Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-08-22 · Civilinė byla Nr. 2-3128-642/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-22
Bylos Nr.
2-3128-642/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01302-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
UAB „Jūros būstas“, VšĮ „Klaipėdos butai“
Advokatai
Sigita Stukaitė
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3128-642/2014(Proceso Nr. 2-06-3-01302-2014-4)Procesinio sprendimo kategorija 30.6; 99.3.; 116.1; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei, Jolitai Kinderienei, vertėjai Violetai Žemaitienei, ieškovo atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, atsakovės atstovei Odetai Garjonienei teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. D. (A. D.) ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Jūros būstas“, VšĮ „Klaipėdos butai“, dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygiomis pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ieškovui teisę privatizuoti butą Naujakiemio g. 25-46, Klaipėdoje, lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį. Ieškovo reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – ieškovas nuo gimimo, tai yra 1965 metų, su šeima (tėvais) gyveno (duomenys neskelbtini), buto pagrindinis nuomininkas buvo ieškovo mama M. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini), tėvas V. D. (V. D.) mirė (duomenys neskelbtini). 1991 metais įsigaliojo Butų privatizavimo įstatymas, kurio pagrindu visi pradėjo teikti prašymus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Apie 1992 metų vasaros pabaigą ieškovas su tėvais kreipėsi į atsakingas institucijas dėl prašymo pateikimo, tačiau buvo informuoti, kad jų prašymas nebus priimamas, nes namas, kuriame yra butas, pripažintas avariniu ir jie bus iškeldinti. Po iškeldinimo jiems reiks kreiptis su prašymu. Dar keletą kartų kreipęsis ieškovas gavo lygiai tokį pat atsakymą kaip ir pirmąjį kartą. Ieškovo motina su kaimyne D. C. apie 1996-1997 metus važiavo į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) privatizavimo, tačiau joms buvo atsakyta, kad negali privatizuoti ir jokie prašymai iš jų nebus priimami, nes namas yra pripažintas avariniu, o teritorija, kurioje jis stovi priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Neatsižvelgiant į tai, kad namas, kuriame buvo butas adresu (duomenys neskelbtini), dar 1992 metais pripažintas avariniu ir priimtas sprendimas iškeldinti gyventojus, ieškovas iškeldintas jau nesant gyviems tėvams 2011 metais, kai 2011-03-17 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-75 jam išnuomotos gyvenamosios patalpos-butas, esantis (duomenys neskelbtini). Suteikus ieškovui Butą, jis 2011-07-07 ir 2011-09-30 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl leidimo privatizuoti Butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį. 2011-09-30 raštu Nr. (4.85.)-D2-193 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansų ir turto departamento buvo pasisakyta, kad ieškovui teisė privatizuoti nesuteikiam, nes trūksta dokumentų ir jis gali kreiptis į teismą dėl teisės pripažinimo. Nei ieškovas, nei jo mirusieji tėvai teise privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą nėra pasinaudoję. Ieškovo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini) yra tinkamas privatizavimo objektas, ieškovė yra tinkamas privatizavimo subjektas, ieškovas ne dėl savo kaltės negalėjo pasinaudoti teise lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, todėl turi teisę privatizuoti jos nuomojamą šiuo metu butą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pagrindu (b.l. 2-4).

Atsiliepimas

Atsakovas patekė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškinį prašė atmesti. Nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagal Butų privatizavimo įstatymą, ne kartą yra pasisakęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Nagrinėjamuoju atveju toks teisės aktas yra Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktus neleidžiama pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimo lengvatine tvarka nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktais, t. y. savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją tais atvejais, kai: privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą; kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad iki 1998 m. liepos l d., t. y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, ieškovas ar jos šeimos nariai (kaip galimi pirkimo-pardavimo subjektai pagal Butų privatizavimo įstatymą 4 straipsnį) Butų privatizavimo įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipęsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, pateikdami pareiškimus bei nuomininko ir šeimos narių notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl buto privatizavimo, taigi, Savivaldybės nuomone, ieškovė neišreiškė, kaip to reikalavo Butų privatizavimo įstatymas, savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, t. y. neatliko veiksmų, būtinų teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas įgyti, ir tarp ieškovės (jos šeimos narių) ir Savivaldybės Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nesusiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Pažymėtina, jog ieškovas teismui nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galimą nustatyti, kad iki 1998 m. liepos l d., t. y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, ieškovas ar jo šeimos nariai (kaip galimi pirkimo-pardavimo subjektai pagal Butų privatizavimo įstatymą 4 straipsnį) Butų privatizavimo įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipęsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, pateikdami pareiškimus bei nuomininko ir šeimos narių notarine tvarką patvirtintą susitarimą dėl buto privatizavimo, taigi, Savivaldybės nuomone, ieškovas neišreiškė, kaip to reikalavo Butų privatizavimo įstatymas savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyyenamąsias patalpas, t. y. neatliko veiksmų, būtinų teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas įsyti, ir tarp ieškovo (jo šeimos narių) ir Savivaldybės Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nesusiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Ieškovas į Savivaldybę kreipėsi Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, taigi praleistas Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, iki kurio buvo galima pareikšti norą lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, o įrodymų, kad kreipėsi į Seimo sudarytą komisiją dėl leidimo paduoti pareiškimą privatizuoti gyvenamąsias patalpas po minėto termino praleidimo, ieškovas teismui taip pat nepateikė (b.l. 6-8).

