateikta teismui susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjęs A. Š. susitaikė, nukentėjęs atleido kaltinamajam, ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti; bei susitarė dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nustatė žalos atlyginimo terminus. Susitarime dėl civ. ieškinio nurodė, kad nukentėjęs mažina civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 2000 Eur, o civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisako. Nukentėjęs A. Š. pareiškia, kad jam kaltinamasis šiandien, t. y. 2023-11-27 teisiamojo posėdžio metu atlygino dalį 1000 Eur neturtinės žalos, o kitą likusią dalį 1000 Eur neturtinės žalos kaltinamasis pažada sumokėti nukentėjusiajam per vieną mėnesį nuo procesinio sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos. Nukentėjęs sutinka, kad kitą likusią dalį 1000 Eur neturtinės žalos kaltinamasis jam sumokėtų per vieną mėnesį nuo procesinio sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 131), bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų. Jis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, byla nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusio, kaltinamojo nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, atlygino nukentėjusiam 1000 Eur neturtinės žalos, susitarė su nukentėjusiu dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo, pažada ateityje nedaryti daugiau nusikalstamų veikų, jam baudžiamojo poveikio priemonė, neskirtina.

Civilinis ieškinys:

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju (civ. ieškovu), turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo apžvalgoje „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“, 2008-07-03, 12.2 p. nurodyta, kad nuosprendžiu atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40, kt. straipsniai ) teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės t. y. pareikštą civ. ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina, arba jį atmeta (Teismų Praktika Nr.29, 498 psl.).

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civ. ieškinį dėl 122,99 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą (1 t., b. l. 106-107). Teismas sprendžia, kad civ. ieškinys pagrįstas, įrodytas pateiktais dokumentais – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 108), todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenas 4 vnt. , esančias byloje (1 t., b. l. 27,160, 170, 181), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str., 254 str. 5 d., 302-303 str.,

nusprendžia:

R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.) - atleisti, vadovaujantis BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. lapkričio 27 d. susitarimą tarp kaltinamojo R. K. ir nukentėjusio A. Š., kuriuo jie susitarė dėl civ. ieškinio, t. y. neturtinės žalos (likusios dalies 1000 Eur) atlyginimo : kaltinamasis R. K. likusią dalį, t. y. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlygins nukentėjusiajam A. Š. per vieną mėnesį nuo procesinio sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos.

Civ. ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti, priteisti iš R. K. 122,99 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 99 ct) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenas 4 vnt., esančias byloje (1 t., b. l. 27,160, 170, 181), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, R. K. nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Audra Kriščiūnienė