- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-811-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37889-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- R. Z., V. K., V. Ž., S. Š., A. G., V. S.
- Atsakovas
- AB DNB bankui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Guboja“
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. Z., V. K., V. Ž., S. Š., A. G., V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų R. Z., V. K., V. Ž., S. Š., A. G. ir V. S. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl laidavimo sutarties transformavimo, trečiasis asmuo UAB „Guboja“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti apsimestine 2007-04-04 laidavimo sutarties Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 2009-03-25 laidavimo sutarties Nr. 6, punktą 2.1.1., ta apimtimi, kad R. Z., V. K., V. Ž., S. Š., A. G., V. S., atsakovo už skolininko UAB „Guboja“ prievoles ne ta apimtimi kaip skolininkas UAB „Guboja“, o subsidiariai, bei priteisti iš atsakovo visas teismo ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta 2007-04-04 kredito linijos sutartis Nr. K-1701-2007-15, kurios sąlygos buvo keičiamos 2009-03-25 susitarimu Nr. K-1701-2007-15/1, 2010-01-21 susitarimu Nr. K-1701-2007-15/2, 2011-03-28 susitarimu Nr. K-1701-2007-15/3, kurios pagrindu UAB „Guboja“ buvo suteikta 150 075,85 Eur kredito linijos limito suma su grąžinimo terminu 2013-03-31. Prievolių pagal kredito linijos limitą įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos 2007-04-04 laidavimo sutartys Nr. 1,2,3,4,5 ir 2009-03-25 laidavimo sutartis Nr. 6 tarp ieškovų bei AB DNB bankas, kuriomis ieškovai įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jeigu UAB „Guboja“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievolės atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi, nustatė ieškovams 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio atsakovui AB DNB bankui dėl laidavimo sutarties transformavimo, trečiasis asmuo UAB „Guboja“ trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje pašalinti. Teismas susipažinęs su pateiktu ieškiniu nurodė, jog ieškinio reikalavimas visiškai nesutampa su ieškinio pagrindu, todėl ieškovai turėtų sukonkretinti ir aiškiai nurodyti ieškiniu keliamų reikalavimų turinį, jų apimtis ir pan. Taip pat pažymėjo, jog ieškovai turi nurodyti kokio dydžio yra įsiskolinimas bankui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į bylų teismingumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantai R. Z., V. K., V. Ž., S. Š., A. G., V. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad apeliantai prašo modifikuoti laidavimo sutartį, kadangi ji neatspindi tikrosios šalių valios. Apeliantų manymu, jie konkrečiai nurodė ieškiniu keliamų reikalavimų turinį ir jų apimtį. Be to, pirmosios instancijos teismo nuoroda neva į netinkamą teismingumą, apeliantams nesuprantama, taip pat nesuprantamas teismo reikalavimas nurodyti kokio dydžio yra įsiskolinimas bankui, kadangi ginčas vyksta ne dėl įsiskolinimo, o dėl pripažinimo ieškovus juridinio asmens dalyviais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.
Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė trūkumų šalinimo institutą. Galimybė pateikti apeliaciją yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedūrų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. ir 13 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas LR CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis reiškia, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. LR CPK 115 str. ir 138 str. įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, kuriuo sudaryta galimybė besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir yra skirtas koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio turinį, sprendžia, jog tokio ieškinio priėmimas yra neįmanomas, nes yra visiškai neaiškūs nei ieškovų reikalavimai, nei ieškinį pagrindžiančios aplinkybės, t.y. ieškinio dalykas visiškai neatitinka ieškinio pagrindui. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog buvo pasirašytos laidavimo sutartys, tikslu laiduoti už trečiojo asmens UAB „Guboja“ prisiimtas prievoles AB DNB bankui. Iš suformuluoto reikalavimo, teismas sprendžia, jog ieškovai galimai siekia modifikuoti minėtų laidavimo sutarčių atitinkamus punktus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju ieškovai visiškai nepasisakė kokiu būdu bei pagrindu tai turėtų būti padaryta. Be to, kaip matyti iš vienintelio pareikšto reikalavimo, ieškovai nagrinėjamu atveju siekdami galimai modifikuoti laidavimo sutartis, kartu prašo taikyti ir apsimestinio sandorio institutą, visiškai neatsižvelgdami į tai, jog dėstydami ieškinio pagrindą, nenurodė nei vienos sąlygos, kuri leistų teismui daryti išvadą apie tokio sandorio buvimą, akcentuodami tik tai, jog juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles bei remdamiesi trečiojo asmens UAB „Guboja“ įstatais bei Akcinių bendrovių įstatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nors ieškovai įžanginėje ieškinio dalyje nurodo, kad ginčas dėl laidavimo sutarties modifikavimo, tačiau kitoje ieškinio dalyje suformuluoti reikalavimai dėl pripažinimo apsimestine 2007-04-04 laidavimo sutarties Nr. 1,2,3,4,5 ir 2009-03-25 laidavimo sutarties Nr. 6 punktą 2.1.1, ta apimtimi, kad R. Z., V. K., V. Ž., S. Š., A. G., V. S., atsako už skolininko UAB „Guboja“ prievoles ne ta apimtimi kaip skolininkas UAB „Guboja“, o subsidiariai, visiškai nesutampa su ieškinio įžanginėje dalyje nurodytuoju reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokio ieškinio priėmimas apsunkintų atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimą, nes jis nežinos, nuo kokių konkrečių reikalavimų turi gintis ar su kuriais iš jų sutikti, t.y. jo teisinė gynyba yra apsunkinta, be to, tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (Civilinio proceso kodekso 7 str.), kooperacijos (Civilinio proceso kodekso 8 str.) principų, todėl pripažintina, kad tokio ieškinio su neaiškiu faktiniu pagrindu bei dalyku negalima nagrinėti teismo posėdyje, ieškovai turi patikslinti ieškinio reikalavimą, taip pat ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą bei konkrečiai, nedviprasmiškai ir aiškiai, nurodyti ko jie nagrinėjamu atveju prašo teismo, nepamirštant, jog kiekvienas reikalavimas turi būti pagrįstas atitinkamomis aplinkybėmis bei įrodymais. Nepagrindus nors vieno pareikšto ieškininio reikalavimo, jo nagrinėjimas teisme yra apsunkintas bei realiai neįgyvendinamas. Pažymėtina, jog reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga ieškovui šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą, teisėtą ir teisingą spendimą. Nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumai trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str.).
Apeliantai pateikę skundą taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamoje nutartyje pasisakė apie bylos teismingumą bei ieškinio sumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas paminėjo šias aplinkybes tik dėl to, jeigu ieškovai tikslindami ieškinį suformuluotų reikalavimą, kuris atitiktų turtinio ginčo sąlygas, t.y. iš esmės reikštų reikalavimą, kurį galimai patenkinus viena sandorio šalis privalėtų grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, kadangi ieškovų turtinė prievolė būtų galimai perkelta kitam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovams nustatytinas naujas terminas iki 2015 m. vasario 13 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams pašalinti. Išaiškinant, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams iki 2015 m. vasario 13 d. (įskaitytinai) terminą ieškinio trūkumams nurodytiems nutartyje pašalinti. Išaiškinant, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovams.