- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-472-282-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00749-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- S. M., A. M., A. G., D. R.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Raimondas Garlauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. gynėjo advokato A. J. ir nuteistųjų A. G., A. M., D. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu esant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 4 metams 1 mėnesiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas padarytas 2009-11-06 ir 2009-11-19 paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką A. G. įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2009-11-21 14.30 val. ir suėmimo laikas nuo 2009-11-23 iki 2010-04-16.
Iki visiško iš A. G. priteistų ieškinių patenkinimo paliktas laikinas A. G. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Kadet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintą 1990 m., registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), bei į automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintą 1992 m., registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą nurodytam turtui, uždraudžiant juo disponuoti.
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas padarytas 2009-11-06 ir 2009-11-19 paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, D. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką D. R. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009-11-19 iki 2010-05-04.
Iki visiško iš D. R. priteistų ieškinių patenkinimo paliktas laikinas D. R. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintą 1984 m., registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą nurodytam turtui, uždraudžiant juo disponuoti.
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams 5 mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas padarytas 2009-11-06 ir 2009-11-19 paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką A. M. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009-12-07 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-03-16.
Iki visiško iš A. M. priteistų ieškinių patenkinimo paliktas laikinas A. M. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintą 1990 m., registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintą 1989 m., registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą nurodytam turtui, uždraudžiant juo disponuoti.
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-06 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009-11-19 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas padarytas 2009-11-06 ir 2009-11-19 paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, S. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, sudedant, pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės nesumokėtą baudą, pagal BK 65 straipsnio taisykles, S. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 1430 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką S. M. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009-12-07 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-03-16.
A. G. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;
D. R. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;
A. M. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;
S. M. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Priteista iš A. G., D. R., A. M. ir S. M. solidariai atlyginti civiliniam ieškovui UADB „(duomenys neskelbtini)“ 148 191,23 Lt turtinę žalą.
Priteista iš A. G., D. R., A. M. ir S. M. solidariai atlyginti civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ 19 415,18 Lt turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
A. G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 6 d. apie 3.50 val. veikdami organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M., pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sunaikinti visuotinai pavojingu būdu, tai yra susprogdinant AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė į šiame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklą, iš kur pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 57 700 Lt įvairiomis kupiūromis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi atvyko apsaugos darbuotojai.
A. G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 6 d. apie 3.50 val. veikdami organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M., pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, pasikėsinimo pagrobti didelės vertės svetimą turtą – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), bankomate buvusius pinigus metu, sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioską, esantį (duomenys neskelbtini), į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų mišinio ir pasiekus tam tikrai dujų mišinio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siūleliu davus elektros kibirkštį ir tokiu būdu sukėlus dujų sprogimą, padarydami AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ 176 465,23 Lt turtinę žalą.
A. G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., veikdami organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M. ir nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2010-10-12 nutarimu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sunaikinti visuotinai pavojingu būdu didelės vertės svetimą turtą, tai yra susprogdinti AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė į šiame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklą, iš kur pagrobė svetimą turtą – AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 23 010 Lt įvairiomis kupiūromis.
A. G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., veikdami organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M. ir nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2010-10-12 nutarimu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, svetimo turto – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), bankomate buvusių pinigų pagrobimo metu, sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioską, esantį (duomenys neskelbtini), išlaužus kiosko laukujes duris, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų mišinio ir pasiekus tam tikrai dujų mišinio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siūleliu davus elektros kibirkštį ir tokiu būdu sukėlus dujų sprogimą, padarydami AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ 150 214,52 Lt turtinę žalą.
S. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 6 d., apie 3.50 val., iš anksto subūręs organizuotą grupę – suradęs nusikalstamos veikos vykdytojus, nurodęs jiems nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką, nusikalstamos veikos padarymo būdą, paskirstęs vykdytojams vaidmenis, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, kurią sudarė A. M., A. G. ir D. R., jiems vykdant organizatoriaus S. M. nurodymus, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sunaikinus visuotinai pavojingu būdu, tai yra susprogdinant AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė į šiame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklą, iš kur pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius buvusius pinigus – 57 700 Lt įvairiomis kupiūromis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi atvyko apsaugos darbuotojai, bei sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioską, esantį (duomenys neskelbtini), į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų mišinio ir, pasiekus tam tikrai dujų mišinio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siūleliu davus elektros kibirkštį ir tokiu būdu sukėlus dujų sprogimą, padarydamas AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ 176 465,23 Lt turtinę žalą.
S. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., iš anksto subūręs organizuotą grupę – suradęs nusikalstamos veikos vykdytojus, nurodęs jiems nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką, nusikalstamos veikos padarymo būdą, paskirstęs vykdytojams vaidmenis, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, kurią sudarė A. M., A. G. ir D. R. ir nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu 2010-10-12 nutarimu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, jiems vykdant organizatoriaus S. M. nurodymus, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sunaikinus visuotinai pavojingu būdu didelės vertės svetimą turtą, tai yra susprogdinant AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė į šiame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklą, iš kur pagrobė svetimą turtą – AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius buvusius pinigus – 23 010 Lt įvairiomis kupiūromis bei sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioską, esantį (duomenys neskelbtini), išlaužus kiosko laukujes duris, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų mišinio ir, pasiekus tam tikrai dujų mišinio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siūleliu davus elektros kibirkštį ir tokiu būdu sukėlus dujų sprogimą, padarydamas AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ 150 214,52 Lt turtinę žalą.
A. G. ir D. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., neteisėtai, neturėdami atitinkamo leidimo, už 30 Lt iš A. M. įgijo vieną paketėlį su 1 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neturėdami tikslo jos parduoti ar kitaip platinti bei šią psichotropinę medžiagą neteisėtai, neturėdami atitinkamo leidimo, nuo 2009 m. lapkričio 18 d. 22 val. iki 2009 m. lapkričio 19 d. 02.20 val. laikė ir gabeno važinėdami automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) miestą, važiuodami į (duomenys neskelbtini), po to – į (duomenys neskelbtini), kol šią psichotropinę medžiagą kartu suvartojo.
A. M. ir S. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdami atitinkamo leidimo, įgijo, nupirkdami už 30 Lt, vieną paketėlį su 1 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neturėdami tikslo jos parduoti ar kitaip platinti bei šią psichotropinę medžiagą neturėdami atitinkamo leidimo, neteisėtai, laikė ir gabeno važinėdami automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) miestą, kol šią psichotropinę medžiagą kartu suvartojo.
A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., iš nenustatyto asmens, neturėdamas atitinkamo leidimo, nupirkdamas už 30 Lt, neteisėtai įgijo, vieną paketėlį su 1 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą jį platinti, bei šią psichotropinę medžiagą perdavė D. R. ir A. G. ir tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą – amfetaminą.
A. G., D. R., A. M. ir S. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. lapkričio 19 d., veikdami organizuotoje grupėje kartu su organizatoriumi S. M. ir nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2010-10-12 nutarimu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, apie 3.50 val. įvykdydami nusikalstamas veikas – svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu ir vagystę iš AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), naudojosi J. R. priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodami, kad šis automobilis buvo įgytas nusikalstamu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir jį išteisinti, o bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad teismo išvada dėl jo kaltės padarius nusikaltimus yra neteisinga, teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių, nes byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kadangi jis jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, kaltės nepripažino, įvykio vietose nebuvo rasti jo palikti pėdsakai. Tvirtina, kad jį dažnai keliant iš vienos areštinės į kitą, jam buvo daromas psichologinis smurtas prisipažinti kaltu padarius nusikaltimus, taip pat dėl tokio dažno kilnojimo jam buvo sunku susisiekti su advokatu, artimaisiais. Mano, kad jį nuteisdamas teismas rėmėsi prielaidomis bei nepatikrintais, nepagrįstais ir prieštaringais įrodymais, todėl nesuprato, kokiais įrodymais remiantis jis yra nuteistas. Teigia, kad teismas tinkamai nepatikrino ikiteisminio tyrimo metu sutrinktų įrodymų, jų neišanalizavo ir neįvertino, laikydamasis įstatymų.
Skunde A. M. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. ir D. R. buvo prisipažinę padarę nusikalstamas veikas, tačiau teisme jie kaltės nebepripažino ir paaiškino, jog kaltę pripažino neatlaikę policijos pareigūnų spaudimo. Tvirtina, kad jam, kaip ir kitiems suimtiesiems, buvo žadama prisipažinus paleisti į laisvę. Mano, kad dėl to A. G. bei D. R. ir prisipažino kaltais, nors nusikaltimų, kuriais buvo kaltinami, nebuvo padarę bei buvo apgauti, nes manė, jog teisme pasakę tiesą bus išteisinti. Teigia, kad teisme buvo gauta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. G. ir D. R. buvo priversti ikiteisminiame tyrime meluoti, apkalbėti jį ir S. M., tačiau teismas patikėjo A. G. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo pagrįsti objektyviais įrodymais. Taip pat teigia, jog teismas nuosprendyje tinkamai neargumentavo išvados, kad nusikaltimus darė organizuota grupė, tokia išvada neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Nurodo, kad, jeigu A. G. ir D. R. važinėjo „BMW“ markės automobiliu, jis turėjo važinėtis automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau remiantis odorologinio tyrimo išvada, jo tame automobilyje nebuvo (2 t. 41–44 b. l.). Tvirtina, kad jis tame automobilyje nesėdėjo. Taip pat iš telefoninių skambučių išklotinės matyti, kad jis nesinaudojo telefonu nusikaltimo vietoje ir aplink ją, o tai, kad jis 2009 m. lapkričio 18-19 d. bendravo judriojo ryšiu telefono su kitais asmenimis, nepatvirtina jo kaltės dalyvavus nusikaltimuose (6 t. 28–64 b. l.). Tvirtina, kad jis nusikaltimų metu nei su A. G., nei su D. R. nebendravo, nes pastarieji nėra jo draugai, ir jis su jais artimai niekada nebendravo. Mano, kad daiktiniais įrodymais negali būti jo namuose 2009-12-07 kratos metu paimtos juodos spalvos pirštinės bei juodos spalvos odinės dviratininko pirštinės, nes ant jų nėra jokių nusikaltimo pėdsakų (6 t. 115–122 b. l.). Teigia, kad jo nekaltumą patvirtina G. Š. rašytas laiškas (7 t. 55–61 b. l.). Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad akistatos metu A. G. melavo, nesugebėjo atsakyti į jo užduotus klausimus (11 t. 102–105 b. l.), kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra ne jis, nes jo ūgis 168 cm, o 2011-11-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro akte Nr. 11-2934(11) nurodyta tikėtina išvada, kad stovinčio asmens, užfiksuoto vaizdo medžiagoje 2009-11-19 ir bandžiusio mechaniškai paveikti patalpoje buvusį bankomatą, ūgis yra ne mažesnis negu 175,5 cm (20 t. 25–26 b. l.).
Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, net prielaidų, tikimybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti bent teorinę prielaidą apie jo 2009-11-06 (duomenys neskelbtini) padarytus nusikaltimus. Tvirtina, kad jo pateikti įrodymai patvirtina, kad jo tuo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo, o teismo išvada, kad jis buvo ne (duomenys neskelbtini) rajone, o (duomenys neskelbtini) rajone, yra nepagrįsta jokiais įrodymais, nes jis gyvena tarp (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) ir jo telefonas galėjo būti prisijungęs ir prie mobiliojo ryšio stoties (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-16 nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, įrodymai, kuriais remiantis priimtas nuosprendis, įvertinti neteisingai, o jo nekaltumą patvirtinantys įrodymai visai nevertinti arba vertinti netinkamai. Taip pat teigia, kad byloje nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų, tarp jų ir kitų proceso dalyvių parodymų.
Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis kaltu neprisipažino, parodė, kad nusikaltimuose nedalyvavo, kad 2009 m. lapkričio 5–6 dienomis jis dirbo – kartu su S. S. vežė runkelius, ir jį į namus parvežė jo tėvas G. R.. Tą naktį jis A. G. nematė bei su juo į (duomenys neskelbtini) nevyko, o 2009 m. lapkričio 18 d., susitaręs su A. G., važiavo pasivažinėti į (duomenys neskelbtini), buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pas V. (telefone įvardyta „M.“), tačiau su ja nesusitiko, trumpesniu keliu – per (duomenys neskelbtini) – važiavo namo, pakeliui buvo sustoję prie mokyklos, ir į namus grįžo apie 7 val. ryte, ir, persėdę į A. G. automobilį, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas A. G. draugę, o po to trise į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) jį sesers vyras M. B. parvežė namo, ten jį sulaikė policijos įgaliotinis. Nurodo, kad 2009-11-18 vakarą vilkėjo šviesios spalvos striuke, džinsais, avėjo 45 dydžio batus, A. G. tą naktį vilkėjo juoda striuke, džinsais ir avėjo baltais sportiniais batais. Tvirtina, kad 2009-11-18 nei su A. M., nei su S. M. nebuvo susitikęs, tik su S. M. susirašinėjo SMS žinutėmis, o A. M. telefono numerio net neturi, buvo prisijungęs GPRS ryšiu ir naudojosi internetu telefone. Teigia, kad buvo vežamas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) areštines, ir kad vežant jį iš areštinės ONTT pareigūnai A. L., R. Z. ir dar du pareigūnai darė spaudimą – daužė beisbolo lazda per kojų padus (pareigūnas R. Z.), naudojo elektros šoką (pareigūnas A. L.), mušė, kad jis prisipažintų, padėjo sukurti pasakojimus.
Mano, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl nusikaltimų padarymo, pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai – įrodymus, kurie pagrindžia jo nekaltumą, teismas vertino nepakankamai ir šališkai, o teismo išvados dėl dalies įrodymų vertinimo yra visai nelogiškos ir vertintinos kritiškai kaip neteisingos, neteisėtos ir / ar klaidingos. Teigia, kad jo nekaltumą patvirtinantys duomenys nebuvo paneigti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir atliktų procesinių veiksmų gautais duomenis, kai jis prisipažino kaltu, kadangi jis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją BPK 189 straipsnyje nustatyta tvarka ir todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo remtis jo apklausomis, parodymais patikrinimo vietoje, akistatos metu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-274/2008, 2K-554/2006, 2K-206/2008). Taip pat, apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino vaizdo medžiagą, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kasos duomenis, liudytojų R. Z., L. B. parodymus, šie duomenys atitinka jo pirminius bei teisme duotus parodymus, A. G. teisme duotus parodymus, telekomunikacijų įmonių pateiktus duomenis apie jo telefono prisijungimą prie celių ir paneigia teismo išvadą dėl jo dalyvavimo nusikalstamose veikose, padarytose (duomenys neskelbtini). Teismas R. Z. ir L. B. parodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie galėjo turėti reikšmės priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o dalies šių liudytojų parodymų visai nevertino, nors liudytojo R. Z. parodymai patvirtina, kad jis (D. R.) ir A. G. į (duomenys neskelbtini) degalinę atvyko 2009-11-19 likus 26 minutėms iki (duomenys neskelbtini) esančio banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo paviljono susprogdinimo, kad degalinėje jie užtruko apie 5 minutes ir, išvažiuodami iš degalinės, pasuko (duomenys neskelbtini) link. Įvertinus degalinėje sugaištą laiką, jis su A. G. iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ išvyko likus 19 minučių iki (duomenys neskelbtini) esančio banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo paviljono susprogdinimo. Pastebi, kad teismas nuosprendyje išvykimo iš degalinės krypties nepažymėjo. Vaizdo kamerų įrašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato juosta patvirtina, kad jis ir A. G. degalus degalinėje pirko 2009-11-19 3.24.18 val. ir iš degalinės išvyko po kelių minučių išvažiuodami iš degalinės ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) link. Nurodo, kad kelionė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mst. vidutiniškai trunka 32 min. (atstumas 29,5 km) (oficialūs duomenys iš tinklapio: maps.lt/map/default.aspx), todėl jis ir A. G. fiziškai negalėjo būti (duomenys neskelbtini), o buvo kelyje (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai nebuvo paneigti, nors teismas šiuos įrodymus vertino kaip nereikšmingus, o dėl jo kaltės pateikė tik samprotavimus ir prielaidas, todėl teismo išvados dėl jo kaltės yra nelogiškos ir vertintinos kritiškai.
Teigia, jog teismo išvada, kad jo ir A. G. telefonai buvo prisijungę prie paskutinių celių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ir toks telefonų judėjimas nuo (duomenys neskelbtini) į priešingą pusę patvirtina A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad susitikus su „B.“ prie (duomenys neskelbtini) malūno, pastarajam atidavė mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos turėjo pasiimti (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, yra nepagrįsta, nes ji prieštarauja liudytojų L. B. ir R. Z. parodymams, iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ gautai filmuotai medžiagai, kasos čekio duomenims bei oficialiems duomenims apie kelio atstumus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir tų atstumų įveikimo transportu laikui, be to, A. G. nedavė parodymų, kad prie (duomenys neskelbtini) malūno susitikus su „B.“, pastarajam perdavė telefonus. Jam kyla abejonė, kad, jei jis ir kiti nuteistieji dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, kartu su jais turėjo būti dar vienas asmuo, kuris padėjo paslėpti nusikaltimo darymo pėdsakus ir pan., tačiau šioje byloje tokių duomenų negauta.
Taip pat skunde teigia, kad jo ir kitų nuteistųjų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių analizė nepatvirtina jo kaltės, nes iš S. M. (tuo metu naudotų judriojo ryšio abonentų, kurių telefono numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), A. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), jo paties (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), A. G. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) telefoninių pokalbių ir SMS žinučių detalios išklotinės matyti, kad 2009-11-18 nuo 22 val. iki 23 val. jų visų susitikimo vieta buvo (duomenys neskelbtini) (6 t. 49–51 b. l.), tačiau jų visų telefonai buvo prisijungę prie skirtingų (duomenys neskelbtini) mieste esančių stočių. Mano, kad teismo atlikta bendravimo telefonais duomenų analizė ir ja remiantis padaryta išvada, kad visų nuteistųjų susitikimas įvyko apie 3.18 val. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta, nes prieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vaizdo įrašui, kasos duomenims, liudytojų R. Z. ir L. B. parodymams. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad nuo 2009-11-19 3.47 val. iki 4.33 val. nei skambučių, nei SMS neužfiksuota dėl daromo nusikaltimo, tačiau nurodyta, kad nusikaltimas (duomenys neskelbtini) padarytas apie 3.50 val., o iš duomenų apie telefoninius pokalbius matyti, kad telefonai veikė visą laiką, ir jais bendrauta su kitais asmenimis. Prieštaringai teismas nurodo, kad nuteistieji intensyviai bendrauja tarpusavyje, nors jiems susitikus (duomenys neskelbtini) jo (D. R.) ir A. G. telefonai buvo perduoti „kažkam“, ir po to jie judėjo link (duomenys neskelbtini), tai paneigtų tarpusavio bendravimą, nes telefonas be savininko nebendrauja. Be to, teismo išvada, jog nuteistųjų bendravimas po nusikalstamų veikų padarymo vėl suaktyvėjo nuo 5.03 val., kad jo ir S. M. telefonai, prisijungę apie 5.15 val. prie (duomenys neskelbtini), buvo vienoje vietoje, o tik po to jis ir A. G. iš (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimis, yra neteisinga ir prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas nepaneigė jo SMS siuntimo S. M. 4.33.16 (stotis (duomenys neskelbtini)), todėl mano, kad neįvertintos fizinės galimybės tokiu laiku būti (duomenys neskelbtini) (jeigu priimama teismo pozicija dėl A. G. parodymų, jog telefonai buvo perduoti kažkam ir juos reikėjo pasiimti (duomenys neskelbtini)), o, įvertinus, kur po nusikaltimo buvo važiuota iš (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur ir kaip toliau galėjo judėti transporto priemonė (pagal kaltinimą A. G. vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis ir A. G. parvežė S. M. ir A. M.), akivaizdu, kad tokia teismo išvada apie telefonų galimą paėmimo laiką nepagrįsta ir neatitinka realybės. Iš transporto priemonių judėjimo schemos ir oficialių duomenų tinklalapyje maps.lt/map/default.aspx (parenkant trumpiausią maršrutą) dėl sugaištamo laiko (iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), po to už (duomenys neskelbtini) 2,4 km išmetami darbužiai, po to važiuojama dar 600 metrų ir po to į gyvenvietę, važiuojama pro (duomenys neskelbtini) k. ir už (duomenys neskelbtini) k. sudaužoma bankomato kasetė, paimami pinigai, po to važiuojama toliau ir paliekamas automobilis „Audi“, po to pro (duomenys neskelbtini) važiuojama į (duomenys neskelbtini), ten paliekami S. M. ir A. M., o po to, neva, važiuojama į (duomenys neskelbtini) pasiimti telefonų) važiavimas be jokių sustojimų turėjo trukti vidutiniškai apie 3 val., o atsižvelgiant į tai, kad buvo sustojimų išmesti drabužiams, palikti automobiliui, bankomato kasetei daužyti, buvo važiuota nežinomais keliais, tai važiavimas turėjo sudaryti ne mažiau kaip 3–4 valandas, todėl jis ir A. G. sugrįžti į (duomenys neskelbtini) ir ten pasiimti telefonus geriausiu atveju galėjo tik apie 7–8 val., t. y. paryčiais. Vėlesnė telefoninių pokalbių ir SMS analizė ir jų sąsaja su kitais įrodymais (liudytojos R. D. G. parodymai) visiškai sutampa su jo ir A. G. pirminiais parodymais bei patvirtina, ką jie veikė naktį iš 2009-11-18 į 2009-11-19 ir kad 2009-11-19 ryte važiavo į (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šie jo paminėti įrodymai paneigia jo parodymus, kai jis prisipažino dalyvavęs nusikaltime (duomenys neskelbtini). Pastebi, kad liudytojas A. P. teisme išsamiai paaiškino telefonų ir stočių tarpusavio veikimo (prisijungimo) mechanizmą. Taip pat nurodo, kad jo nekaltumą patvirtina liudytojo A. K. parodymai. Nesutinka su teismo išvada, kad jų telefonų intensyvūs judėjimai naktį iš 2009-11-18 į 2009-11-19, prisijungiant prie skirtingų miestų (rajonų) stočių iki nusikaitimo įvykdymo rodo, jog jie ruošėsi, planavo minėtų nusikalstamų veikų padarymą, nes tik jis ir A. G. važinėjosi po (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus, o S. M. ir A. M. telefonai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) (stotis (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad, remiantis jo ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jokio rengimosi ar planavimo padaryti nusikaltimą negalėjo būti, nes tik, bendraujant su S. M., jis ir A. G. buvo pakviesti (įtraukti) dalyvauti nusikaltimo padaryme.
Teigia, kad liudytojo M. K. parodymai patvirtina tik tai, kad nusikaltimo padarymo vietoje buvo būtent automobilis „Audi 80“, kuris su nusikaltimo pėdsakais buvo surastas kitoje vietoje. Tvirtina, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikaltime, nes nei nusikaltimo padarymo vietoje, nei automobilio „Audi 80“ suradimo vietoje, nei kitose vietose, kur buvo rasti nusikaltimo pėdsakai, nebuvo rasta jokių jo pėdsakų (pirštų antspaudų, kvapo ar kt. biologinių pėdsakų). Pažymi, kad ant automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nerasta jokių pėdsakų, patvirtinančių šios transporto priemonės buvimą nusikaltimo vietoje, automobilio „Audi 80“ suradimo vietoje ar kt. vietose, kur buvo rasti nusikaltimo pėdsakai. Nurodo, kad jei tikint specialisto išvada Nr. 140-1-(00140)-ISI-12, jog tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2009-11-19 apžiūros metu iš automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo priekinės keleivio sėdynės yra A. G. kvapas (2 t. 41–44 b. l.), tai kvapo paėmimo vieta nesutampa su jo ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog priekinėse sėdynėse sėdėjo S. M. ir A. M., o jis pats ir A. G. sėdėjo ant galinių keleivių sėdynių. Tvirtina, kad tarp šių įrodymų yra akivaizdūs prieštaravimai – kvapas paimtas iš ten, kur A. G. visai nebuvo, todėl šio įrodymo atsiradimas kelia pagrįstų abejonių. Mano, kad jei S. M. ir A. M. vyko automobiliu „Audi 80“ daryti nusikaltimo ir po to važiavo į (duomenys neskelbtini) k., ten paliko automobilį, jų kvapas neabejotinai turėjo būti likęs automobilyje, kadangi jie automobilyje prabuvo ilgą laiką, tačiau tokių duomenų nebuvo gauta. Be to, jo ir A. G. parodymai neišanalizuoti ir nepalyginti su kitais byloje esančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat skunde apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) ir mano, kad liudytojų G. B., O. N., A. M. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi šie liudytojai yra policijos pareigūnai, dalyvavo atliekant procesinius veiksmus su juo bei A. G., ir todėl mano, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, ir jų parodymai negali būti laikomi jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Tvirtina, kad jis šiame nusikaltime nedalyvavo, ir jo nekaltumą patvirtina G. R. ir S. S., kadangi tą dieną iki vėlaus vakaro dirbo laukuose, kad 2009 m. lapkričio 5–6 dienomis nebuvo kartu su S. M., A. G. ir A. M.. Pažymi, kad nors vienintelis A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie visi padarė nusikaltimą (duomenys neskelbtini), tačiau A. G. teisme atsisakė tokių savo parodymų, todėl tokie A. G. parodymai negali būti nei jo paties, nei kitų nuteistųjų kaltės įrodymu.
Taip pat skunde apeliantas teigia, kad 2010-02-04 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-1-(00138)-ISI-11, jog tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2009-11-06 įvykio vietos apžiūros metu nuo metalinio dujų baliono rankenos yra A. G. kvapas (7 t. 149, 151–154 b. l.), ir kad 2009-11-18 specialisto išvada Nr. 20-4-ISI-2116 (G1-2488), jog įvykio vietoje rasti pėdsakai palikti 44-45 (europinė sistema) dydžio avalyne, bei kad jo ir A. G. avalynės dydžiai yra atitinkamai 45 ir 44 (7 t. 160–162; 10 t. 29, 30–32 b. l.), nepatvirtina teismo išvados, kad jis dalyvavo nusikaltime (duomenys neskelbtini). Pastebi, kad bato dydžių sutapimas neįrodo, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, kadangi daug žmonių avi 45 dydžio batus. Nesutinka su teismo išvada, kad telefonų skambučių ir SMS duomenys patvirtina jo kaltę, kadangi jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas 2009-11-05 19.47 val. buvo prisijungęs prie stoties bokšto ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), o 2009-11-06 8.52 val. – prie bokšto ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tačiau, apelianto nuomone, telefonų skambučių ir SMS duomenys patvirtina, kad nei jis, nei kiti nuteistieji nedalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, jie tą naktį tarpusavyje nebendravo. Kadangi A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo patikrinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jie yra niekiniai ir nelaikytini įrodymais. Pažymi, kad, jei A. G. parodymus laikyti duotais savo valia, A. G. tokių savo parodymų atsisakė bei nurodė to priežastis. Be to, jo kaltę teismas grindė tikimybine 2010-02-04 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-1 -(00138)-ISI-11, t. y. išvada nėra kategoriška ir leidžia daryti prielaidą, kad tai gali būti A. G. kvapas, tačiau prielaidomis negalima grįsti kaltės.
Pastebi, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi ir įrodymų vertinimo (LAT nutartys 2K-628/2006, 2K-707/2004 nutartis), tačiau toks kasacinio teismo praktikos taikymas yra neteisingas, nes teismas, taikydamas kasacinio teismo praktiką, vadovavosi senesne praktika, o naujausioje kasacinio teismo praktikoje kasacinis teismas šias teisės normas aiškina kitaip.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-16 nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, įrodymai įvertinti neteisingai, o jo nekaltumą patvirtinantys įrodymai visai nevertinti arba vertinti netinkamai, byloje nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų, tarp jo ir kitų proceso dalyvių parodymų.
Nurodo, kad teisme kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, jog ikiteisminio tyrimo jo duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes yra išgalvoti, paaiškino, kad tiesos nesakė ir parodymų patikrinimo vietoje, kadangi jis kaltu prisipažino verčiamas policijos pareigūnų ir jo atžvilgiu panaudoto smurto – policijos pareigūnai A. L., R. Z. ir kiti pareigūnai jį mušė, spardė, ranka daužė į krūtinės sritį, naudojo elektros šoką, rodė D. R. apklausos įrašą. Dėl jo atžvilgiu naudoto smurto jis skundėsi, kai buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini), bei artimiesiems, tačiau oficialiai institucijoms apie daromą spaudimą nepranešė, bijodamas pareigūnų, todėl akistatos su A. M. metu patvirtino anksčiau duotus savo parodymus. Tvirtina, kad A. M. yra matęs tik kelis kartus, o su S. M. prieš 3 metus dirbo kartu, D. R. yra jo draugas, tačiau tą dieną nei su S. M., nei su A. M. nebuvo susitikęs, telefonu nebendravo, nes sąskaitoje neturėjo pinigų, be to, neturėjo S. M. telefono numerio, o su D. R. važinėjosi bei kitos dienos ryte su savo drauge ir D. R. važiavo į (duomenys neskelbtini).
Mano, kad teismas neišsamiai ir šališkai vertino įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) padaryto nusikaltimo, nes įrodymus, kurie pagrindžia jo nekaltumą, teismas vertino nepakankamai ir šališkai, siekiant šiuose įrodymuose esančius duomenis paneigti, ir / ar jų visai nevertinti, be to, teismo išvados dėl dalies įrodymų vertinimo yra visai nelogiškos, todėl tokios išvados turi būti vertinamos kaip neteisingos, neteisėtos ir / ar klaidingos. Tvirtina, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių jo nekaltumą, ir šie įrodymai nebuvo paneigti teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo išvadomis, kad jo kaltė yra grindžiama jo paties duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir visais kitais procesiniais veiksmais, kuriuose jis dalyvavo ir jų metu prisipažino padaręs (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas. Teigia, kad teismas negalėjo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaip numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje, todėl jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra niekiniai ir nelaikytini įrodymais, be to, jis tokių parodymų atsisakė teisme ir nurodė to priežastis. Mano, kad teismas netinkamai vertino liudytojų R. Z., L. B. parodymus, vaizdo medžiagą, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kasos duomenis, nes teismas liudytojų R. Z. ir L. B. parodymais rėmėsi tik tiek, kiek jie galėjo turėti reikšmės priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nors dalis šių liudytojų parodymų visiškai sutampa su jo pirminiais ir teisme duotais parodymais, su D. R. teisme duotais parodymais, iš telekomunikacijų įmonių gautais duomenims apie prisijungimą prie mobilaus ryšio celių, iš kurių matyti, kad D. R. telefono prisijungimo laikas sutampa su laiku važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki degalinės (duomenys neskelbtini), o iš ten link (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini) celės ((duomenys neskelbtini)) 3.23 val., po to prie (duomenys neskelbtini) 3.37 val., bei prie (duomenys neskelbtini) 3.44 val.). Liudytojo R. Z. parodymai patvirtina, kad jis ir D. R. į (duomenys neskelbtini) degalinę atvyko 2009-11-19 likus 26 min. iki (duomenys neskelbtini) esančio banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo paviljono susprogdinimo, kad degalinėje jie užtruko apie 5 minutes ir, išvažiuodami iš degalinės, pasuko (duomenys neskelbtini) link, todėl įvertinus degalinėje sugaištą laiką, jis su A. G. iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ išvyko likus 19 min. iki (duomenys neskelbtini) esančio banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo paviljono susprogdinimo. Teismas nuosprendyje išvykimo iš degalinės krypties nepažymėjo. Vaizdo kamerų įrašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato juosta patvirtina, kad jis ir D. R. degalus degalinėje pirko 2009-11-19 3:24:18 val. ir iš degalinės išvyko po kelių minučių, o išvažiuodami iš degalinės, nuvažiavo ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) link. Pažymi, kad kelionė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mst. vidutiniškai trunka 32 min. (atstumas 29,5 km) (oficialūs duomenys iš tinklapio: maps.lt/map/default.aspx), todėl įvertinus šiuos duomenis ir juos sutapatinus su liudytojo R. Z. parodymais, mano, kad 2009-11-19 nuo 3.24 val. ir vėliau (įskaitant ir laiką, kada buvo susprogdintas banko „(duomenys neskelbtini)“ kioskas (duomenys neskelbtini)) jis ir D. R. fiziškai negalėjo būti (duomenys neskelbtini), o buvo kelyje (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šie jo nekaltumą patvirtinantys įrodymai nebuvo paneigti, o teismas šiuos įrodymus vertino kaip nereikšmingus, jo kaltę grindė tik samprotavimais ir prielaidomis, todėl teismo išvados dėl jo kaltės yra nelogiškos ir vertintinos kritiškai.
