Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui L. K., nukentėjusiojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdamas bendrovės UAB „F.“ (toliau – ir Bendrovės) vadovu ir žinodamas, kad UAB „F.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises.

Teismo posėdyje VMI atstovė R. G. parodė, kad jų prašoma priteisti suma yra 49908,10 eurų, ji susidarė nuo 2017-03-23 iki 2017-04-30. Tokią sumą apskaičiavo remiantis avanso apyskaitos duomenimis. Būtent šita suma buvo sumokėta kitiems kreditoriams, paslaugų teikėjams, o ne VMI. Pareiškime nurodyti tik didžiausi atsiskaitymai. Pareiškime ir avanso apyskaitoje duomenys sutampa. Mokestinė nepriemoka atsirado nuo 2017-03-23, todėl imamas šis laikotarpis, pareiškime data nuo 2017-04-01 yra klaida. Pati nepriemoka atsirado nuo 2017-03-23, viskas, kas yra apyskaitoje iki šios dienos, į žalą neįeina. Pati nepriemoka šiai dienai (2017-09-08) yra 60813,25 eurų, ji yra sumažėjusi nuo nurodytos pareiškime, tačiau tai neturi įtakos žalos dydžiui. Jie prašo iš V. K. priteisti 49908,10 eurų, nes ši suma nuo 2017-03-23 iki 2017-04-30 buvo sumokėta kitiems tiekėjams, jei ši suma būtų sumokėta VMI, tai nepriemoka būtų mažesnė. Mokesčių sumokėjimo terminas jau buvo pasibaigęs.

UAB „F.“ vyr. buhalterės T. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad UAB „F.“ susidaro PVM nepriemoka dėl nesumokėtų laiku mokesčių, neužtenka apyvartinių lėšų. 2017-06-15 planuojama padengti 20000 Eur (pirkėjo atsiskaitymas pagal pirkimo-pardavimo sutartį). Dėl likusios sumos UAB „F.“ kreipsis į VMI su prašymu sudaryti mokestinę paskolą. 2017-06-05 įmonė pateiks metinę finan. Atskaitomybę su prašymu išskaidyti susidariusią nepriemoką per 6 mėn (b. l. 29).

2017 m. birželio 12 d. VMI prie FM atlikto UAB „F.“ operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-05-04 (operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai) duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 88644,41 Eur, iš jų: 84359,87 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 3851,02 Eur šio mokesčio delspinigių, 425,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 8,52 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-02-15. Išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2017-03-30, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų.

Bendrovės vadovas V. K. pateikė 2017-06-08 paaiškinimą Nr. GNA-3284 dėl susidariusios mokestinės nepriemokos, kuriame paaiškino, kad skola susidarė, nes Bendrovei neužtenka apyvartinių lėšų mokestinės nepriemokos padengimui. 2017-06-06 Bendrovė kreipėsi į Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrių su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamas ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (b. l. 25-27).

Byloje esančiose UAB „F.“ avanso apyskaitose nurodyti bendrovės atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. (b. l. 31-42), o bendrovės mokestinės nepriemokos balanso kopijose užfiksuota, kiek bendrovė buvo skolinga VMI atitinkamu laikotarpiu (b. l. 10-24). UAB „F.“, neatsiskaičiusi su VMI, vykdė šiuos atsiskaitymus:

2017-03-23 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „B.“.

Atsiskaitymo suma 966,83 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 73027,87 Eur;

2017-03-24 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „A. L.“. Atsiskaitymo suma 1000,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 49541,87 Eur;2017-03-31 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui IĮ J. Š..

Atsiskaitymo suma 2301,42 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 91991,87 Eur;

2017-04-01 buvo atliktas skolos apmokėjimas B. B.. Atsiskaitymo suma 17200,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 95083,28 Eur;2017-04-04 buvo atliktas skolos apmokėjimas notarei R. V.. Atsiskaitymo suma 4722,44 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 95083,28 Eur;2017-04-07 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „P. F.“. Atsiskaitymo suma 1353,75 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 95083,28 Eur;2017-04-07 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „K. S.“. Atsiskaitymo suma 2165,90 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 95083,28 Eur;2017-04-13 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „A.“.

Atsiskaitymo suma 2300,07 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 95083,28 Eur;

9) 2017-04-27 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „T.“. Atsiskaitymo suma 1521,22 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 87876,28 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

ANK 120 str. 1 d., be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši nuostata yra imperatyvi, nes nenumato jokių išimčių, todėl ji privaloma visiems subjektams. Minėtos CK 6.930 straipsnio nuostatos reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais vienu metu negalint patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismo posėdžio metu V. K. savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad pirma atsiskaitė su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Be visiško V. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir 2017 m. birželio 12 d. VMI prie FM atlikto UAB „F.“ operatyvaus patikrinimo pažyma, byloje esančiose UAB „F.“ balanso kopijose ir avanso apyskaitose laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. užfiksuotais duomenimis bei UAB „F.“ vyr. buhalterės T. P. rašytiniu paaiškinimu.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma išvada, kad V. K., būdamas UAB „F.“ vadovu, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.930¹ str. 1 d. yra žemesnėje kreditorių eilėje nei VMI. Būtent toks atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 str. 1 d.

Dėl nuostolių atlyginimo

VMI pareiškimu taip pat prašoma priteisti iš V. K. 49 908,10 Eurų dydžio nuostolių atlyginimą VMI naudai, šį reikalavimą teismo posėdyje palaikė ir VMI atstovė. Pareiškime nurodoma, kad bendrovė laikotarpyje nuo 2017-03-23 iki 2017-04-30 atliko mokėjimus kitiems kreditoriams 49908,10 Eur sumai, kai ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI. V. K., būdamas bendrovės direktoriumi, atliko neteisėtus veiksmus – atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką ir turėjo pareigą pirmiausia atsiskaityti su VMI, tačiau šios pareigos nevykdė, dėl ko liko nepadengta mokestinė nepriemoka, kuri būtų buvusi padengta, jei direktorius būtų laikęsis CK 6.930 ¹ str. numatytos kreditorių tenkinimo eilės. Anot VMI, minėto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė direktoriaus atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir direktoriaus atsakomybė.

Pažymėtina, jog nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato ANK, kurio 665 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pareiškime pabrėžiama, kad V. K. padaryto nusižengimo sudėtis atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad VMI patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos. Teismas su tokiu teisiniu vertinimu nesutinka. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimo nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Administracinį nusižengimą V. K. padarė, kaip įmonės vadovas. Jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Tačiau byloje nenustatyta, kad jo neteisėtas veikimas VMI atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje, t. y. atvejais kuomet VMI gali būti priteisiami nuostoliai kaip negautos pajamos. ANK 120 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pakanka nustatyti veiksmus, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių veiksmų kilo padariniai, atsirado žala. Reikalaujama suma yra dalis mokestinės nepriemokos, tuo tarpu V. K. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) numatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-119-654/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Mokesčio nepriemokos bei mokestinės nepriemokos sąvokų apibrėžimas pateiktas MAĮ. MAĮ 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad mokesčio nepriemoka – tai mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. To paties straipsnio 19 punkte apibrėžiama mokestinės nepriemokos sąvoka, kuri yra platesnė, nes apima ne tik mokesčio nepriemoką, bet ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtas su mokesčiu susijusias sumas. Vadovaujantis šiuo sąvokų išaiškinimu akivaizdu, kad nuostoliai negali būti sutapatinami su mokestinės nepriemokos dydžiu, nes tai yra atskiri teisiniai institutai. Tai, kad VMI skirtingai įvardija mokestinės nepriemokos sumą ir priskiria ją nuostoliams, nekeičia šios mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarkos. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka yra reglamentuota MAĮ 5 skirsnyje, o MAĮ 106 straipsnyje nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai.

Pažymėtina, kad VMI savo pareiškime nurodo, jog UAB „F.“ padengus nepriemoką, VMI iš V. K. nereikalaus atlyginimo už jau padengtą nepriemoką. Iš bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktų duomenų matyti, kad UAB „F.“ aktyviai mažina susidariusią nepriemoką (teismo posėdyje VMI atstovė patvirtino, kad bylos nagrinėjimo dienai (2017-09-08) nepriemokos dydis buvo 60813,25 Eur, t. y. ženkliai sumažėjęs nuo operatyvaus patikrinimo metu nustatytos sumos 87876,28 Eur 2017-04-27 dieną). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nemato pagrindo abejoti UAB „F.“ galimybėmis padengti likusią mokestinę nepriemoką, kadangi įmonė vykdo veiklą ir imasi realių priemonių atsiskaityti su VMI. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas aiškiai reglamentuoja mokestinės nepriemokos išsiieškojimo tvarką, siekimas dalį šios nepriemokos išsiieškoti administracinio nusižengimo bylos proceso metu iš administracinį nusižengimą padariusio asmens yra laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo būdu, todėl VMI prašymas dėl turtinės žalos, lygios dalies bendrovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydžiui (49908,10 Eur), priteisimo iš V. K., paliktas nenagrinėtu, tokiu būdu neužkertant kelio VMI išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka (t.y. civiline tvarka).

Dėl nuobaudos skyrimo

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje, svarstydamas administracinė nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. asmenybę – jauno amžiaus, administracine tvarka nebaustas, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, dirbantis, stengiasi vystyti savo verslą, turi turtinių įsipareigojimų. Įvertinus išdėstytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, V. K. skirtina minimali ANK 120 str. 1 d. numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,

nutaria:

V. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą priteisti iš V. K. 49908,10 Eurų dydžio nuostolių atlyginimą, palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti šios administracinio nusižengimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).