Liudytoja D. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta ieškovą ir jo mamą, buvo kaimynai, gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kai sužinojo apie privatizaciją, su ieškovo motina apie 1996-1997 metus važiavo į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl butų privatizavimo, tačiau joms buvo atsakyta, kad butų name adresu (duomenys neskelbtini), negali privatizuoti ir prašymai nebus priimami, nes butas pripažintas avariniu. Buvo informuotos, kad namas negali būti privatizuojamas nes yra avarinės būklės. Liudytoja taip pat kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis ir teismas jos ieškinį tenkino bei pripažino liudytojos teisę privatizuoti butą adresu (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis.

Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovo sesuo ir ji su broliu ne kartą vyko į butų valdybą, meriją, savivaldybę dėl buto privatizavimo. Tačiau jiems buvo paskyta nams neprivatizuotinas, nes yra avarinės būklės.

Į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys UAB „Jūros būstas“, VšĮ „Klaipėdos butai“, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis, b.l. 40).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas gyveno, buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta nuo 1985-09-05 iki 2011-06-22 (duomenys neskelbtini). 2004-06-14 su ieškovo motina M. D. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr. J3-992, nuomininko šeimos nariais nurodyti vyras V. D. ir sūnus A. D.. 2009-11-09 su ieškovu buvo sudaryta gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr. 560-803. Kadangi namas (duomenys neskelbtini), pateko į Valstybinio jūrų uosto plėtros teritoriją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimu Nr. T2-75 ieškovui buvo išnuomotos atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). 1992-06-30 Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 227 (2, 5 punktas) nutarta paskirstyti valstybinį gyvenamąjį plotą, statomą 1992 metais, iškėlimui iš avarinių namų, iš kurių šeimos iškeliamos 1992 metais, tarp kurių nurodytas kaip avarinis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-201-730/2014, t. 1, b. l. 60–66). Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 1150-2370 su ieškovu sudaryta 2011-03-24. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2011-04-05, 2011-05-11 (civilinė byla Nr. 2-201-730/2014, t. 1, b. l. 20). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, ar jo kiti šeimos nariai yra pasinaudoję teise lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą pagal butų privatizavimo įstatymą. Valstybės butų privatizavimo komisijos sprendimu 1995-03-13, protokolas Nr. 87 leista privatizuoti gyvenamąsias patalpas N. B., (duomenys neskelbtini), pareiškimas paduotas 1992-02-26, ir K. R(duomenys neskelbtini), duomenų apie pareiškimo padavimo datą nėra (b. l. 10-17), byloje įrodymų apie kitus asmenis, privatizavusius butus (duomenys neskelbtini) pėdoje, po 1992-06-30 Klaipėdos miesto valdybos potvarkio Nr. 227 priėmimo nėra. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatine tvarka, aiškinimas ir taikymas.

1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 3 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Taigi ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant klausimą dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu būtina nepažeisti kitų su šiuo procesu susijusių asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2010).

Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau įsigyti) bei savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti formas sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.

Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą (Lietuvos Respublikos gy­ven­to­jų ap­si­rū­pi­ni­mo gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­po­mis įsta­ty­mo 12 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų, šalių duotų parodymų nustatyta, kad ieškovas nėra pasinaudojęs teise privatizuoti gyvenamąsiais patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei.