Taip pat skunde teigia, jog teismo išvada, kad jo ir D. R. telefonai buvo prisijungę prie paskutinių celių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ir toks telefonų judėjimas nuo (duomenys neskelbtini) į priešingą pusę, patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog prie (duomenys neskelbtini) malūno susitikus su „B.“, pastarajam liepus atidavė mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos turėjo pasiimti (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, yra nepagrįsta, nes ši teismo išvada prieštarauja liudytojų L. B. ir R. Z. parodymams, iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ gautai filmuotai medžiagai bei pateiktiems oficialiems duomenims apie kelio atstumus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir tų atstumų įveikimo transportu laikui. Be to, teismas, darydamas tokią išvadą, iškreipė jo parodymus, kadangi jis nenurodė, jog jis ir D. R. prie (duomenys neskelbtini) malūno susitikę su „B.“, pastarajam perdavė telefonus, nes su „B.“ susitiko kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Mano, kad, jeigu jis ir kiti nuteistieji dalyvavo nusikalstime, kartu su jais turėjo būti dar vienas asmuo, kuris padėjo paslėpti nusikaltimo darymo pėdsakus ir pan., tačiau tokių duomenų byloje nėra.
Nurodo, kad jo ir kitų nuteistųjų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių analizė nepatvirtina jo kaltės, nes iš S. M. (tuo metu naudotų judriojo ryšio abonentų, kurių telefono numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), A. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), D. R. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), jo paties (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) telefoninių pokalbių ir SMS žinučių detalios išklotinės matyti, kad 2009-11-18 nuo 22 val. iki 23 val. jų visų susitikimo vieta buvo (duomenys neskelbtini) (6 t. 49–5 b. l.), tačiau jie 2009-11-18 vakare (duomenys neskelbtini) visi nebuvo susitikę, jų telefonai buvo prisijungę prie (duomenys neskelbtini) mieste esančių skirtingų stočių, ir tai patvirtina D. R. parodymus, jog po susitikimo (duomenys neskelbtini) jis ir D. R. važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o S. M. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) visą laiką liko prisijungęs prie stoties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir į jį aktyviai „J.“ rašė SMS žinutes, o kitas S. M. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie stoties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir į jį D. M. siuntė SMS žinutes. Tvirtina, kad teismo atlikta nuteistųjų bendravimo telefonais duomenų analizė ir ja remiantis padaryta išvada, kad visų nuteistųjų susitikimas įvyko apie 3.18 val. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta, prieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vaizdo įrašui, kasos duomenims, liudytojų R. Z. ir L. B. parodymams. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog nuo 2009-11-19 3.47 val. iki 4.33 val. nei skambučių, nei SMS tarp nuteistųjų neužfiksuota, kadangi tuo laiku buvo daromas nusikaltimas, nes nusikaltimo (duomenys neskelbtini) laikas yra apie 3.50 val., o iš duomenų apie telefoninius pokalbius matyti, kad telefonai veikė visą laiką, ir jais buvo bendraujama su kitais asmenimis. Pastebi, jog teismas prieštaringai nurodė, kad nuteistieji intensyviai bendravo tarpusavyje, po to nurodė, kad, nuteistiesiems susitikus (duomenys neskelbtini), jo ir D. R. telefonai buvo perduoti „kažkam“, ir po to jie judėjo link (duomenys neskelbtini), ir tai paneigtų tarpusavio bendravimą, kadangi telefonas be savininko nebendrauja. Teigia, kad teismo išvada, jog nuteistųjų bendravimas po nusikalstamų veikų padarymo vėl suaktyvėjo nuo 5.03 val. (S. M. rašo SMS D. R., o jis prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) stoties, rašo SMS S. M., ir jis 5.13 val. rašo SMS „B.“), kad jo ir S. M. telefonai, prisijungę apie 5.15 val. prie (duomenys neskelbtini) buvo vienoje vietoje, o tik po to jis ir D. R. iš (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimis, yra neteisinga ir prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas nepaneigė SMS siuntimo S. M. 4.33.16 (stotis (duomenys neskelbtini)), todėl mano, kad teismas neįvertino fizinės galimybės tokiu laiku būti (duomenys neskelbtini) (jeigu priimama teismo pozicija dėl jo parodymų, jog telefonai buvo perduoti kažkam ir juos reikėjo pasiimti (duomenys neskelbtini)). Be to, įvertinus, kur iš (duomenys neskelbtini) po nusikaltimo buvo važiuota, kur buvo rastas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur ir kaip toliau galėjo judėti jo vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis ir D. R. parvežė S. M. ir A. M., jeigu tikėtume D. R. ir jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad teismo išvada apie telefonų galimą paėmimo laiką nepagrįsta ir neatitinka realybės. Pagal bylos duomenis nustatytą transporto priemonių judėjimo schemą ir oficialius duomenis iš tinklalapio maps.lt/map/default.aspx (parenkant trumpiausią maršrutą) dėl sugaištamo laiko (iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), po to už (duomenys neskelbtini) 2,4 km išmetami darbužiai, po to važiuojama dar 600 metrų ir po to į gyvenvietę, važiuojama pro (duomenys neskelbtini) k. ir už (duomenys neskelbtini) k. sudaužoma bankomato kasetė, paimami pinigai, po to važiuojama toliau ir paliekamas automobilis „Audi“, po to pro (duomenys neskelbtini) važiuojama į (duomenys neskelbtini), ten paliekami S. M. ir A. M., o po to, neva, važiuojama į (duomenys neskelbtini) pasiimti telefonų) važiavimas be jokių sustojimų turėjo trukti vidutiniškai apie 3 val., o atsižvelgiant į tai, kad buvo sustojimai drabužiams išmesti, automobiliui palikti, bankomato kasetei daužyti, buvo važiuota nežinomais keliais, tai važiavimas turėjo trukti ne mažiau kaip 3–4 valandas, todėl jis ir D. R. į (duomenys neskelbtini) sugrįžti ir pasiimti telefonus galėjo tik apie 7–8 val., t. y. paryčiais. Vėlesnė telefoninių pokalbių ir SMS analizė, jos sąsaja su liudytojos R. D. G. parodymais visiškai sutampa su jo ir A. G. pirminiais parodymais bei patvirtina, ką jie veikė naktį iš 2009-11-18 į 2009-11-19, kad 2009-11-19 iš ryto važiavo į (duomenys neskelbtini), ir patvirtina, kad jo parodymai prisipažinus dalyvavus nusikaltime yra neteisingi. Be to, liudytojas A. P. teisme išsamiai paaiškino telefonų ir stočių tarpusavio veikimo (prisijungimo) mechanizmą.
Šalies argumentai
Taip pat skunde nurodo, kad jo nekaltumą patvirtina tai, kad nusikaltime dalyvavo penktas asmuo, kuris teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas – tai liudytojas A. K., nes jo dalyvavimą nusikaltime patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad „vyro kraujo pėdsakų, rastų ant bankomato dalių, laboratorijoje pažymėtų Nr. 6 ir 8 genotipas sutampa su kituose ikiteisminiuose tyrimuose rastais biologiniais pėdsakais“, bei A. K. parodymai ir gautas kaltinamasis aktas, kuriame nurodyta, kad A. K. kaltinamas 2010-10-24, 2010-10-25, 2010-11-29 2 kartus pasikėsinęs pagrobti, 1 kartą pagrobęs ir 3 kartus sugadinęs svetimą turtą, t. y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1, 2 dalyse, todėl apeliantas mano, kad tas asmuo darė būtent tokius nusikaltimus. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas joks ryšis tarp jo, kitų nuteistųjų ir A. K..
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo išvada, kad nuteistųjų telefonų intensyvūs judėjimai naktį iš 2009-11-18 į 2009-11-19, prisijungiant prie skirtingų miestų (rajonų) stočių iki nusikaitimo įvykdymo rodo, kad jie ruošėsi, planavo minėtų nusikalstamų veikų padarymą, nes tik jis ir D. R. važinėjosi po (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus, o S. M. ir A. M. telefonai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) (stotis (duomenys neskelbtini)), be to, tokia teismo išvada yra niekuo nepagrįsta, nes iš jo ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis ir D. R. iš anksto nežinojo, kad bus vykdomas sprogdinimas, o tik bendraujant su S. M. buvo pakviesti (įtraukti) dalyvauti nusikaltime.
Šalies argumentai
Taip pat skunde nurodo, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo nusikaltime ar buvo nusikaltimo vietoje, nes nei nusikaltimo padarymo vietoje, nei automobilio „Audi 80“ suradimo vietoje, nei kitose vietose, kur buvo rasti nusikaltimo pėdsakai, nebuvo rasta jokių jo pėdsakų (pirštų antspaudų, kvapų ar biologinių pėdsakų ar kt.). Pažymi, kad ant automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nerasta jokių pėdsakų, patvirtinančių šios transporto priemonės buvimą nusikaltimo vietoje, automobilio „Audi 80“ suradimo vietoje ar kt. vietose, kur buvo rasti nusikaltimo pėdsakai. Nurodo, kad jei tikint specialisto išvada Nr. 140-1-(00140)-ISI-12, kad kvapo pėdsake, paimtame 2009-11-19 apžiūros metu iš automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo priekinės keleivio sėdynės yra jo kvapas (2 t. 41–44 b. l.), tai kvapo paėmimo vieta nesutampa su jo ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog priekinėse sėdynėse sėdėjo S. M. ir A. M., o jis pats ir D. R. sėdėjo ant galinių keleivių sėdynių. Kadangi kvapas paimtas iš ten, kur jis visai nebuvo, yra pagrįstų abejonių dėl šio įrodymo atsiradimo. Mano, kad, jei S. M. ir A. M. automobiliu „Audi 80“ vyko daryti nusikaltimo ir po to važiavo į (duomenys neskelbtini) k., ten paliko automobilį, neabejotinai jų kvapas turėjo būti likęs automobilyje, nes jie prabuvo automobilyje ilgą laiką, tačiau tokių duomenų nebuvo gauta.
Teigia, kad teismas nepakankamai ištyrė ir kitus įrodymus, nes ant įvykio vietoje rasto bei paimto atsuktuvo, ant kurio geležtės, remiantis specialisto išvada Nr. 140-(9794)-ISI-210, buvo rasta žmogaus kraujo, kuris sumaišytas su ne mažiau nei dviejų asmenų biologiniais pėdsakais, iš kurių asmens tapatybę buvo galima nustatyti tik vieno asmens, ir to asmens genotipas sutapo su jo genotipu (2 t. 11–14 b. l.), ir šie duomenys leidžia daryti tik prielaidą, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, nes mano, kad buvo būtina išsiaiškinti, kaip tas atsuktuvas atsirado įvykio vietoje. Teigia, kad, įvertinus jo ir D. R. ikiteisminio trimo metu duotus parodymus kaip teisingus, juose nėra nurodyta, jog jis turėjo tokį įrankį ir juo atliko kokius nors veiksmus. Byloje liudytojas J. R. neapklaustas apie atsuktuvo dingimą iš „Audi 80“. Be to, jeigu ant atsuktuvo buvo rastas ir kito asmens biologinis pėdsakas, ir specialistai nustatė, kad tas kraujo pėdsakas pagal DNR sutampa su A. K. genotipu, ši aplinkybė visai neatitinka jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir tik patvirtina, jog jo anksčiau duoti parodymai yra išgalvoti. Taip pat tvirtina, kad jo ir D. R. parodymai neišanalizuoti ir nepalyginti su kitais byloje esančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat skunde apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) ir mano, kad liudytojų G. B., O. N., A. M. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi šie liudytojai yra policijos pareigūnai, dalyvavo atliekant procesinius veiksmus su juo bei D. R., ir mano, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nelaikytini jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Nurodo, kad jis tik ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs šias veikas, tačiau teisme kaltę neigė, nes šiame nusikaltime nedalyvavo bei negalėjo dalyvauti ir jo nekaltumą patvirtina liudytoja R. G., nuteistasis D. R. bei kiti liudytojai. Tvirtina, kad 2009 m. lapkričio 5–6 dienomis jo nebuvo nei su S. M., nei su A. M., nei su D. R.. Pažymi, jog nors jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie visi padarė nusikaltimą (duomenys neskelbtini), tačiau jam teisme atsisakius tokių savo parodymų, ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais teismas negalėjo remtis.
Teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė specialisto išvadomis dėl ant metalinio dujų baliono rankenos rasto jo kvapo ir įvykio vietoje rastų pėdsakų, paliktų 44–45 (europinė sistema) dydžio avalyne, kad jo ir D. R. avalynės dydžiai yra atitinkamai 45 ir 44, nes nė vienas iš šių įrodymų nepatvirtina, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Pastebi, kad bato dydžių sutapimas neįrodo, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, kadangi daug žmonių avi 45 dydžio batus. Taip pat jo kaltės nepatvirtina tai, kad jo naudotas mobiliojo ryšio telefonas 2009-11-06 0.25 bei 7.35 val. buvo prisijungęs prie stoties bokšto ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad tą dieną, vakarą ir naktį, kai buvo padarytas nusikaltimas, jie tarpusavyje nebendravo.
Taip pat apeliantas teigia, kad specialisto išvada Nr. 140-1-(00138)-ISI-11 dėl rasto jo kvapo yra tikimybinė, leidžia daryti tik prielaidą, tačiau prielaidomis negalima grįsti kaltės. Pastebi, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi ir įrodymų vertinimo (LAT nutartys 2K-628/2006, 2K-707/2004 nutartis), tačiau toks teismo kasacinio teismo praktikos taikymas yra neteisingas, nes teismas, taikydamas kasacinio teismo praktiką, vadovavosi senesne praktika, o naujausioje kasacinio teismo praktikoje kasacinis teismas šias teisės normas aiškina kitaip.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Antanas Jarašius prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-16 nuosprendžio dalį dėl jo ginamojo S. M. nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, teismas šališkai iš kaltinamojo akto ir, gal būt ikiteisminio tyrimo tyrėjos kompiuterinių laikmenų, pakartojant tai po keletą kartų, perkėlė į nuosprendį procesinių dokumentų turinį su tomis pačiomis stiliaus, rašybos klaidomis, todėl mano, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai, šališkai vertino ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, todėl padarė neteisingas išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Nurodo, kad S. M. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir tvirtino, kad jis nedalyvavo jam inkriminuotuose nusikaltimuose ir apie tai nieko nežino bei nurodė, kad naudojosi tik vienu telefono numeriu – (duomenys neskelbtini), kad naktį į 2009-11-06 buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su drauge R. Č., kad lapkričio antroje pusėje įsidarbino A. S. įmonėje (lentpjūvėje) „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, kad į darbą išvažiuodavo apie 5 val. ryto kaimynystėje gyvenančio sesers sugyventinio R. N. automobiliu, bei, kad naktį į 2009-11-19 taip pat buvo namuose, tačiau neatsimena, ką konkrečiai veikė, neigė buvęs (duomenys neskelbtini), kad pareigūnai jo prisipažinimą per kelis kartus mėgino išgauti prievarta, naudodami tiek fizinį (beisbolo lazdą, elektrošoką), tiek psichologinį smurtą (yra suimtas trečius metus, jam buvo rodoma vaizdo medžiaga su kitų įtariamųjų prisipažinimais). Jo ginamasis tvirtino su A. M. ir A. G. dažnai bendraudavęs SMS žinutėmis, o su D. R. praktiškai nebendravęs ir jokio smurto kitų nuteistųjų atžvilgiu nevartojo, todėl mano, kad A. G. ir D. R., neišlaikę smurto, palūžo, ir save bei jį su A. M. apkalbėjo. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų apie S. M. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, byloje yra duomenų, kad tuo metu S. M. buvo namuose.
Teigia, kad jo kaltės nepatvirtina A. G. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes nė vienas iš jų nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, t. y. jų parodymai nebuvo įtvirtinti baudžiamojo proceso tvarka, be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu jie savo ankstesnius parodymus paneigė ir nurodė to priežastis, todėl mano, kad teismas, neturėjo galimybės įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir, vertindamas A. G. ir D. R. parodymus bei atmesdamas kitų liudytojų parodymus, patvirtinančius S. M. teiginius, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio nuostatas.
Nurodo, kad, sulyginus dalį A. G. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, akivaizdu, jog jie nėra tapatūs, nuoseklūs, logiški, nes A. G. ir D. R. jų apklausų metu vienodai neparodė tų pačių aplinkybių, tvirtindami, kad praeitoje apklausoje „nesakė tiesos arba melavo, o dabar jau sako visą tiesą“, todėl nesutapimai tarp A. G. ir D. R. parodymų leidžia manyti, kad jie nusikaltimų padarymo aplinkybių nežinojo, nusikaltimuose nedalyvavo, o jų teisme duoti parodymai patvirtina, kad jie po jų atžvilgiu naudoto smurto papasakojo „nusikaltimo aplinkybes“, sužinotas iš smurtą naudojusių policijos pareigūnų R. Z., A. L. bei kitų, akivaizdžiai pridėdami ir savo fantaziją, atsižvelgdami į tai, kokiu maršrutu iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei grįžo. Akistatose dalyvauti atsisakė, neva, dėl jiems S. M. bei A. M. daromo spaudimo – esą kamerose jie vadinami „ožiais“, norima „išgrūsti“ į kitą kamerą, bijojo keršto. Pastebi, kad pirmoje apklausoje D. R. kaltu neprisipažino ir apie įtarimą nežinojo nieko, tačiau antroje apklausoje, dalyvaujant pareigūnui R. Z., pastarasis nurodė, kad su „B.“ (t. y. S. M.) susitiko jau važiuojant į (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie bažnyčios (A. G. šių aplinkybių nenurodo), kad „B.“ telefonu pasakė 3.30 val. pravažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir, jei ką sutiktų, duoti žinoti, kad (duomenys neskelbtini) buvo 3.15 val. su 10 minučių paklaida, kad atvažiavus į Baisogalos degalinę „B.“ telefonas išsijungė, su juo daugiau nebendravo, kad į (duomenys neskelbtini) grįžo 5.45 val., tačiau negalėjo paaiškinti, kur buvo nuo 3.15 iki 5.45 val. Mano, kad tokie D. R. parodymai buvo derinti su S. M. pokalbių išklotine, kad nuo 3.32.31 iki 05.03.20 skambučių neužfiksuota, tačiau nuo 2.37 iki 3.32.31 S. M. intensyviai susirašinėjo SMS su Nr. (duomenys neskelbtini) (ne mažiau 17 ryšių iš celės (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini)/), o D. R. su A. G. tuo metu yra celėse prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad S. M. telefoną turėjo su savimi ir buvo namuose, o nuo 5.03.20 iki 5.24 vyko intensyvus susirašinėjimas tarp S. M. (celė (duomenys neskelbtini)) ir D. R., po to – pertrauka (D. R. prisijungęs prie GPRS), ir vėl ryšiai tarp jų. Nei A. G., nei D. R. apklausų metu nurodyti negalėjo, o ir teismas netyrė, kokiu tikslu šie asmenys ir po teismo nurodyto nusikaltimo padarymo atvirai bendravo ryšio priemonėmis, „slėpdami tarpusavio ryšį“. Vėlesnėse apklausose D. R., dalyvaujant R. Z., nurodė papildomas aplinkybes, kurios kiekvienos apklausos metu buvo skirtingos (pvz., dėl pirštinių ir kepurių naudojimo, S. M. pavežimo ir pan.), tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė skirtingai, ir tokie jo parodymai prieštarauja A. G. parodymams. Taip pat nenuoseklūs yra ir A. G. parodymai, kurie prieštarauja ne tik D. R. parodymams, bet ir faktinėms bylos aplinkybėms: iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad bankomate buvo tik du asmenys su kaukėmis: vienas jų stovi, antras – tupi (1 t. 145–149 b. l.); rastas atsuktuvas, ant jo geležtės rasta žmogaus kraujo, sumaišyto su ne mažiau nei 2 asmenų biologiniais pėdsakais (vieno jų genotipas sutapo su A. G.), nors jis tvirtino nieko rankose neturėjęs. Taip pat A. G. parodymai patikrinimo metu skiriasi nuo D. R. parodymų patikrinimo bei akistatos metu duotų parodymų (pvz., nesutampa nurodytos sankryžos, kuriose vaikščiojo). Nurodo, kad teismas nepatikėjo A. G. nuoširdžiu prisipažinimu apie tai, kad žinojo, jog automobilis „Audi 80“ yra vogtas, nes nuteistuosius išteisino pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, nors teismas pripažino, kad nusikaltimas buvo įvykdytas būtent šiuo automobiliu. Teigia, kad esant tokiems nuteistųjų A. G. ir D. R. parodymams, neaišku, kurio iš jų parodymais teismas tiki, ar tiki tik vienos apklausos metu duotais parodymais ar jų dalimi, to iš nuosprendžio turinio suprasti negalima, nes šių nuteistųjų parodymų analizės nėra. Nors teismas nurodė, kad nesivadovauja D. R. 2009-12-10 apklausos metu (užfiksuotais vaizdo įraše) duotais parodymais, nes gynėja, nebaigus apklausos, paliko ginamąjį, tačiau iš tokios teismo formuluotės neaišku, ar teismas nesivadovavo visais 2019-12-10 duotais parodymais, ar tik tais, kurie buvo duoti „nesant advokatės“.
Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neatskleista nusikaltimų padarymo esmė: nenurodyta, kokius nusikalstamus veiksmus atliko S. M., kokius – A. M., kokius – kiti du nuteistieji bei „penktas, nenustatytas asmuo“ (kas ir kokiu būdu pajungė sprogdinimo įtaisą, prileido dujų ir atliko sprogdinimo veiksmą, ir kt.), nors inkriminuota organizuota grupė, kuriai būdingas aiškus pasiskirstymas vaidmenimis, funkcijomis, o nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, aprašyta tik teorinė bankomato susprogdinimo dalis, t. y. kaip techniškai tai gali būti padaroma. Nuteistieji A. G. ir D. R. apie konkrečius S. M. ir A. M. veiksmus negalėjo nurodyti nieko. Teigia, kad nebuvo nustatyta, kada tiksliai buvo pavogtas automobilis „Audi 80“, nes J. R. automobilio pasigedo 6.30 val. Pažymi, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės nurodyta, kad specialisto išvadoje Nr. 140-1-(00140)-IS1-12 nustatyta, jog kvapų pėdsakuose, paimtuose iš minėto automobilio, S. M. (kaip ir kitų) kvapo nerasta. Tvirtina, kad šis faktas prieštarauja tiek A. G., tiek D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei skundžiamu nuosprendžiu padarytai išvadai, jog šį automobilį vairavo būtent S. M.. Be to, šioje išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame nuo automobilio priekinės keleivio sėdynės, yra A. G. kvapas. Pastebi, kad D. R. apklausos metu nežinojo netgi J. R. automobilio spalvos („atrodė šviesi spalva“), jis nežinojo, kad automobilis paliktas (ir surastas) ne ant kelio, o 30 m nuo jo, pievoje, nors sprendžiant iš jo „prisipažinimo“ turėjo žinoti, kurioje vietoje jį paliko. A. G. taip pat nurodė, kad „B.“ atvažiavo su balta „Audi 80“, vėliau patikslino, kad su šviesia, nors iš tikrųjų automobilio „Audi 80“ spalva – raudona.
Teigia, jog iš filmuotų apklausų matyti, kad D. R. ir A. G. didžiąją laiko dalį žiūri ne į tyrėją, o į dalyvaujantį apklausoje kitą asmenį, kurio vaizdo kamera nerodo, todėl mano, kad apklausose dalyvavo tie patys asmenys, kurie, kaip teigia nuteistieji, vartojo prieš juos psichologinį ir fizinį smurtą, pristatydavo juos tyrėjai (vykdė konvojavimo funkcijas), dalyvaudavo apklausose ir netgi uždavinėjo klausimus bei pasakinėjo atsakymus, ir dėl to apklausos vyko pažeidžiant BPK 188 straipsnio reikalavimus. Be to, iš filmuotų apklausų matyti, kad tyrėja pati pasakoja, pati užduoda menamus klausimus, dažnai pati atsako arba patikslina atsakymą (įtariamasis tik linkčioja) bei pati užrašo bendrai su įtariamuoju (kartais ir su konvojaus pareigūnu) suformuluotą bendrą atsakymą (pvz., A. G. apklausoje tyrėja pasako: „bijojai „B.“ draugų, kad ką nors gali padaryti“ – ir užrašo atsakymą; į A. G. apklausą įsiterpia konvojavęs įtariamąjį ONTT viršininkas R. Z., jis stebisi, kad A. G. nežino automobilio spalvos, šioje apklausoje jis jau žinojo, ką A. G. pasakojo ankstesnėse apklausose: „tu to nepasakojai...“, tikslina laiką). Nurodo, jog policijos pareigūnų parodymai, kad jie nežinojo įtariamųjų apklausų duomenų, jog tyrėja A. P. jų neinformavo apie apklausų rezultatus, neperdavė vaizdo medžiagos, kurią jie rodė S. M., siekdami išgauti prisipažinimą, yra paneigti. Teismas apie šiuos pažeidimus nuosprendyje nepasisakė, duotų parodymų pažeidimo prasme nevertino, mano, kad apklausų šališkumas, parodymų patikrinimo vietoje metu daryto vaizdo įrašo nepridėjimas prie baudžiamosios bylos atėmė galimybę teismui duotus parodymus patikrinti, ir šie pažeidimai laikytini esminiais BPK pažeidimais. Mano, kad prie bylos nepridėti parodymų patikrinimo metu daryti vaizdo įrašai todėl, kad vaizdo medžiaga akivaizdžiai nesutapo su pačiais protokolais: davę parodymus įtariamieji buvo nuvežti ir pastatyti atitinkamose vietose bei nufotografuoti. Todėl yra abejonių dėl parodymų savarankiškumo ir faktinių bylos aplinkybių nežinojimo. Nurodo, kad pagal BPK 179 straipsnio 5 dalį nuotraukos ir negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai, tačiau tyrėjai nurodžius, kad dėl šalčio nepavyko filmuoti, bent dalies vaizdo įrašo nepridėjo prie bylos. Be to, nėra duomenų, kad tuo metu buvo dideli šalčiai, objektyviai kliudę filmuoti, nes remiantis internete esančiais duomenimis, dienomis (2009-12-08 ir 2010-03-30 bei 2009-12-17), kada buvo atliekamas A. G. ir D. R. parodymų patikrinimas, oro temperatūra buvo atitinkamai +2, -13 ir +8 laipsniai, todėl dėl skaitmeninės kameros „užšalimo“ ar akumuliatoriaus išsikrovimo dėl šalčio tyrėjos A. P. aiškinimas yra paneigiamas, nors teismui pakako to, kad „skaitmeninė laikmena yra saugoma (duomenys neskelbtini) apskrities VPK“.
Skunde apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji rašė skundus dėl prieš juos vartojamo fizinio ir psichologinio smurto, kad parodymus siekiama išgauti (ir jie buvo išgauti) neteisėtais, prievartiniais būdais. Tai A. G., D. R. patvirtino ir teisme, atsisakydami duotų parodymų. Prokurorė V. Bartušienė 2010-01-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. M. ir jo gynėjo skundus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų konstatavo, kad „2009-12-08 (duomenys neskelbtini) r. PK areštinėje padaryta atžyma apie patinimą kairės kojos šlaunyje, o slaugytoja nustatė dešinės kojos šlaunies nugarinėje dalyje išilginę audinių sumušimo žymę, kad S. M. skundėsi ir galvos skausmu, kad jo kūne rastas sumušimas padarytas būtent jį sulaikius ir atvežus į (duomenys neskelbtini) AVPK, t. y. per beveik nepilnas keturias valandas iki atliktos jo kūno apžiūros“, ir šie duomenys patvirtina smurto vartojimo faktą. Be to, skundas ištirtas šališkai, nes jį tyrė ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė, kuri suinteresuota bylos baigtimi. Teismas, nuosprendyje vertindamas skundus dėl smurto vartojimo faktų, rėmėsi apklaustų pareigūnų, skunduose minimų kaip smurtavusių ir piktnaudžiavusių tarnyba, parodymais, t. y. kad jie smurto vartojimo faktus neigė, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad šie pareigūnai aiškiai suvokė savo neteisėtos veikos pasekmes, todėl šia prasme šių pareigūnų parodymai logiški; be to, iki smurto prieš S. M. pavartojimo nuo (duomenys neskelbtini) bankomato susprogdinimo buvo praėjusios daugiau nei dvi savaitės, ir pareigūnai žinojo, kad įrodymų dėl S. M. dalyvavimo nusikaltime nėra, todėl smurto vartojimo galima priežastis buvo akivaizdi. Be to, pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, nes dar nebaigus ikiteisminio tyrimo, juo labiau neįsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, (duomenys neskelbtini) AVPK ONTB pareigūnai R. Z., A. L. ir vyr. tyrėja A. P., kaip atskleidę ir įrodę minėtas nusikalstamas veikas, buvo atitinkamai apdovanoti ir įamžinti 2010-04-13 laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad bylą nagrinėjantis teisėjas, prieš apklausdamas VPK pareigūnus (arba po jų apklausų) turėjo spręsti nusišalinimo nuo bylos klausimą, nes jis pats iki 2000 m. vadovavo (duomenys neskelbtini) AVPK, šiuo metu AVPK patalpose buvo rengiama jo paroda (gal būt dalyvaujant minimiems pareigūnams, byloje apklaustiems liudytojais). Pastebi, kad daugiau kaip dvejus metus pratęsiant suėmimą nutartyse buvo nurodomas tas pats motyvas „manoma, jog padarė nusikalstamas veikas“, tačiau nė vienoje nutartyje nenurodyta, kad byloje tokiam manymui yra pakankamai duomenų, todėl teigia, jog pažeistos BPK 44 straipsnio nuostatos, kad bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Taip pat skunde apeliantas nesutinka su faktinių bylos aplinkybių vertinimu nuosprendyje. Nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojos D. G. parodymais, jog ji matė, kad aplink kioską kažkas vaikšto pasišviesdamas prožektoriumi, tačiau nei D. R., nei A. G. nė karto nenurodė, kad kuris nors iš jų turėjo prožektorių ir juo švietė. Be to, teismas rėmėsi 2009-12-03 ir 2009-11-26 D. R. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais ir vaizdo įraše užfiksuotais parodymais, ką jis ir jo bendrininkai veikė nusikaltimo padarymo metu, tačiau šiomis datomis jų duoti parodymai nuosprendyje neaprašyti, o 2009-12-17 D. R. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad D. R. patvirtino savo parodymus, duotus 2009-12-10 apklausos metu, tačiau teismas, prieštaraudamas kitai nuosprendžio daliai (dėl advokatės pasišalinimo iš 2009-12-10 apklausos), šiais parodymais vis dėlto vadovavosi.
