- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 2-519-357/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00687-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai, LR Seimo nariui E
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, spręsdama ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM), tretiesiems asmenims Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai, LR Seimo nariui E. Ž., Korporacijai „Matininkai“ dėl įpareigojimo atlyginti patirtą turtinę žalą (negautas pajamas) ir neturtinę žalą, neteisėtais veiksmais pažeidus konstitucinės nuosavybės teises ir suvaržius teisę disponuoti turtu ir paremti niekiniu paverstą nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teisme 2011-12-01 gautas ieškovės V. J. ieškinys atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl įpareigojimo atlyginti patirtą turtinę žalą, neteisėtais veiksmais pažeidus konstitucinės nuosavybės teises ir neleistinai suvaržius teisę disponuoti turtu.
Šiaulių apygardos teismas 2011-12-14 nutartimi nustatė ieškovei V. J. terminą iki 2012-01-02 pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti ieškinio sumą, Šiaulių apygardos teismui pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą, patikslinti ieškinio faktinį pagrindą – dėl turtinės žalos dydžio paskaičiavimo ir dėl neturtinės žalos atsiradimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuostolių (žalos) paskaičiavimo dydį, patikslinti bylos šalis.
Šiaulių apygardos teisme 2012-01-02 gautas ieškovės patikslintas ieškinys, tačiau trūkumai neištaisyti.
Šiaulių apygardos teismas 2012-01-04 nutartimi nustatė ieškovei V. J. terminą iki 2012-01-11 pašalinti ieškinio trūkumus: patikslinti ieškinio faktinį pagrindą – nurodyti aplinkybes, patvirtinančias turtinės žalos padarymo faktą, pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuostolių (žalos) paskaičiavimo dydį (turto vertės skirtumą, preliminarius susitarimus kt.) bei nurodyti nuostolių paskaičiavimo būdą; taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo galimybę atleidžiant nuo žyminio mokesčio.
Iki Šiaulių apygardos teismas 2012-01-04 nutartyje nustatytos datos ieškovė nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, o pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės atkartojo savo 2012-01-02 patikslinto ieškinio turinį ir suformulavo papildomą reikalavimą – įpareigoti perimti niekiniu paverstą nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė pateikė pakartotinį prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovei sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovei ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.).
Teismas pažymi, kad pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo t.y. žalos padarymo fakto – kada, su kuo ir kokiu būdu sudarytas preliminarus susitarimas dėl turto pardavimo, nenurodė laikotarpio (metų, mėnesio, dienos) kuriuo turtas įvertintas 132 000 Lt suma, nepateikė įrodymų apie turto vertę ieškinio padavimo momentu, nepatikslino žalos pobūdžio. Ieškovė žalos sumą įvardija 132 000 litų, tačiau paveldėjimo liudijime, registrų centro pažymose turto vertė nurodoma apie 30 000 Lt ir ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie pagrindinio reikalavimo sumą ir bylos teismingumą Šiaulių apygardos teismui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nustatytu laiku nepašalino ieškinio trūkumų – nenurodė aplinkybių, patvirtinančių turtinės žalos padarymo faktą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nuostolių (žalos) paskaičiavimo dydį (turto vertės skirtumą, preliminarius susitarimus kt.) bei nenurodė nuostolių paskaičiavimo būdo, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo pagrindas ir ribos yra nekonkretūs, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškinys teismingas Šiaulių apygardos teismui.
Pažymėtina, kad patikslinto ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo perimti niekiniu paverstą nekilnojamąjį daiktą yra savarankiški reikalavimai, kitu materialinės teisės pagrindu ir nėra teismingi Šiaulių apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą ir neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2011-12-14 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, be kitą ko, nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2012-01-04 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo galimybę. Pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą, kuriuo remiasi ieškovė, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismų praktikoje nurodoma, kad vien iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir reiškiamos nuomonės apie asmenų kaltę nusikaltimo padarymu negalima daryti išvados, jog nusikalstama veika ir asmenų kaltumas yra įrodytas ar bent atliekamas tyrimas baudžiamojo proceso tvarka, ir tai sudarytų pagrindą atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodytos įstatymo normos pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-503/2008). Ieškovė nepateikė teismui įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyta, jog jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika ar bent jau yra nagrinėjama baudžiamoji byla, arba vykdomas ikiteisminis tyrimas.
Priešingai, iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra 2010-01-26 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-167-09 nutraukė ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalies požymių (13–19 b. l.).
Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tokias teismo išvadas patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo formuoja praktika (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2224/2011).
Žyminis mokestis, kaip bylinėjimosi išlaidų rūšis, savo prigimtimi yra atlyginimas valstybei už jos institucijos vykdomą veiklą – teismo darbą vykdant teisingumą konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-135/2009).
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepasinaudojo Šiaulių apygardos teismo 2012-01-04 nutartyje minėta CPK numatyta atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimybe ir nesuformulavo prašymo dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neįrodė, jog atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei nepateikė teismui duomenų, kurie atspindėtų visų rūšių ieškovės pajamas, socialinę padėtį, jo šeimos turtinę padėtį, duomenis apie išlaikytinius ir pan.
Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė V. J. Šiaulių apygardos teismo 2012-01-04 nutartyje nutartyje nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų ir nesuformulavo parašymo dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei neįrodė galimybės pasinaudoti šia CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, ieškovės ieškinys (patikslinti ieškiniai) kartu su pateiktais nepatvirtintais priedais grąžintinas ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 115, 135, 138, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Ieškovės V. J. ieškinį (patikslintus ieškinius) laikyti nepaduotą ir grąžinti ieškovei.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.