Byloje keliamas klausimas, ar ieškovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atliko veiksmus, būtinus įgyvendinti teisę privatizuoti butą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas nuo 1985 metų buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) – t.y. ieškovas buvo tinkamas buto privatizavimo subjektas (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). 1992-06-30 potvarkiu Nr. 227 (2, 5 punktas) nutarta paskirstyti valstybinį gyvenamąjį plotą, statytą 1992 metais, iškėlimui iš avarinių namų, iš kurių šeimos iškeliamos 1992 metais, tarp kurių nurodytas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994-05-16 priėmė nutarimą Nr. 376, kuriuo nutarė pritarti Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos miesto valdybos pasiūlymui panaudoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti tam tikras rezervines Klaipėdos miesto teritorijas ir nurodė Klaipėdos miesto valdybai perduoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui nurodytas šiame nutarime rezervines teritorijas pagal nustatytąja tvarka parengtus ir suderintus planavimo projektus. Šio Vyriausybės nutarimo 1.3 punktu perduota Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti teritorija tarp Minijos ir Nemuno gatvių nuo Dubysos iki Strėvos gatvių, įskaitant statomo vaistų sandėlio teritoriją (apie 17 hektarų plotą), į kurią pagal Klaipėdos miesto planą įeina Merkio gatvė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu tik 2007-04-12 Nr. AD1-794 sudaryta komisija butams pirkti ir nuomininkams iškeldinti iš gyvenamųjų namų, trukdančių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai. Tačiau šis pavedimas faktiškai buvo įvykdytas tik 2011-03-17, kai Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą perkelti ieškovą iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad namas (duomenys neskelbtini), yra Klaipėdos valstybinėje jūrų uosto teritorijoje ir ruošiamas nugriauti (civilinė byla Nr. 2-201-730/2014, t. 1, b. l. 130). Kaip minėta, ieškovas tik 2011 metais buvo iškeldintas iš avarinio namo (duomenys neskelbtini), ko pasekoje dėl šios priežasties ne dėl ieškovo kaltės jis negalėjo privatizuoti buto (duomenys neskelbtini).

Esant tokiam Butų kodekso, Butų privatizavimo įstatymo teisiniam reglamentavimui, vertinant faktines bylos aplinkybes, jog 1992-06-30 potvarkiu Nr. 227 (2, 5 punktas) nutarta paskirstyti valstybinį gyvenamą plotą, statomą 1992 metais, iškėlimui iš avarinių namų, iš kurių šeimos iškeliamos 1992 metais, tarp kurių nurodytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), negalėjo būti privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes nebuvo pirkimo – pardavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o ieškovui turėjo būti suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos, kadangi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo netinkamas gyventi, todėl buvo išbrauktas iš valstybinio butų fondo, kurį buvo galima privatizuoti, jį nugriaunant.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad 1992-06-30 potvarkis buvo įvykdytas, tai yra ieškovui suteiktos gyvenamosios patalpos iš valstybinio gyvenamojo ploto statomo 1992 metais, kadangi gyvenamasis namas, kuriame buvo ieškovo nuomojamas butas buvo netinkamas gyventi ir jį nuspręsta nugriauti.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994-05-16 priėmė nutarimą Nr. 376, kuriuo nutarė pritarti Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos miesto valdybos pasiūlymui panaudoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti tam tikras rezervines Klaipėdos miesto teritorijas ir nurodė Klaipėdos miesto valdybai perduoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui nurodytas šiame nutarime rezervines teritorijas pagal nustatytąja tvarka parengtus ir suderintus planavimo projektus. Šio Vyriausybės nutarimo 1.3 punktu perduota Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti teritorija tarp Minijos ir Nemuno gatvių nuo Dubysos iki Strėvos gatvių, įskaitant statomo vaistų sandėlio teritoriją (apie 17 hektarų plotą), į kurią pagal Klaipėdos miesto planą įeina Merkio gatvė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu tik 2007-04-12 Nr. AD1-794 sudaryta komisija butams pirkti ir pavesta D. N., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjai, nustatyta tvarka organizuoti butų Klaipėdos mieste pirkimus skelbiamų derybų būdu, tarp jų savivaldybės nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti nuomininkams iškeldinti iš gyvenamųjų namų, trukdančių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai (skelbiamas viešai www.klaipėda.lt).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šis pavedimas faktiškai buvo įvykdytas tik 2011-03-17, kai Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T2-75 perkelti ieškovą iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini).

Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teisinės padėties ypatumai apibrėžiami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, o jame įtvirtintas reguliavimas liudija, jog šiam objektui valstybėje suteikiama strateginė reikšmė. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra itin svarbus tiek Klaipėdos miestui, tiek regionui, tiek ir šaliai - ir ekonomine, ir socialine prasmėmis, tai yra visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Vertinant šias nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovas negalėjo privatizuoti jos nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) ir dėl to, kad faktiškai jis buvo iškeldintas iš buto, kadangi tai buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti – Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti.

Jei ieškovas faktiškai būtų iškeldintas iš patalpų, kurių nebuvo galima privatizuoti (duomenys neskelbtini) ir jam būtų suteikta gyvenamoji patalpa Vyriausybės 1994-04-25 nutarimo Nr.308 nustatytu terminu (iki 1998-01-01, iki kada buvo galima pateikti prašymus privatizuoti), tai yra nustatytu terminu būtų įvykdytas 1992-06-30 Klaipėdos miesto valdybos potvarkis Nr. 227, nustatytu terminu būtų vykdomas iškeldinimas dėl Valstybinio jūrų uosto plėtros, tai jis būtų galėjęs realizuoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktą teisę – lengvatine tvarka įsigyti jam suteiktas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Dėl ne nuo ieškovo valios priklausančių priežasčių buvo priimtas sprendimas ieškovą iškeldinti ir jam vietoje patalpų, iš kurių jis buvo iškeldinta, gyvenamosios patalpos buvo suteiktos, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui.

Akivaizdu, jog terminas nuo 1992 metų, kai numatyta namą (duomenys neskelbtini) nugriauti dėl negalėjimo jo naudoti pagal paskirtį – gyventi, 1994 metų, kai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas perduoti teritoriją, kurioje buvo namas (duomenys neskelbtini), Valstybiniam jūrų uostui plėsti, iki 2011 metų - iškeldinti asmenis iš šio namo, vertinant protingo žmogaus požiūriu, yra nepateisinamai ilgas.

Aukščiau nurodytos nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, pagrindžia ir ieškovo paaiškinimus, jog, tiek jam kartu su tėvais 1992 metais, tiek jo mamai (pirminei buto nuomininei M. D.) kreipiantis į atsakovą, kaip pagal Butų privatizavimo įstatymą įgaliotą asmenį priimti pareiškimus butams privatizuoti (įstatymo 1 straipsnio dalis, 5 straipsnio 2 dalis), 1996-1997 metais leisti privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), tai yra išreiškiant savo valią privatizuoti, nebuvo priimami jos rašytiniai pareiškimai privatizuoti gyvenamąsias patalpas, paaiškinant, kad ji negali privatizuoti, nes namas yra avarinis, teritorija priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Šiuos ieškovo paaiškinimus pagrindžia ir nustatytos faktinės aplinkybės, jog prašymų paduotų po 1992-06-30 potvarkio Nr. 227 priėmimo nėra, iš (duomenys neskelbtini) namo 12 butų, privatizavo tik 2 asmenys, iš dalies liudytojos D. C. parodymai.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas ar jo šeimos nariai nėra pasinaudoję teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, jo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), yra privatizavimo objektas, ieškovas išreiškė savo valią privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą jo galiojimo metu, ne dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių ši valia nebuvo išreikšta įstatymo nustatyta forma.

Byloje įvertinusi pateiktus įrodymus, į tai, jog 1992-06-30 potvarkiu Nr. 227 (2, 5 punktas) nutarta paskirstyti valstybinį gyvenamą plotą, statomą 1992 metais, iškėlimui iš avarinių namų, iš kurių šeimos iškeliamos 1992 metais, tarp kurių nurodytas namas, esantis (duomenys neskelbtini) teismas daro išvadą, kad ieškovo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), negalėjo būti privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes nebuvo pirkimo–pardavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ieškovui ir jo šeimai turėjo būti suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos, kadangi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo netinkamas gyventi, todėl buvo išbrauktas iš Valstybinio butų fondo, kurį buvo galima privatizuoti, jį nugriaunant. Tačiau, kaip minėta, tik 2011-03-17 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą perkelti ieškovą iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad namas (duomenys neskelbtini), yra Klaipėdos valstybinėje jūrų uosto teritorijoje ir ruošiamas nugriauti (civilinė byla Nr. 2-201-730/2014, t. 1, b. l. 130).

Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas pagrindu, ieškovas turi teisę, teismui laikant, jog tokią valią jis buvo išreiškęs Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti dabar nuomojamą gyvenamąją patalpą, negaliojant Butų privatizavimo įstatymui, nes jis yra iškeldintas iš gyvenamųjų patalpų, kurių nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą dėl to, kad pastatas, kuriame yra tos patalpos, buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį – gyventi dėl savo būklės, faktiškai buvo panaudotos visuomenės poreikiams tenkinti, plečiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją, o valstybei laiku neįvykdžius pareigos suteikti iškeldinamiems gyventojams kitą gyvenamąją patalpą, jie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jiems Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamas patalpas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismas turi pareigą sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teisės normas aiškinti ir taikyti ne formaliais, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais (3K-3-192/2008, 3K-3- 278/2008, 3K-3-67/20100).

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, kokias iš esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog lengvatinėmis sąlygomis privatizuojamos savivaldybės patalpos, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šios įstatymo normos pagrindu teismine tvarka galima apginti Butų privatizavimo metu įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistos, tai yra šių asmenų įgyta teisė privatizuoti gyvenamasis patalpas nebuvo realizuota Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nė dėl nuo šių asmenų valios priklausančių aplinkybių.

Esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad ieškovas atitinka visus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir turi teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Butų privatizavimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 6 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš atsakovės ieškovui priteistina 108,00 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė teismui išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo ir pagrindimo (b.l. 27, 28) ieškovui iš atsakovės nepriteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovui A. D. (A. D.), teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovui A. D. (A. D.) 108,00 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Danutė Žvinklytė