Teigia, kad teismo nuosprendis šališkas ir dėl to, kad teismas perrašė (nukopijavo) visą kaltinamąjį aktą, nenurodė, kurie duomenys bylai reikšmingi, kurie pasitvirtino, o kurie ne, tik nuosprendyje aprašė visus teisme gautus parodymus ir visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, tačiau tos medžiagos neįvertino, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis. Be to, nepagrįstai teismas nurodo, kad S. M. naudojosi ir kitais judriojo ryšio abonentais, nes byloje nustatyta, kad S. M. naudojosi tiktai vienu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė ir yra S. M. sesers vyro S. Č., šią aplinkybę patvirtino pats S. Č. teisme. Kiti S. M. priskirti telefonų numeriai jam yra nežinomi, jų naudotojai nenustatyti. Tikėtina, kad kratų metų surasti galbūt S. M. artimiesiems ar jų draugams priklausę telefonai su SIM kortelėmis, ir visa tai priskirta S. M.. Nurodo, kad nė vienoje šių numerių išklotinėje nėra duomenų, kad būtų įvesti A. G. ar D. R. telefono numeriai, ar kad su šių asmenų numeriais 2009-11-06 ar 2009-11-19, ar kitu bet kuriuo laiku būtų bendraujama skambinant ar SMS žinutėmis. Dėl to tvirtina, kad teismo teiginys, jog S. M. naudojosi ne tik telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), yra paneigtas. Taip pat nepagrįsta teismo prielaida, kad S. M., turėdamas 5 telefonus, sąmoningai pasiuntė kokius asmenis važinėti po Lietuvą ir skambinti šiais telefonais, taip, neva, siekdamas suklaidinti tyrimo organus. Pastebi, kad prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas, juo labiau, nekaltumo įrodymų rinkimo našta negali būti perkelta nuteistajam.
Skunde apeliantas teigia, kad teismas remiasi 2009-12-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš D. R. buvo paimti 13 lapų, kur jis pats savo ranka yra parašęs visą nusikaltimo padarymo eigą, tačiau koks to rašto turinys, nenurodyta. Ekspertizės akte Nr.11-2934(11) nurodyta tikėtina išvada dėl vaizdo medžiagoje užfiksuoto stovinčio asmens ir bandžiusio mechaniškai paveikti patalpoje buvusį bankomatą asmens ūgio, be to, iš A. G. parodymų matyti, kad bankomatą būdami viduje spardė ir daužė trys asmenys, o ant bankomato dalių rastas penkto asmens, A. K., kuriam pateikti įtarimai, kraujas. Teigia, kad remiantis faktiniais duomenimis, jog 3.18 val. D. R. buvo prisijungęs (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) stoties, po to 3.37 val. D. R. buvo prisijungęs (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) stoties, o nuo 3.44 val. D. R. ir 3.46 val. A. G. telefonai buvo prisijungę (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) stoties, ir toks telefonų judėjimas nuo Šeduvos į priešingą pusę patvirtintas A. G. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais parodymais, jog susitikus prie (duomenys neskelbtini) malūno su „B.“, ir šiam liepus, atidavė telefonus, kad telefonai tokiu metu pradėjo judėti link (duomenys neskelbtini), t. y. į priešingą pusę nei nusikaltimo padarymo vieta, kad D. R. savo ir A. G. telefonus padavė „B.“, ir D. R. pasakė, kad „B.“ liepė telefonus po nusikaltimo padarymo pasiimti (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje, – įrodo, kad nuteistieji neturėjo jokių galimybių padaryti nusikaltimą, nes nuo 3:46 iki 3:50 val. atvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) (per (duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) neįmanoma. Be to, teismas pripažino, kad tuo tarpu S. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) liko prisijungęs (duomenys neskelbtini) prie stoties (duomenys neskelbtini), su kuriuo aktyviai bendrauja SMS telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai vertino, kad minėtas telefonas yra (duomenys neskelbtini) prisijungimo zonoje, nors padaręs tokią išvadą teismas kitoje nuosprendžio dalyje sau prieštaraudamas nurodo, kad „visų kaltinamųjų susitikimas įvyko apie 3.18 val. (duomenys neskelbtini)“. Taip pat kritiškai vertina teismo motyvą, kad nuo 2009-11-19 3.47 val. iki 4.33 val. nei skambučių, nei SMS, tarp kaltinamųjų nebuvo, būtent tuo laiku, kai šie asmenys darė nusikalstamas veikas, nes nuo (duomenys neskelbtini) (kai prie jos nuteistieji neva paliko telefonus) iki (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo vietos) yra 50 kilometrų, jį nuvažiuoti per kelias minutes neįmanoma. Be to, sekant nuosprendžio logika, nuteistieji, 3.50 val. įvykdę sprogdinimą, važiavo (duomenys neskelbtini) rajonu link (duomenys neskelbtini), sustojo, sudaužė kapsulę, išėmė pinigus, į (duomenys neskelbtini) rajoną grįžo (duomenys neskelbtini) aplinkeliu, parvežė S. M. į (duomenys neskelbtini) kaimą, grįžo į (duomenys neskelbtini) (tai – apie 130 kilometrų) ir 4:33 val., šiukšlių dėžėje suradę nenustatyto asmens paslėptus telefonus, pradėjo jais naudotis – rašyti SMS S. M., su juo bendrauti, ir visa tai per 43 minutes, o tai, apelianto nuomone, yra neįmanoma.
Nors teismas rėmėsi tikėtina išvada dėl stovinčio asmens, užfiksuoto vaizdo medžiagoje 2009-11-19 ir bandžiusio mechaniškai paveikti patalpoje buvusį bankomatą, ūgio, kuris yra ne mažesnis negu 175,5 cm, tačiau nuosprendyje nurodė, kad tikėtina, jog tas asmuo S. M., t. y. tikėtinumą teismas pavertė neginčytinu įrodymu, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį.
Šalies argumentai
Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad vertindamas įrodymus dėl Kauno epizodo, analizuodamas bazinių stočių skambučių ir SMS žinučių išklotines, teismas S. M. suteikė ne jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip atrasdamas ryšį su A. M. telefonu, (jie buvo prisijungę prie stoties bokšto esančio (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini) ir prie stoties to paties bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)). Teismas nekreipė dėmesio, kad tuo metu D. R. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie stoties (duomenys neskelbtini) bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), A. G. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 0.25 val. buvo prisijungęs prie stoties (duomenys neskelbtini) bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiais duomenimis remiantis teismas padarė išvadą kad S. M. naktį iš 2009-11-05 į 2009-11-06 nebuvo su drauge namuose, o buvo (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau teismas nenurodė, kur buvo S. M. tikrasis telefonas, Nr. (duomenys neskelbtini).
Atkreipia dėmesį į tai, kad gynyba teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog kaltinamieji tuo metu, kai buvo daromi nusikaltimai, buvo visiškai kitose vietose. Be bylos duomenų (telefoninių pokalbių išklotinių, bazinių stočių celių buvimo vietos, kt.), S. M. parodymus patvirtina liudytojų K. M., A. P., S. Č., R. N., R. Č., K. M. ir kitų parodymai. Atmesdamas šių liudytojų, kaip suinteresuotų bylos baigtimi, parodymus, nors dalis liudytojų buvo apklausta kaltinamosios pusės iniciatyva, teismas nuosprendyje nenurodė, kokie įrodymai paneigia šių liudytojų parodymus ir kodėl. Pastebi, kad visi šie paminėti liudytojai buvo prisaikdinti, todėl, teismui nustačius, kad jie melavo, būtų pagrindas į tai reaguoti įstatymo nustatyta tvarka.
Nesutinka su teismo išvada, kad S. M. kaltę patvirtina telefoniniai pokalbiai, iš kurių galima suprasti, kad A. P. priklausančiose gyvenamosiose ar negyvenamose patalpose yra kažkokių daiktų, dėl kurių suradimo A. P. labai bijo, tačiau įsitikinti tuo buvo galima atlikus kratą, o iš S. Č. pokalbio galima suprasti, kad jis kalbasi su vyriškiu ir aptaria vykusias pas juos kratas bei kalba apie tai, kaip sekasi pareigūnams aiškintis padarytą nusikaltimą.
Teigia, kad nepagrįstai teismas S. M. kaltės sukūrus organizuotą grupę įrodymu laikė tai, kad jie visi buvo ir yra pažįstami ilgą laiką, kad S. M. su A. G. vienu metu net dirbo kartu, D. R. S. M. pažįsta per A. G., kadangi D. R. buvo A. G. draugas, bei, nors A. M. buvo S. M. draugas, tačiau tiek D. R., tiek A. G., gerai pažinojo, jie visi kartais susitikdavo motelyje pas kitą jų bendrą draugą D. M., kad tiek iš A. G., tiek iš D. R. parodymų matyti, kad minėtoms nusikalstamoms veikoms vadovavęs S. M., davė nurodymus kaltinamiesiems, kuris kokius veiksmus turės atlikti. Nurodo, kad tokie teismo nurodyti organizuotos grupės požymiai visiškai neatitinka BK 25 straipsnio 3 dalies reikalavimų organizuotai grupei, todėl nėra jokių įrodymų, kad S. M. organizavo kokią nors grupę.
Skunde nurodo, kad S. M. parodymus teisme davė tik 2011-03-25, t. y. po metų ir 4 mėnesių, todėl ir negalėjo prisiminti, kurią konkrečiai naktį jis miegojo, o kurią bendravo telefonu su kitais asmenimis, be to, jo ginamojo veiksmus ir jo buvimo vietą nurodo objektyvūs bylos duomenys, todėl jo parodymai šia prasme nebėra svarbūs.
Teigia, jog teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kadangi A. G. ir D. R. kaltę pripažįstančių parodymų negalima laikyti nuosekliais ir nuoširdžiais: jeigu šie asmenys būtų sakę tiesą apie S. M. (draugą), jie būtų viską papasakoję ir apie dar vieną asmenį, kurį teismas įvardijo nustatytu penktu organizuotos grupės dalyviu Šeduvos epizode. Apie šį asmenį nuteistieji nežinojo nieko, nors iš bylos duomenų aišku, jog tai – A. K., kuriam dar 2011-03-11 pateiktas įtarimas dėl 2009-11-19 (duomenys neskelbtini) AB banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kiosko susprogdinimo ir 23 010 Lt vagystės, bei naudojimosi J. R. automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, byloje yra pažyma dėl sutapimų DNR registre, patvirtinanti, jog vyro kraujo pėdsakų, rastų ant bankomato dalių, genotipas DNR registre sutapo su A. K. DNR. Byla A. K. atžvilgiu išskirta dar 2010-10-12. Mano, kad šias bylas nagrinėti atskirai buvo neteisinga vien dėl to, kad nuosprendžiai gali iš esmės skirtis (vienas kitą paneigti), tačiau grąžinti bylą prokurorui teismas atsisakė.
Nesutinka, kad S. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veikos dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu padarytos organizuota grupe, dirbantis, baustas administracine tvarka, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, nes, išskyrus pirmąją, kitų trijų nurodytų aplinkybių įstatymas nenumato sunkinančiomis. D. R. prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu, nes apie penktą nusikaltime dalyvavusį asmenį neužsiminė, nepripažino kaltės dėl (duomenys neskelbtini) bankomato sprogdinimo.
Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje aprašyti ne veikas patvirtinantys įrodymai, o kelis kartus atkartoti visi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu gauti duomenys, neatsižvelgiant į tai, ar jie ką nors patvirtina, ar ne, todėl nuosprendis yra neaiškus ir sunkiai suprantamas. Apelianto teigimu, jokių konkrečių įrodymų, kad S. M. dalyvavo darant nusikaltimus, už kuriuos nuteistas, nėra, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jo ginamasis nebuvo nusikaltimų vietose ir nedalyvavo nusikaltimuose, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo, tarptautinių teisės aktų pažeidimus, nes visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, taip pat teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkto reikalavimų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl D. R., A. G., S. M. ir A. M. kaltės padarius skundžiamu nuosprendžiu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
Nuteistieji ir jų gynėjai, nesutikdami su apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei išvadą dėl nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų ir nuteistųjų D. R. bei A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, o apeliantai skunduose argumentuodami savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo faktams, dėsto argumentus, iš esmės jau įvertintus nuosprendyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2004, 2006 ir 2011 metų Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo, tačiau tai, kad teismas rėmėsi ir senesne teismų praktika, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą išnagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė šališkas teismas, nes iš bylos matyti, kad nušalinimas bylą nagrinėjusiam apylinkės teismo teisėjui nebuvo pareikštas, o nuteistojo S. M. gynėjo adv. A. J. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl teisėjo A. Vilbiko šališkumo, t. y. kad teisėjas A. Vilbikas iki 2000 metų yra dirbęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kad bylos nagrinėjimo metu policijos komisariate buvo surengta teisėjo A. Vilbiko surengta paroda, nepatvirtina teisėjo suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Taip pat teisėjo šališkumo nepatvirtina bei skundžiamo nuosprendžio neteisėtu nedaro tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nutartyse dėl suėmimo pratęsimo S. M. ir A. M. nebuvo nurodyti duomenys, leidę manyti, kad jie padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, o, be to, aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundus dėl suėmimo pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo, nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pratęsiant suėmimą šiems asmenims. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai A. P., R. Z. ir A. L. buvo apdovanoti už gerą darbą, nesudaro pagrindo spręsti apie šių pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad prokurorė V. B. yra suinteresuota bylos baigtimi, kad ji šališkai tyrė S. M. bei jo gynėjo skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, nes tokių duomenų byloje nenustatyta, be to, viso bylos teisminio nagrinėjimo metu prokurorei V. B. nebuvo pareikštas nušalinimas.
Nuteistieji ir jų gynėjai tvirtina, kad byloje nėra surinkta nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus patvirtinančių įrodymų, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistieji buvo visai kitose vietose, kad jų alibi patvirtina artimieji bei draugai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų kaltę grindė ikiteisminio tyrimo metu D. R. ir A. G. duotais parodymais, kadangi jie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymus jie nuolat keitė bei teisme atsisakė savo anksčiau duotų parodymų, nurodę, kad kaltais prisipažino dėl jų atžvilgiu policijos pareigūnų naudoto smurto.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistųjų atžvilgiu buvo naudotas smurtas ar kad D. R. ir A. G. prisipažinimai padarius nusikalstamas veikas buvo gauti neteisėtais būdais, t. y. panaudojus smurtą. Nors laiškuose artimiesiems A. G. (16 t. 96 b. l.) ir S. M. (6 t. 169–173 b. l., 16 t. 122 b. l.) rašė, kad jų atžvilgiu kriminalistai naudojo smurtą, tačiau laiškų turinį paneigia byloje esantys duomenys. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus 2011-03-10 ir 2011-04-15 raštuose nurodyta, jog Nuteistųjų ir suimtųjų buitinių ir gamybinių traumų registre Nr. 49/10 ir A. M., A. G., S. M. asmens sveikatos istorijose nėra atžymų, susijusių su šių asmenų kūno sužalojimais (16 t. 139 b. l., 17 t. 33 b. l.). Taip pat nuteistųjų asmens sveikatos istorijų kopijose (17 t. 19–32 b. l.) nėra duomenų, kad nuteistieji į medikus kreipėsi dėl pareigūnų smurto, panaudoto jų atžvilgiu, o (duomenys neskelbtini) AVPK Viešosios tvarkos biuro pateiktuose A. G. ir D. R. paaiškinimuose (17 t. 36, 37 b. l.) nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šie nuteistieji sužalojimus patyrė ne dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų (D. R. miegodamas nukrito nuo gulto kameroje, o A. G. – susimušė su kameros draugu bei susižalojo kameroje buvusiais daiktais norėdamas nusižudyti), abu nuteistieji tvirtino, kad pretenzijų niekam neturi. Nors nuteistieji S. M. ir A. M. pateikė skundus dėl galbūt jų atžvilgiu naudoto smurto (mušimo beisbolo lazdomis, naudoto elektros šoko), tačiau juos išnagrinėjus buvo atsisakyta pradėti tyrimą, ir tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas nesant pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties požymių (17 t. 61–66, 67–71 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji būtų skundę šiuos sprendimus. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių adv. A. Jarašiaus skundo teiginį, kad prokuroro 2010-01-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų konstatuotas S. M. sužalojimo faktas – dešinės kojos šlaunies nugarinėje dalyje išilginė audinių sumušimo žymė, nes apeliantas nepateikė tokį savo teiginį patvirtinančių duomenų.
