Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nuosprendžiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalis dėl R. P. išteisinimo panaikinta ir dėl jo priimtas apkaltinamasis nuosprendis: R. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Tauragės rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nuo kurios dalies R. P. buvo lygtinai atleistas prieš terminą, ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004 m. lapkričio 9 d. iki 2004 m. lapkričio 25 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį dėl R. P. išteisinimo panaikino ir dėl jo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį: nuteisė R. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrino iš dalies sudedant su Tauragės rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2004 m. lapkričio 9 d. iki 2004 m. lapkričio 25 d.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, bei prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad padėjo bendrininkų grupe įvykdyti plėšimą, įsibraunant į patalpą, t. y. žinodamas, kad R. L., R. L. ir T. R. ketina plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą – apiplėšti sodyboje gyvenančią moterį, 2004 m. birželio 29 d., apie 23 val., automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. G., nuvežė R. L., R. L. ir T. R. iš Šiaulių miesto į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., palaukė jų netoli nusikaltimo vietos ir po nusikaltimo padarymo parvežė minėto nusikaltimo vykdytojus iš (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. į Šiaulių miestą, t. y. padėjo R. L., R. L. ir T. R., jiems išdaužius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. ir priklausančio A. V., langą, įsibrovus į gyvenamąjį namą bei panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. V. ir taip atėmus galimybę jai priešintis, užvaldyti A. V. priklausančius 300 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Įrodymų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnio 5 dalis, kuri reikalauja įrodymus įvertinti pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Skunde kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo nuteistųjų R. L. ir T. R. parodymų. Atvirkščiai, teismas, siekdamas pašalinti byloje esančius neaiškumus, daugiausia dėmesio tiek įrodymų tyrimo teisme metu, tiek priimtame nuosprendyje skyrė būtent visų nuteistųjų parodymų tyrimui, analizei. Tai patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas bei priimtas teismo sprendimas, kuriame vertinami nuteistųjų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek buvusių teisminių posėdžių metu. Kasatoriaus argumentai, kad kiti nuteistieji teisminio nagrinėjimo metu nedavė jam nepalankių parodymų, neatitinka faktų, kuriuos šioje baudžiamojoje byloje nustatė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai rėmėsi R. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei tam tikrais jų fragmentais, užfiksuotais apeliacinės instancijos teisminio nagrinėjimo metu. Skirtingai nei R. P., kolegija neturi pagrindo matyti, kad šie jo parodymai yra iš esmės prieštaringi, nenuoseklūs, o tą aplinkybę, kad ankstesni jo parodymai neatitinka tam tikrų jo parodymų, duotų prasidėjus teisminiam nagrinėjimui, teismas argumentuotai įvertino, nurodydamas, kad tokie nuteistojo R. L. paaiškinimai yra bandymas suklaidinti teismą, padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo geram pažįstamam R. P., ir pateikdamas tokias teismo išvadas patvirtinančius bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės teisus darydamas išvadą, kad R. P. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės neprieštarauja nusikaltimo bendrininko R. L. parodymai. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis kai kuriais šio bendrininko parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina ir tai, kad BPK 20 straipsnio nuostatos neįpareigoja teismo remtis arba tik ikiteisminio tyrimo metu, arba tik teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, todėl kasatorius klaidingai mano, kad teismas negalėjo remtis tam tikromis aplinkybėmis iš T. R. tyrimo metu duotų parodymų. Šiuo atveju įstatymas nenustato teismui kokių nors procesinių apribojimų atliekant įrodymų vertinimą BPK nustatyta tvarka. Tas faktas, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas T. R., priimtame nuosprendyje nėra nustatyta, kad R. P. dalyvavo įvykdant plėšimą, neatitinka tikrovės, nes dėl T. R. priimto 2005 m. gruodžio 12 d. teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad R. P. padėjo kitiems nusikaltimo vykdytojams apiplėšti A. V. Kita vertus, T. R. baudžiamojoje byloje R. P. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas ir tuo metu jis buvo apklausiamas tik kaip liudytojas.

Kasatorius taip pat nepagrįstai įsitikinęs, kad teismas priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė ne įrodymais, o spėjimais. Kasaciniame skunde kasatorius nenurodo jokių įtikinamų argumentų, kurie leistų kolegijai matyti, jog nuosprendyje pateiktos teismo išvados paremtos subjektyvia teisėjų kolegijos nuomone. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl R. P. kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką yra motyvuotos, pagrįstos leistinumo, liečiamumo reikalavimus atitinkančiais bylos duomenimis, kurie yra gauti teisėtais būdais ir įvertinti pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėju, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgdama į tai, kasacinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvai atitinka įstatymo reikalavimus.

Dėl BPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorius yra neteisus manydamas, kad teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį, nes savo sprendimą pagrindė ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o nuteistųjų R. L. ir T. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Pažymėtina, kad teismas turi teisę remtis ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Tačiau remdamasis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, teismas privalo juos ištirti teisiamajame posėdyje: apklausti asmenis, BPK 276 straipsnyje nustatytais atvejais perskaityti kaltinamojo, liudytojų ir kitų asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir t. t.

Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą pagrindė išimtinai tik tais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos ištyrė teisiamajame posėdyje. Siekdamas pašalinti byloje esančius prieštaravimus, teismas posėdžio metu apklausė nuteistuosius R. L. ir T. R., paskelbė R. L. nuoširdų prisipažinimą, perskaitė jo, kaip įtariamojo, apklausos protokolą, R. L. parodymus, apklausiant jį įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat jo paaiškinimus, duotus pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, T. R. įtariamojo apklausos protokolą, jo parodymus, užfiksuotus teisiamojo posėdžio protokole apeliacinės instancijos teisme, aiškinosi, kodėl jie pakeitė savo parodymus, anksčiau duotus ikiteisminio tyrimo bei teisme metu, kokios yra objektyvios tokio jų elgesio priežastys. Taigi teismas teisiamajame posėdyje ištyrė ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, todėl turėjo teisę jais remtis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ir BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, teismas paskelbė nuteistojo R. L. ir T. R. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminių nagrinėjimų metu, aiškinosi jų pakeitimo priežastis ir savo sprendimą pagrindė teisėtais įrodymais.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Įvykio faktinių aplinkybių baudžiamojoje byloje nustatymas, jų vertinimas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties kasacinė teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su faktų baudžiamojoje byloje nustatymu ir jų vertinimu: kolegija neanalizuoja kasatoriaus pateiktos įvykio versijos, nes įrodymų tyrimas ir jų vertinimas yra pirmosios ir antrosios instancijos teismų prerogatyva. Kita vertus, iš pirmiau pateiktų argumentų matyti, kad teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, jog bylos faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatytos ir įvertintos pažeidžiant BPK įtvirtintas taisykles ar kad yra nenustatytų bei neįvertintų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių.

Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. P. kasacinį skundą.