Nors nuteistieji teigė, kad jų atžvilgiu buvo naudojama elektros srovė, tačiau nurodė, kad medikams apie jų atžvilgiu naudotą elektros srovę nieko nesakė. Duomenų, patvirtinančių, jog nuteistųjų atžvilgiu buvo naudota elektros srovė, byloje nėra, jų nepateikė ir nuteistieji bei jų gynėjai. Be to, (duomenys neskelbtini) AVPK 2011-05-02 rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Organizuotų nusikalstamumo tyrimo biurui elektros impulsiniai prietaisai „Taser X 26“ neišduoti (17 t. 78 b. l.). Teisme liudytojais apklausti nuteistųjų įvardyti kaip smurtą naudoję (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai A. L., R. Z., G. A., R. M. neigė naudoję smurtą nuteistųjų atžvilgiu, ir, be to, parodė, kad jiems D. R. ir A. G. minėjo, jog jiems S. M. per kitus suimtuosius daro poveikį, kad jie jo bijo, todėl, kiek leido galimybės, suimtieji buvo laikomi skirtingose areštinėse. Ikiteisminius tyrimus atlikusios tyrėjos G. B. ir A. P. teisme parodė, kad joms suimtieji nesiskundė dėl pareigūnų veiksmų. Liudytoja A. P. parodė, kad D. R. ir A. G. savo valia davė parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes bei skundėsi dėl jiems S. M. daromo poveikio keisti parodymus. Nors S. M. viename iš savo seseriai rašytų laiškų nurodo, jog „A. G.“ jam sakė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką dėl naudoto smurto, tačiau, A. G. 2010-04-06 apklausos metu ne tik, kad patvirtino kameroje per sieną bendravęs su S. M., bet ir tai, kad S. M. jam liepė keisti parodymus, grasino blogumais kalėjime, todėl jis S. M. pažadėjo keisti parodymus, norėdamas, kad jis nuo jo „atsikabintų“ (11 t. 137–138 b. l.). Be to, tik teisme D. R. ir A. G. parodė, kad jie ikiteisminio tyrimo metu kaltais prisipažino dėl jų atžvilgiu pareigūnų naudoto smurto, tačiau dėl pareigūnų veiksmų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei po to, kai buvo paleisti iš suėmimo, nesiskundė. Liudytoja A. P. patvirtino, kad D. R. gynėja adv. V. Savickienė klausė savo ginamojo, ar prieš jį yra naudojamas smurtas, tačiau D. R. patvirtino, kad nenaudojamas, ir tai yra užfiksuota vaizdo įraše. A. G. 2010-08-23 bei 2010-10-27 apklausų metu, t. y. jau būdamas paleistas iš suėmimo, pripažino savo kaltę padarius nusikalstamas veikas (11 t. 141–142, 147–149 b. l.), ir ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad A. G. kaltu prisipažino ne dėl pareigūnų smurto įtakos.
Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nuteistųjų prisipažinimą buvo bandoma išgauti rodant įrašą su D. R. apklausa, kurioje jis prisipažino padaręs nusikaltimus, nes pareigūnai A. L., R. Z., G. A., R. M. neigė rodę tokį įrašą, be to, vaizdo įrašas buvo tyrėjos kabinete, ir be jos žinios nebuvo galima jo paimti. Liudytoja A. P. patvirtino, kad niekam nerodė filmuotos apklausos įrašo.
Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų teiginius apie jų atžvilgiu naudotą smurtą ir dėl to išgautus D. R. ir A. G. parodymus – prisipažinimus padarius nusikalstamas veikas, pagrįstai apylinkės teismas nuosprendyje atmetė kaip pasirinktą nuteistųjų gynybinę poziciją.
Nors BPK 301 straipsnis numato, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau ši nuostata nereiškia, kad priimant nuosprendį, remiamasi tik tais kaltinamųjų, liudytojų ar nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje.
Apeliantai teigia, kad nepagrįstai apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė nuteistųjų D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti, nes pagal BPK 189 straipsnį įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją gali būti apklausiamas paties prokuroro iniciatyva ar gavus įtariamojo, jo gynėjo prašymą ir, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Proceso dalyviai tokio prašymo nebuvo pateikę ir byloje nėra duomenų, kurie būtų leidę manyti, kad kaltais prisipažinę dėl nusikaltimų ir parodymus apie nusikaltimo padarymą davę D. R. ir A. G. bylos nagrinėjimo metu galėtų pakeisti parodymus ar atsisakytų duoti parodymus, nes abu nuteistieji vėlesnių apklausų metu nurodė tvirtinantys savo ankstesnius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymą, šių parodymų nekeis (10 t. 99–100 b. l., 11 t. 137–138, 141–142, 147–148 b. l.). Pastebėtina, kad visose D. R. ir A. G. apklausose dalyvavo jų gynėjai, taip pat ir D. R. teisme ginantis adv. A. Garlauskas, ir D. R. bei A. G. savo parodymus pakeitė tik pabaigus ikiteisminį tyrimą ir jau nagrinėjant bylą teisme. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokio pagrindo manyti, kad D. R. ir A. G. bylos nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, todėl nebuvo pagrindo jų apklausti ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, nėra pagrindo D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinti kaip niekinius jiems teisme atsisakius tokių parodymų, nes BPK 276 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, ir jie yra reikšmingi tikrinant bei vertinant teisme duotus parodymus bei vertinant kitus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad tiek įtariamasis, tiek ir kaltinamasis turi teisę duoti parodymus ir paaiškinimus apie tiriamas bylos aplinkybes, tačiau, kaip jau buvo minėta, teismo prerogatyva vertinti įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat D. R. ir A. G. parodymų niekiniais nedaro ir tai, kad procesiniuose veiksmuose (apklausose, parodymų patikrinimo vietose, akistatose ir pan.) dalyvavo juos konvojavę pareigūnai R. Z. ir A. L., nes šie pareigūnai Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. Bartušienės 2009-11-19 nutarimu buvo paskirti sudarytos tyrimo grupės nariais (1 t. 5 b. l.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad D. R. ir A. G. parodymų patikrinimai vietoje buvo atlikti pažeidžiant BPK nuostatas, nes pagal BPK 179 straipsnį pagrindinis tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo būdas yra protokolo surašymas. Be to, parodymų patikrinimas vietoje buvo fiksuojamas techninėmis priemonėmis – fotografuojant bei sudarant schemas, kuriose pavaizduoti įtariamųjų važiavimo maršrutai, ir šie priedai pridėti prie protokolų (10 t. 70–81 b. l., 11 t. 82–96, 118–124, 127–136 b. l.). Šiuose veiksmuose dalyvavę asmenys, tarp jų įtariamieji bei jų gynėjai, nepareiškė pastabų dėl šių procesinių veiksmų atlikimo tvarkos. Duomenų, kad D. R. ir A. G. parodymų patikrinimas vietoje buvo filmuojamas, byloje nėra. Teisme A. P. parodė, kad D. R. parodymų patikrinimas vietoje nebuvo filmuojamas, nes buvo bjaurus oras, šlapdriba. D. R. ir A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei prie jų pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad jų parodymų patikrinimai vietoje buvo daromi esant prastoms oro sąlygoms – apsiniaukusiam orui, o 2009-12-08 A. G. parodymų patikrinimas vietoje vyko nakties metu, esant dulksnai ir dideliam rūkui. Taigi, nuteistųjų D. R. ir A. G. parodymų patikrinimai vietose atlikti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, ir nėra pagrindo manyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu D. R. ir A. G. davė išgalvotus parodymus, nes jie savarankiškai parodė vietas, apie kurias davė parodymus, nurodė maršrutus, kuriais važiavo į įvykio vietą, kur ir ką įvykio vietoje veikė kiekvienas nusikaltimo dalyvis bei kt. aplinkybes.
Nuteistieji teisme, o D. R. bei A. G. ir pirminėse savo apklausose (10 t. 43–45 b. l., 11 t. 63–66 b. l.) ikiteisminio tyrimo metu, neigė kaltę dėl (duomenys neskelbtini) AB banko „(duomenys neskelbtini)“ bankomato susprogdinimo, tačiau jų kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų objektyvių duomenų visuma.
D. R. ir A. G. vėlesnių apklausų metu, dalyvaujant jų gynėjams, savo rašytuose paaiškinimuose (10 t. 56 b. l., 11 t. 80–81, 18 t. 177–178 b. l.) prisipažino dalyvavę šiame nusikaltime (10 t. 52–55, 58–61, 82–83, 99–100 b. l., 11 t. 68–72, 76–79, 106–108, 125–126, 137–138, 141–142, 147–149 b. l.). Tokius parodymus D. R. ir A. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietose, nurodydami vietas, kuriose buvo ir ką jose veikė, bei patvirtino apklausų metu nurodytas aplinkybes apie bendrininkų atliktus veiksmus (10 t. 70–81 b. l., 11 t. 82–96 b. l.). Akistatos metu D. R. patvirtino A. G. parodymus apie tai, kokiu keliu jie važiavo, apie susitarimą plėšti bankomatą, susitikimo su S. M. ir A. M. aplinkybes, atliktus nusikalstamus veiksmus ir apie tai, kur išmetė (paliko) nusikaltimo įrankius (automobilį, drabužius ir pan.) (11 t. 97–101 b. l.). Taip pat A. G. parodymus apie nusikaltimo padarymą ir jame dalyvavusius asmenis patvirtino ir akistatos su A. M. metu (11 t. 102–105 b. l.).
Visų šių procesinių veiksmų – apklausų, parodymų patikrinimo vietose bei akistatų –metu dalyvavo įtariamųjų gynėjai, D. R. ir A. G. apklausos ir parodymų patikrinimai vietoje buvo fiksuojami techninėmis priemonėmis (vaizdo kamera filmuojant įtariamųjų apklausas, fotografuojant parodymų patikrinimo vietoje metu), ir nei įtariamieji, nei jų gynėjai dėl atliktų procesinių veiksmų nereiškė pastabų, papildymų. Kaip minėta, D. R., dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui adv. A. Garlauskui, parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus, kai buvo detaliai nurodęs nusikaltimo padarymo aplinkybes (10 t. 99–100 b. l.). Ir nors D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami po keletą kartų (D. R. – 8 kartus, o A. G. – 12 kartų), negalima daryti išvados, kad jų parodymai nuo ankstesnių apklausų iš esmės skirdavosi, kad pirmiau duoti parodymai būdavo keičiami iš esmės, nes jie tik papildydavo (patikslindavo) anksčiau savo duotus parodymus atsakydami į jiems pateikiamus klausimus. Be to, pastebėtina, kad A. G. prašyme pakeisti jam kardomąją priemonę nurodė, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, davė parodymus prieš savo bendrininkus, kad būdamas (duomenys neskelbtini) areštinėje sulaukė iš S. M. grasinimų, kad jis atsisakė keisti parodymus, kad labai bijo (12 t. 10 b. l.), o D. R. 2010-02-05 skunde Šiaulių apygardos teismui nurodė, kad jo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis, kad jis visiškai prisipažino ir prisipažįsta padaręs veikas, kurių padarymu yra įtariamas, kad duodamas parodymus jis padeda ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti tiesą, nurodė kitus bendrininkus, kurie nepripažįsta savo kaltės (10 t. 148–149 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad D. R. advokatė nebaigus apklausos paliko ginamąjį, todėl pagrįstai teismas nuosprendyje nurodė, kad nesivadovauja 2009-12-10 D. R. parodymais, duotais nesant advokatei, t. y. nesivadovauja tik ta D. R. parodymų dalimi, kai apklausoje nedalyvavo gynėja, tačiau kitais jo parodymais vadovavosi, nes šios apklausos metu duotus parodymus D. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje. Taigi, įvertinus akistatų, parodymų patikrinimo vietoje metu, o taip pat ir apklausų metu užfiksuotus D. R. ir A. G. parodymus bei paaiškinimus, šiuos duomenis sugretinus su byloje surinktais įrodymais, daroma išvada, kad D. R. ir A. G. parodymai akistatų, parodymų patikrinimo vietoje metu atitinka jų parodymus apklausų metu, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi visuma D. R. ir A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir tuo nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų.
Įvertinus visumą D. R. ir A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad jie vienodai nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad susitiko su S. M. ir A. M., atvažiavusiais „Audi 80“ markės automobiliu, kad visi nuvažiavo prie bankomato, ten jie stebėjo aplinką, o S. M. ir A. M. buvo prie bankomato, kišo į jį kažkokias žarnas, buvo užsidėję kaukes, išgirdo sprogimą, ir po to jie visi pasišalino iš įvykio vietos, pamiškėje ir laukuose paliko automobilį „Audi 80“, bankomato dalis, išmetė kaukes ir pirštines, kitus daiktus. Taip pat apklausų metu nurodė, kur ir keliese važiavo iki nusikaltimo ir po nusikaltimo padarymo, nurodė asmenis, su kuriais įvykio dieną bendravo mobiliojo ryšio telefonais (skambino, rašė SMS žinutes).
D. R. ir A. G. parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.
Liudytojas G. R. patvirtino, kad jis 2009-11-18 vakare D. R. ir A. G. davė savo automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad jam automobilis buvo grąžintas ryte nuplautas ir tuščiu kuro baku. Liudytojos L. B., R. Z., V. M. parodymai, vaizdo įrašų iš degalinių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apžiūrų (2 t. 194–200 b. l.), kasos čekio apžiūros (3 t. 3–4 b. l.), (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažos vaizdo įrašo apžiūros (3 t. 16 b. l.) protokoluose bei specialisto išvadoje Nr. 11-3607(09) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad D. R. ir A. G., važiuodami G. R. priklausančiu automobiliu „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažoje buvo užfiksuoti 3.03 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje (duomenys neskelbtini) 3.09 val., o (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje – 3.24 val., po to jų automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Šie įrodymai atitinka bei patvirtina D. R. ir A. G. akistatų, parodymų patikrinimo vietose, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose duotus parodymus, jog jie 2009-11-18 G. R. duotu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), S. M. liepimu patikrino kelią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) degalinėje pylėsi nedidelį kiekį kuro ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Ir D. R., ir A. G. nurodė, kad jie išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) degalinės link (duomenys neskelbtini), po to apsisuko ir grįžo į (duomenys neskelbtini). D. R. vienos apklausos metu nurodė, kad jie apsisuko (duomenys neskelbtini), tačiau, įvertinus tai, kad paprastai maršrutą geriau atsimena vairuotojas, teismas remiasi šiuo atveju automobilį vairavusio A. G. parodymais, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini) prie posūkio į (duomenys neskelbtini) pamatė stovintį automobilį „Audi“ ir šalia stovintį „B.“ (t. y. S. M.), atidavė telefonus ir apsisukę važiavo link (duomenys neskelbtini) (11 t. 106–108 b. l.). Šie A. G. parodymai bei duomenys apie D. R. ir A. G. buvimo vietas ir laiką degalinėse, geležinkelio pervažoje rodo, kad nuteistųjų susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) mstl. teritorijoje ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) netrukus po 3.24 val., ir todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas nuosprendyje netiksliai nurodė nuteistųjų susitikimo vietą ir laiką, tačiau šis netikslumas nuosprendžio esmės nekeičia. Ekspertizės akte Nr. 11Š-136(12) nurodyta, kad atstumą nuo degalinės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvusio AB banko „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavimo kiosko, t. y. apie 16 km, galima nuvažiuoti per 10–20 minučių, priklausomai nuo važiavimo greičio (21 t. 224–226 b. l.). Šią išvadą teismo posėdyje patvirtino ekspertas E. Grigelis. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad užmiestyje jie važiavo 110-120 km/h greičiu, todėl įvertinus tai, kad įvykio metu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo važiuota nakties metu, kada transporto priemonių eismas mažiausias, bei įvertinus tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) degalinės iki posūkio į (duomenys neskelbtini) yra tik apie 600 m (www.maps.lt), ir šis posūkis dar yra (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijoje, akivaizdu, kad nuteistieji, nors iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pirmiausia pasuko link (duomenys neskelbtini), tačiau turėjo laiko ne tik nuvažiuoti į nusikaltimo vietą, bet ir pasiruošti bankomato sprogdinimui. Atsižvelgus į A. G. nurodytą aplinkybę, kad į nusikaltimo vietą jie važiavo 110–120 km/h greičiu, daroma logiška išvada, kad po sprogimo iš nusikaltimo vietos nuteistieji spruko dar didesniu greičiu. Taigi, atstumą nuo įvykio vietos iki (duomenys neskelbtini) (kur pasiėmė telefonus) A. G. nurodytu maršrutu (apie 130 km) galėjo įveikti iki 5.03 val., kai tarp nuteistųjų atsinaujino bendravimas telefonu.
Byloje esanti nuteistųjų naudotų mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių išklotinė ir jos analizė (6 t. 28–64 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie celes ir jų adresus, veikimo kryptis bei sumodeliuoti celių veikimo žemėlapiai (19 t. 154–158 b. l., 20 t. 96, 103–113 b. l.), liudytoju apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto A. P. parodymai savaime neįrodo, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau, sugretinus šiuos duomenis su D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie jų važiavimo maršrutus bei bendravimą telefonu su S. M., jie patvirtina, kad D. R. ir A. G., važiuodami kartu, nuo 2009-11-18 17 val. iki 2009-11-19 3.44 val. SMS žinutėmis ir skambučiais bendravo su S. M. ir A. M., o jų naudoti mobiliojo ryšio telefonai veikė tose bazinėse stotyse, kurios patenka į nuteistųjų važiavimo į nusikaltimo vietą maršrutą. Pagal D. R. naudoto mobiliojo ryšio telefono abonento skambučių išklotinę jis 2009-11-09 3.44 val. išsiuntė SMS žinutę abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), įvardytam „A.“ (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-30 sutartį priklausančiam A. T.), ir D. R. telefone buvo įjungtas GPRS ryšys (internetas), ir tai, apeliantų nuomone, paneigia A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog S. M. buvo paėmęs ir kažkam perdavė D. R. ir A. G. mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos jie pasiėmė (duomenys neskelbtini), tačiau pats D. R. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis tą naktį siuntė A. T. SMS žinutę, prašydamas paskolinti kuro, kad savo mobiliojo ryšio telefono S. M. ar kitam asmeniui nebuvo atidavęs (10 t. 99–100 b. l.). Liudytojas A. P. teisme paaiškino, kad gali būti taip, jog tuo metu D. R. buvo įsijungęs internetą telefone ir juo nesinaudojo, t. y. palikęs įjungtą internetą. Taip pat nuteistųjų naudotų mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių išklotinė ir jos analizė patvirtina, kad bendravimas tarp nuteistųjų atsinaujino 2009-11-19 5.03 val. S. M. jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo (skambino bei rašė SMS žinutes) su A. G. ir D. R. bei nenustatytu abonentu. Kadangi nusikaltimo metu iš susprogdinto bankomato buvo pavogti pinigai, kuriuos, pagal D. R. ir A. G. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pasiėmė S. M. ir žadėjo padalyti, logiška, kad nuteistųjų bendravimas tęsėsi ir po nusikaltimo padarymo. Ši aplinkybė sutampa su nuteistojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog S. M. nurodė jam neskambinti ir nerašyti žinučių, kad jis pats juos susiras ir atsiskaitys (11 t. 68–72 b. l.). S. M. pripažino, kad naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš šio abonento skambučių išklotinės ir jos analizės (6 t. 28–64 b. l.) matyti, kad S. M. bendravo telefonu su D. R. ir A. G., ir patvirtina D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo parodymus apie bendravimą su S. M. iki nusikaltimo ir po nusikaltimo padarymo. Nepagrįstas adv. A. Jarašiaus skundo teiginys, kad nuosprendyje S. M. be pagrindo priskirti ir kiti telefono numeriai, nes iš kratos protokolo matyti, jog S. M. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis ir SIM kortelių rėmeliai su telefonų numeriais. Liudytojai M. K., D. G. patvirtino iš karto po sprogimo matę dideliu greičiu nuvažiuojantį automobilį, liudytojas M. K. nurodė, jog tai buvo „Audi 80“ markės automobilis, raudonos spalvos, ant jo buvo uždėtas „spoileris“. Nepagrįsti adv. A. Jarašiaus skundo teiginiai, kad nebuvo tirta, ką liudytoja D. G. matė įvykio vietoje pasišviečiant prožektoriais, nes liudytoja D. G. parodė, kad vėliau, po sprogimo, nuvažiavus automobiliui, matė, kaip prie bankomato vaikščiojo atvykę policijos pareigūnai, kurie pasišvietė prožektoriais (16 t. 134 b. l.). Šių liudytojų parodymai sutampa ne tik su automobilio „Audi 80“ apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis (1 t. 123–125 b. l.), bet ir su A. G. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog nusikaltimo metu buvo naudojamas ir antras automobilis „Audi 80“, kuris po nusikaltimo buvo paliktas laukuose. Nors D. R. ir A. G. apklausų metu nenurodė tikslios automobilio „Audi 80“ spalvos, tačiau, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo daromas naktį, kad tuo metu lijo (18 t. 21 b. l.), tikslios automobilio spalvos galėjo ir neįsidėmėti, ir šis A. G. ir D. R. parodymų netikslumas nedaro jų parodymų nepatikimais. Byloje nustatyta, kad įvykio vietų apžiūrų metu rasti daiktai (guminis skaidrus vamzdelis, lemputės dalis, dvigyslis laidas, laido fragmentas, laužtuvas, atsuktuvas, sulaužytas peilis) buvo panaudoti sprogdinant bankomatą ir paimant pinigus iš bankomato kasetės, o paimti grunto, kvapų mėginiai, mikrodalelės iš automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad šiuo automobiliu važiavę asmenys dalyvavo nusikaltime. Specialistų išvadose nustatyta, kad ant atsuktuvo geležtės rasto žmogaus kraujo vienas genotipas sutapo su A. G. genotipu, o automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas jo kvapo pėdsakas ant priekinės keleivio sėdynės (2 t. 11–14, 41–42 b. l.). Nors kvapo pėdsakas rastas tik vieno asmens ir toje vietoje, kurioje, jo teigimu, jis nesėdėjo, tačiau tai nepaneigia A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kaip iš esmės neteisingų, bet priešingai, juos patvirtina, t. y. kad jis nusikaltimo metu naudotame automobilyje buvo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu A. G. ir D. R. duotais parodymais apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Be to, nuteistieji D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie visi vilkėjo tamsios spalvos drabužius – džemperius, striukes, kelnes, džinsus, buvo užsidėję kepures bei kapišonus, mūvėjo pirštines, o S. M. bei A. M. ir kaukes, ir šiuos daiktus jie išmetė. A. G. apklausos metu nurodė, kad S. M. draugas mūvėjo pirštines su nukirptais pirštų galais. Kad A. M. turėjo tokias pirštines, patvirtina jo namuose atliktos kratos metu rastos pirštinės (6 t. 115–122 b. l.). Taip pat D. R. ir A. G. parodymus dėl aprangos patvirtina AB banko „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įraše užfiksuoti duomenys (1 t. 146–148 b. l.), jog į kioskelį įėjo juodai apsirengęs, juodą veido kaukę ir juodas pirštines dėvintis asmuo, kuris iš karto priėjęs prie kioskelyje esančio bankomato ir pasilenkęs prie jo bandė įgrūsti dvi žarnas, kad po to įėjo antras asmuo, taip pat apsirengęs juodai ir dėvintis juodą kaukę bei pirštines, ir laužė bankomato priekinę dalį, o šiems asmenims pasišalinus iš kioskelio, vaizdas sustojo. Ekspertizės akto Nr. 11-2934(11) išvadoje nurodyta, kad stovinčio asmens, užfiksuoto vaizdo medžiagoje 2009-11-19 ir bandžiusio mechaniškai paveikti patalpoje buvusį bankomatą, ūgis yra ne mažesnis negu 175,5 cm, su sąlyga, kad tiriamasis asmuo nestovi ant paaukštinimo (20 t. 25–26 b. l.). Nuteistųjų duomenimis apie jų ūgius (19 t. 91, 92, 166, 167 b. l.) bei tai, kad A. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino stebėję aplinką ir prie bankomato pribėgę tik po sprogimo, daroma išvada, kad bankomate užfiksuotas stovintis asmuo, bandęs mechaniškai paveikti patalpoje buvusį bankomatą, yra S. M., nes jo ūgis yra 176 cm, o A. M. yra žemesnis nei 175,5 cm, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vaizdo medžiagoje užfiksuotas S. M.. A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis ir D. R. buvo skirtingose pusėse nuo bankomato, stebėjo aplinką, tačiau matė, kaip S. M. ir A. M. krapštėsi prie bankomato, o po mostelėjimo ranka „užlįsti“ už kampo išgirdo stiprų sprogimą. Specialistų išvadose Nr. 140-(10467)-ISI-4149 ir Nr. 140-(10468)-ISI-4150 nurodytas bankomato susprogdinimo mechanizmas patvirtina A. G. ir D. R. parodymus, jog sprogdinimui buvo naudojamos žarnos, dujų balionas bei įrankiai, kurie buvo sudėti į maišelį, kad po sprogimo bankomatas buvo daužomas montiruote (laužtuvu), plaktuku, taip pat kojomis bei kitais įrankiais. Be to, kratos metu pas A. M. buvo paimtas kompiuterio procesorius, kompaktinės plokštelės, kuriose yra informacija apie schemas, jų aprašymai naudojant dujas (6 t. 176–177, 178 b. l., 7 t. 1–29 b. l.). Be to, iš A. M. darbo apskaitos grafiko matyti, kad 2009 m. lapkričio 18–19 dienomis A. M. turėjo poilsio dienas. Taip pat byloje nustatyta, kad A. M. yra įgijęs automatizuotų katilų, kūrenamų dujomis ir skystu kuru, operatoriaus kvalifikaciją ir AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo suvirintoju elektra-šaltkalviu, griežinių džiovyklos operatoriumi (13 t. 109–116 b. l.). Nors A. M. laiške G. Š. rašoma, kad jis (A. M.) sėdi už nieką, tačiau tame pačiame laiške jis nurodė, kad nusikaltimą padarė S. M.. Tai, kad A. M. žino apie S. M. dalyvavimą nusikaltime, ir kita A. M. frazė minėtame laiške „būt žinojęs, tai aš jį patį būčiau pasprogdinęs“, nors ir ne tiesiogiai, tačiau patvirtina, kad A. M. dalyvavo sprogdinant (7 t. 55–61 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. 140-(10461)-IS1-527 nurodyta, kad ant pateiktų tirti bankomato dalių, laboratorijoje pažymėtų Nr. 6 ir Nr. 8, paimtų šalia automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ir nepriklausančio D. R., A. G., A. M., S. M. (2 t. 74–83 b. l.). Taigi, (duomenys neskelbtini) nusikaltimą nuteistieji padarė dalyvaujant dar vienam asmeniui, todėl pagrįstai nuteistiesiems kaltinimai buvo pareikšti padarius nusikalstamas veikas su nenustatytu asmeniu. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro pranešime nurodyta, kad vyro kraujo pėdsakų, rastų ant bankomato dalių, laboratorijoje pažymėtų Nr. 6 ir Nr. 8 (minėta specialisto išvada), genotipas sutapo su šių biologinių pėdsakų genotipais, kurių anketiniai duomenys DNR registre nurodyti ikiteisminio tyrimo medžiagose Nr. 26-1-00129-06, 26-1-02127-05, 26-1-02119-05 dėl vagysčių iš butų (2 t. 84 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad šiose ikiteisminio tyrimo medžiagose įtarimai dėl vagysčių iš butų buvo pareikšti A. K., kuris teisme šioje byloje apklaustas kaip liudytojas neigė pažįstantis nuteistuosius. Nors D. R. ir A. G. šio asmens savo parodymuose neįvardijo, teigdami, kad trečio asmens su A. M. ir S. M. nematė nei prie bankomato, nei „Audi“ automobilyje, tačiau A. G. nurodė, kad trečias asmuo galėjo būti, nes S. M. kažkam padavė iš jų paimtus mobiliojo ryšio telefonus, kad jis ne visą laiką stebėjo S. M. ir A. M., kai jie buvo sustoję. Tai, kad nuteistieji išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, nepaneigia fakto, kad nusikaltimas padarytas naudojant automobilį, nes iš teismo argumentų dėl išteisinimo matyti, jog teismas pripažino nuteistuosius naudojus šį automobilį, o išteisino nenustačius, kad jie žinojo, jog naudojasi nusikalstamu būdu įgytu automobiliu (išteisinimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį neskundžiamas, todėl kolegija šios nuosprendžio dalies neanalizuoja).
S. M. ir A. M. parodymai teisme, jog jie nusikaltimo (duomenys neskelbtini) metu nebuvo toje vietoje, yra paneigti. Nuteistasis A. M. tik teisme parodė, kad nusikaltimo metu jis buvo namuose, tačiau, sulaikytas po nusikaltimo padarymo praėjus dviem savaitėm, jis neprisiminė ką veikė ir kur buvo tą naktį, todėl A. M. alibi nusikaltimo metu buvus namuose yra nepatvirtintas. Iš pradžių S. M. tvirtino A. G. ir D. R. nepažįstąs, vėliau prisipažino, kad su A. G. yra dirbęs kartu, bei su jais buvo susitikęs D. M. darbo vietoje iki nusikaltimo padarymo. S. M., jo seserys, tėvas bei R. N. teigė, kad S. M. dirbo ir anksti išvažiuodavo į darbą, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog S. M. nusikaltimo metu dirbo, byloje nėra. Priešingai, iš darbo sutarties matyti, kad pagalbiniu darbininku S. M. lentpjūvėje įsidarbino tik 2009-11-25 (16 t. 123–127 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad pagrįstai S. M. alibi patvirtinančių liudytojų parodymai buvo vertinami, kaip siekis padėti S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Taigi, visuma išdėstytų įrodymų patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl S. M., A. M., D. R. ir A. G. kaltės susprogdinus (duomenys neskelbtini) AB banko „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą bei jį apvogus.
Taip pat byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji dalyvavo ir nusikaltime (duomenys neskelbtini), t. y. sunaikino visuotinai pavojingu būdu AB banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo kioską bei pasikėsino pavogti ten buvusius pinigus.
A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-11-06 naktį kartu su D. R., S. M. bei A. M. važiavo į (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį, kelionės į (duomenys neskelbtini) metu S. M. kalbėjo, kad nori kažką susprogdinti, ir jį S. M. įkalbėjo dalyvauti nusikaltime, sakė, kad nieko pavojingo nebus, kad jis turės tik vairuoti automobilį bei padėti jiems ir iki tvoros nunešti raudonos spalvos dujų balioną, taip pat parodė, kad jis nunešė iki tvoros dujų balioną, automobilyje laukė S. M., A. M. ir D. R., kad jie po duslaus garso parbėgo į automobilį (11 t. 116–117 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. G. patvirtino apklausos metu duotus parodymus, nurodė maršrutą, kuriuo važiavo į nusikaltimo vietą, bei vietas, kuriose buvo sustoję, kur buvo pastatęs automobilį, kur S. M. paliepimu nunešė ir padėjo ant žemės dujų balioną (11 t. 118–124 b. l.). Nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių išklotinė (9 t. 53–75 b. l.) patvirtina, kad nuteistųjų naudoti mobiliojo ryšio telefonai įvykio naktį buvo prisijungę ne tik prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina, kad jie tarpusavyje tą naktį bendravo. Liudytojas E. N. parodė, jog jis pastebėjo prie bankomato stovinčius vaikinus, kurių vienas buvo apie 190 cm ūgio, ir kuris jį pamatęs nuėjo iki autobusų stotelės nusukęs veidą, o kitas vaikinas tupėjo prie bankomato, o nuėjęs nuo bankomato apie 300 metrų jis išgirdo sprogimą. E. N. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas matytų vaikinų buvimo vietas (8 t. 118–129 b. l.). Teisme šis liudytojas nurodė, kad A. G. arba D. R. pagal savo ūgius yra panašiausi į vaikiną, stovėjusį autobusų stotelėje. Liudytojai R. M., D. A. K. parodė po sprogimo matę, kaip nuo bankomato pusės link (duomenys neskelbtini) nubėgo trys vaikinai. Liudytojas D. A. K. net apibūdino nubėgančius vaikinus: prabėgo trys sportiškos išvaizdos tamsiais rūbais vilkintys jaunuoliai, vienas jų buvo užsidėjęs kapišoną ant galvos, pirmas bėgo stambesnis vaikinas, antras bėgo aukštesnis, paskutinis bėgo žemiausias vaikinas, o A. M., D. R., S. M. pagal duomenis apie jų ūgius (19 t. 91, 92, 166, 167 b. l.) yra skirtingo ūgio, pagal A. G. parodymus, nusikaltimo padarymo metu net du iš jų vilkėjo rūbus su kapišonais. Liudytojas G. M. parodė, kad jis įvykio vietoje prie bankomato ant sniego matė kvadratinį pėdsaką, lyg būtų nuo automobilio akumuliatoriaus, ir nuo šio pėdsako šuo pėdsakais vedė pro gyvenamuosius namus link ten esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra tarp (duomenys neskelbtini) namo ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kad su šunimi pralindęs pro tvoroje esančią skylę, išėjimo pėdsakais nusekė iki automobilių aikštelėje esančio šiukšlių konteinerio, taip pat kad pėdsakai prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ išsiskyrė – vieni vedė į kairę, o kiti į dešinę (7 t. 101 b. l.). Taigi, šio liudytojo parodymai patvirtina, kad nusikaltime dalyvavę asmenys nubėgo ta pačia kryptimi, kurią nurodė ir liudytojai R. M., D. A. K., bei patvirtina A. G. parodymus, jog jis buvo prie skylės tvoroje ir draugų laukė automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia prekybos centro ir gyvenamųjų namų, kurioje šuo pametė pėdsakus. Specialisto išvada Nr. 140-1-(00138)-ISI-11, kurioje nustatyta, kad tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2009-11-06 įvykio vietos apžiūros metu nuo metalinio dujų baliono rankenos, yra A. G. kvapas (7 t. 151–154 b. l.), patvirtina A. G. parodymus, jog jis nešė raudonos spalvos dujų balioną, laikydamas už dujų baliono rankenos. Iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo rastas raudonos spalvos dujų balionas su prijungta skaidria žarna bei dviejų gyslų laidas, taip pat laužtuvas, atsuktuvai, laidas (7 t. 79–100 b. l.). Liudytojas K. D. pateikė du deguonies balionus, rastus ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo (7 t. 135 b. l.), ir šie deguonies balionai yra tapatūs rastiems (duomenys neskelbtini) rajone po 2009-11-19 įvykdyto nusikaltimo (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, įvykio vietoje rasti tokie patys daiktai (skaidrūs vamzdeliai, dvigyslis laidas, dujų balionas ir kt.), kaip ir naudoti sprogdinant bankomatą (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad nusikaltimo (duomenys neskelbtini) ir nusikaltimo (duomenys neskelbtini) braižas yra tapatus. Be to, specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-2116 (G1-2488) nurodyta, kad įvykio vietoje rasti pėdsakai palikti 44–45 (europinė sistema) dydžio avalyne (7 t. 160–162 b. l.). Nuteistieji D. R. ir A. G. pripažino, kad jų avalynės dydžiai yra atitinkamai 45 ir 44 dydžio. Nors ši nustatyta aplinkybė – batų dydžio sutapimas su įvykio vietoje paliktų pėdsakų dydžiu – savaime neįrodo nuteistųjų kaltės, tačiau visuma paminėtų įrodymų bei kiti byloje teisėtais būdais gauti ir ištirti įrodymai patvirtina A. G. parodymus, jog jis, D. R., A. M. ir S. M. 2009-11-06 naktį sprogdino bankomatą (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojai G. B. ir O. N. bei A. M. patvirtino, kad A. G. parodymus dėl šio bankomato susprogdinimo davė ir maršrutą nuo (duomenys neskelbtini) iki nusikaltimo vietos parodė niekieno neverčiamas. Liudytojai O. N. ir A. M. nurodė, kad A. G. kelią į nusikaltimo vietą rodė nuo (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini), nes nežinojo, kaip parodyti kelią nuo policijos komisariato, ir liudytojai teigia, kad tokio kelio maršruto negalima sugalvoti ir parodyti, nežinant (duomenys neskelbtini) ir tuo keliu (maršrutu) nevažiavus.
Taigi, įvertinus parodymų patikrinimo vietoje metu, o taip pat ir apklausų metu užfiksuotus A. G. parodymus bei paaiškinimus, šiuos duomenis sugretinus su byloje surinktais įrodymais, daroma išvada, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi visuma A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, ir juos įvertinęs visumoje su kitais byloje ištirtais įrodymai pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl S. M., A. M., D. R. ir A. G. kaltės (duomenys neskelbtini) susprogdinus AB banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo kioską ir pasikėsinus pavogti jame buvusius pinigus.
Teisminio nagrinėjimo metu visi nuteistieji tvirtino, kad nusikaltimų metu jie buvo kitose vietose, bei nurodė asmenis, kurie teisme patvirtino jų alibi, tačiau pastebėtina, kad nuteistųjų alibi patvirtino artimieji ir draugai, o byloje esantys įrodymai paneigia nuteistųjų alibi. A. G. teisme teigė, kad nusikaltimo (duomenys neskelbtini) metu jis buvo su savo drauge (dabartine žmona) pas savo mamą (duomenys neskelbtini) rajone, ir tai teisme patvirtino R. D. G. bei A. G., tačiau iš telefoninių pokalbių išklotinės ir jos analizės (9 t. 53–75 b. l.) matyti, kad 2009-11-06 00.25 val. A. G. rašė SMS R. D. G.. Taip pat A. G. parodė, kad jis, viešėdamas pas motiną, buvo nuėjęs pas kaimyną pasiskolinti degalų, tačiau liudytojas S. R. parodė, kad A. G. iš jo skolinosi degalų, tačiau jis negali patvirtinti, jog tai buvo lapkričio 5–6 dienomis. Taigi, A. G. parodymai teisme dėl jo buvimo vietos nusikaltimo metu yra paneigti. D. R. tvirtino, kad jis 2009 m. lapkričio 5–6 dienomis dirbo, vežė runkelius bei ruošėsi mamos gimtadieniui, ir tai patvirtino tik jo tėvas G. R.. Tačiau liudytojas S. S. parodė, kad jis su D. R. runkelių nuėmimo metu dirbdavo, t. y. runkelius į fermą veždavo tik iki 24 val. Taigi, liudytojas S. S. nepatvirtino D. R. alibi nusikaltimo metu. Vertinant liudytojo G. R. parodymus atsižvelgiama į tai, kad jis yra D. R. tėvas, t. y. suinteresuotas bylos baigtimi, ir į tai, kad parodymus apie sūnaus buvimą namuose jis davė praėjus beveik pusantrų metų po aptariamo įvykio, ir todėl šio liudytojo parodymai vertinami kaip nepatikimi. Taigi, D. R. teisme nurodytas alibi nėra patvirtintas. Nuteistasis A. M. tik teisme nurodė, kad šio nusikaltimo metu jis buvo pas I. V. brolį E. ir gėrė alkoholinius gėrimus. Nors šiuos A. M. parodymus teisme patvirtino liudytojai I. V. ir G. Š., tačiau ikiteisminio tyrimo metu G. Š. tvirtino, kad S. M. ir A. M. pas jį anksti ryte niekada nebuvo atėję, o pats A. M. ikiteisminio tyrimo metu, po nusikaltimo padarymo praėjus trumpesniam terminui nei jo apklausa teisme, nurodė neatsimenantis, ką veikė ir kur buvo 2009-11-06 naktį, tvirtino (duomenys neskelbtini) nebuvęs. Be to, nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tą dieną iš tikrųjų buvo G. Š. brolio gimtadienis. Taip pat pastebėtina, kad pagal telefoninių pokalbių išklotinę ir jos analizę, S. M. ir A. M. telefonai buvo prisijungę prie (duomenys neskelbtini), esančios stoties. Taigi, ir A. M. alibi yra paneigtas. Nors S. M. parodymus, kad pas jį 2009 m. lapkričio pradžioje buvo atvažiavusi draugė R. Č., teisme patvirtino R. Č. ir K. M., parodžiusios, kad 2009-11-06 naktį S. M. buvo namuose, tačiau tokius konkrečius parodymus jos davė po aptariamo įvykio praėjus pusantrų metų, nors pats S. M. dar ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti, kur buvo tuo konkrečiu metu. Pažymėtina, kad versiją, jog nusikaltimo metu jis buvo namuose su R. Č., S. M. pateikė tik teisme, t. y. po įvykio praėjus pusantrų metų, kai dėl praėjusio ilgo laiko tarpo pateiktų duomenų patikimumo patikrinimas yra neįmanomas. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad abi šios liudytojos yra artimos S. M., yra suinteresuotos bylos baigtimi, jų parodymų patikimais laikyti negalima, o patikimų duomenų, patvirtinančių S. M. alibi, nėra.
Dėl bendrininkavimo
Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad A. G., D. R., A. M. ir S. M. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe.
Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Nustatant organizuotos grupės buvimą atsižvelgtina į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei.
BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, o BK 187 straipsnio 2 dalyje – apysunkis. Byloje nustatyta, kad nuteistieji veikdami bendrai sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu (sprogdindami), pavogė svetimą didelės vertės turtą bei pasikėsino pavogti svetimą didelės vertės turtą, be to, nusikaltimus (duomenys neskelbtini) nuteistieji padarė su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą. Iš bylos matyti, kad nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenimis (vieni nariai įsibrovė į banko klientų aptarnavimo kioską ir jį sprogdino, kiti stebėjo aplinką ar laukė automobilyje), be to, nusikaltimams buvo pasirengta, pasirūpinta priemonėmis ne tik reikalingomis sprogdinant bankomatą, atidarant pinigų kasetę, bet buvo imtasi priemonių, užtikrinančių galimybę pasitraukti iš nusikaltimų vietos (buvo pasinaudota, ne tik G. R. priklausančiu automobiliu „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet ir J. R. priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip bylos duomenimis nustatyta, buvo vogtas). Visi nuteistieji suvokė bendrai darantys nusikaltimus, nes siekė bendro tikslo, aptarė veikimo planus, pasiskirstė vaidmenimis, pasirūpino nusikaltimo įrankiais (pirštinėmis, tamsiais drabužiais). Be to, D. R. ir A. G. parodė, kad nusikaltimams vadovavo S. M., nes jis liepė patikrinti kelią (duomenys neskelbtini), važiuoti paskui jį ir A. M., stebėti aplinką, A. G. laukti automobilyje, neskambinti ir nerašyti jam SMS žinučių, kol jis pats su jais nesusieks, todėl jis pagrįstai pripažintas organizatoriumi. Taip pat nustatyta, kad pats S. M. dalyvavo nusikaltimuose kartu su A. M., D. R. ir A. G.. Taigi, atlikdami skirtingus vaidmenis, siekdami bendro tikslo, neabejotinai suvokė dalyvaujantys organizuotoje grupėje, nes tikslų šiuo atveju buvo galima pasiekti tik bendromis pastangomis veikiant tikslingai bei organizuotai. Be to, iš nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių išklotinių analizės matyti, kad nuteistieji tarpusavyje bendravo ne tik nusikaltimų metu, bet buvo pažįstami bei bendravo ir prieš nusikaltimų darymą – S. M. ir A. G. pripažino, kad jie yra kartu dirbę, visi nuteistieji patvirtino, kad iki nusikaltimų buvo susitikę viešbutyje (duomenys neskelbtini). Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra nustatyti visi BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyti organizuotos grupės požymiai, todėl pagrįstai konstatuota, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe. Įvertinus tai, kad S. M. atliko ne tik nusikaltimų organizatoriaus vaidmenį, bet ir pats dalyvavo nusikaltimuose, todėl pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-481/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 20 punktas) S. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį yra perteklinis. Be to, pagal teismų praktiką nereikalinga nusikalstamų veikų kvalifikacija ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, nes organizuota grupė nėra kvalifikuojantis svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu požymis, o tai pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors veiksmų kvalifikacija pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems, o S. M. ir BK 24 straipsnio 4 dalį, yra perteklinė, tačiau nuteistųjų nusikalstamos veikos iš esmės yra kvalifikuotos teisingai, todėl skundžiamas nuosprendis nekeičiamas.
Nors kaltinime nenurodyta, kas ir kokius veiksmus nusikaltime atliko, tačiau, įvertinus tai, kad nusikaltimas padarytas bendrais nuteistųjų tyčiniais veiksmais, siekiant bendro tikslo, kad kaltinime nurodytas svetimo turto sunaikinimo būdas – „išlaužus kiosko laukujes duris, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų mišinio ir pasiekus tam tikrai dujų mišinio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siūleliu davus elektros kibirkštį ir tokiu būdu sukėlus dujų sprogimą“, daroma išvada, kad šis kaltinimo nepakankamas detalumas (kiekvieno bendrininko atliktų veiksmų nenurodymas) nedaro paties kaltinimo neaiškaus ar nesuprantamo. Be to, teisme nuteistieji, perskaičius kaltinamąjį aktą, patvirtino, kad suprato, kuo yra kaltinami. Taip pat, vadovaujantis proceso greitumo, ekonomiškumo, protingumo principais, pagrįstai ši baudžiamoji byla nebuvo grąžinta prokurorui papildomam tyrimui, paaiškėjus bei nustačius, kad Šeduvoje padarytame nusikaltime dalyvavęs penktas asmuo yra A. K., nes, ši baudžiamoji byla jau buvo baigiama nagrinėti teisme, o A. K. vyko dar ikiteisminis tyrimas.
Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra neteisingos.
Pagrįstai adv. A. Jarašiaus skunde nurodo, kad iš nuosprendžio formuluotės galima suprasti, jog S. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta ne tik tai, kad veikos dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu padarytos organizuota grupe, bet ir S. M. apibūdinantys duomenys, tačiau S. M. apibūdinantys duomenys negali būti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, o, be to, iš nuosprendžio matyti, kad S. M. nuosprendžiu paskirtos bausmės yra artimos straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, ir tai rodo, kad nustatyta S. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad veikas dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu padarė organizuota grupė.
Iš bylos matyti, kad nuteistieji pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą ir padarė tris nusikaltimus, iš kurių du priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vienas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad veikas dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, nuteistieji padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes. A. G. vedęs, turi šeimą, mažametį vaiką, nedirba, registruotas darbo biržoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. D. R. nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, nors neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. A. M. iki suėmimo dirbo, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, o darbovietėje teigiamai, baustas administracine tvarka, teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. S. M. iki suėmimo dirbo, tačiau pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, teistas, nusikaltimus padarė neatlikęs pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei neišnykus teistumui. Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, siekdami savanaudiškų tikslų, kad tik viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kiti nusikaltimai baigti, ir įvertinus nuteistųjų asmenybes bei tai, kad S. M. subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Taigi, skirdamas bausmes nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies, bei subendrindamas nuteistiesiems bausmes BK 63, 64 straipsnių nuostatų nepažeidė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. M. gynėjo advokato A. Jarašiaus ir nuteistųjų A. G., A. M., D. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio.