Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. J. teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas antstolio D. J. teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam V. V. paskirtą ir likusią baudos dalį 1 433,98 Eur baudą pakeisti kita bausmės rūšimi.

Teikime nurodoma, jog antstolis D. J. vykdo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-2953-946/2019 dėl 1 6000 Eur (32 MGL) baudos išieškojimo iš V. V. valstybės naudai. Skolininkas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjus priverstinį ieškojimo vykdymą buvo atliekamos užklausos, turtinės padėties tikrinimas. Atliekant užklausas nustatyta, kad skolininkas per baudos išieškojimo laikotarpį nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2022 m. spalio 12 d. nedirbo, pragyvena iš socialinių pašalpų ir atsitiktinių darbų. Skolininkui priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose nenustatyta. VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininko vardu nekilnojamojo asmeninio areštuojamo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad transporto priemonių taip pat neturi. Siunčiami pranešimai dėl atvykimo pas antstolį, skolininkas neatvyksta, bendrauja (tel. (duomenys neskelbtini) arba žmonos tel. (duomenys neskelbtini)), baudą mokėjo minimaliai, kol visai nustojo mokėti. Turi daug ir kitų skolų, baudų. Skolininkas niekur nedirba, baudas mokėti vengia, nemoka ir kitų baudų, todėl darytina išvada, kad skolininkas vengia mokėti baudas. Nuolat motyvuoja tuo, kad antstoliai areštuoja sąskaitas, todėl jis nemokės. Remiantis aukščiau išdėstytu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, prašo teismo paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, areštu arba laisvės apribojimu (t 2, b. l. 58).

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. V. sutiko su paskirtos baudos pakeitimu į kitos rūšies bausmę. Paaiškino, kad jis gauna invalidumo išmoką, iš šios pašalpos ir mokėdavo jam paskirtą baudą. Daugiau kitų pajamų neturi iš ko būtų galima mokėti baudą. Jis sutinka, kad bauda būtų pakeista į laisvės apribojimą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti ir pakeisti paskirtą V. V. baudą į laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kadangi nuteistasis vengia mokėti baudą. Prokurorė atsižvelgė į tai, kad V. V. niekur nedirba, neįgalus, gyvena iš socialinių pašalpų, neturi lėšų geranoriškai sumokėti jam paskirtą baudą.

Teismo posėdyje antstolis D. J. nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, kur nustatyta, kad jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį (šiuo atveju – teismo baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog V. V., Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 8 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas ir 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad pastarasis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 6 d., kadangi nuteistasis gera valia baudos nesumokėjo, vykdomasis raštas pagal šį teismo nuosprendį išduotas 2020 m. birželio 10 d., išsiųstas antstoliui 2020 m. birželio 10 d., ir antstolio priimtas vykdyti 2020 m. birželio 15 d. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaip matyti iš antstolio D. J. teikime išdėstytų aplinkybių, antstolis nustatė, jog priverstinai įvykdyti teismo nuosprendžio galimybių nėra dėl nuteistojo turtinės padėties, kadangi nuteistasis V. V. Lietuvoje nedirba, pragyvena iš socialinių pašalpų ir atsitiktinių darbų, jam priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, kito skolininkui priklausančio turto nerasta, todėl išieškojimo galimybės nėra. Likusi neišieškota baudos dalis yra 1 433,98 Eur, nuteistajam buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), pranešimai dėl atvykimo pas antstolį, tačiau skolininkas neatvyksta, bendradarbiauja telefonu, paskirtą baudą mokėjo minimaliai, kol visiškai nustojo mokėti. Taip pat antstolis teikime nurodo, kad V. V. nemoka ir kitų jam paskirtų baudų.

Antstolis teikimu prašo pakeisti teismo nuosprendžiu V. V. paskirtą baudą – bausmę į kitą bausmės rūšį. Ir nors už vengimą mokėti baudą įstatymų leidėjas numato teismo teisę pakeisti nesumokėtą baudą į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytas taisykles paskirtą baudą gali pakeisti laisvės apribojimu ir tik antstolio teikimu. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. V. sutiko, kad jam paskirta bausmė būtų pakeista į laisvės apribojimą.

Sprendžiant klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. teismo nuosprendžiu paskirtos baudos – bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi, būtina įvertinti tiek antstolio veiksmus vykdant priverstinį išieškojimą, tai yra nustatyti, ar antstolis tinkamai vykdė savo pareigas, ar byloje savalaikiai buvo teiktos užklausos apie skolininko darbovietę, gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą ar turimą registruotiną turtą ir kt., kai tuo tarpu dėl V. V. veiksmų būtina įvertinti, ar skolininkas nevengė atlikti jam paskirtą bausmę – sumokėti baudą ar netrukdyti ją išieškoti, ar šios bausmės vykdymo laikotarpiu nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir kt.

Susipažinus su teismui pateikta vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei teikime nurodytomis aplinkybėmis, dėl 1600 eurų dydžio baudos iš nuteistojo V. V. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procesas vykdomas nuo 2020 m. birželio 15 d., ir per šį laikotarpį antstolis vykdant baudos išieškojimą patikrino VĮ „Registrų centras“ registro duomenis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, SODROS duomenų bazę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus visų pirma atsižvelgia į tai, kad V. V. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti. Taip pat nuteistajam turėjo būti žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Taigi, jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. V. V. nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstoliui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, priešingai jis per skolos išieškojimo laikotarpį sumokėjo tik 166,02 Eur baudos, baudą mokėjo minimaliai, kol visiškai nustojo mokėti motyvuojant tuo, kad antstoliai areštuoja sąskaitas, todėl nežada toliau mokėti baudą. Nuteistasis turi ir kitų baudų, kurių taip pat nemoka. Taigi, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų V. V., kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš V. V. nebuvo išieškota bauda. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad V. V., po Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. teismo nuosprendžio priėmimo, neieškojo galimybių kaip įsidarbinti ir tokiu būdu sumokėti paskirtą baudą. Šiuo metu nuteistasis niekur nedirba, pragyvena iš gaunamos pašalpos ir atsitiktinių darbų, per baudos išieškojimo laikotarpį nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2022 m. spalio 12 d. nedirbo, nesiekė įsidarbinti, nemoka ir kitų jam paskirtų baudų. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai vengia jam Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 32 MGL, t. y. 1600 Eur dydžio baudos (likusi baudos dalis 1 433,98 Eur) bausmės vykdymo, todėl ji keistina laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu V. V. buvo paskirta 32 MGL dydžio bauda (1600 Eur), kurios likusi baudos dalis yra 1 433,98 Eur (29 MGL), todėl ši baudos dalis keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, V. V. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 29 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Atsižvelgiant į bylos ir teikimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai, kad V. V. vengia mokėti likusią 1 433,98 Eur baudos dalį, yra nedirbantis bei neieško būdų kaip įsidarbinti ir tokiu būdu sumokėti likusią baudos dalį, V. V. skirtinas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimą: per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 48 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutarė:

Antstolio D. J. teikimą tenkinti.

Nuteistajam V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtą 32 MGL (1600 Eur) dydžio baudą, kurios likusi neieškota baudos dalis yra 1 433,98 Eur, pakeisti laisvės apribojimu, 1 (vieną) MGL prilyginant 1 (vienai) laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jį įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir mokymusi.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią, nutarčiai įsiteisėjus, skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo vykdyti ir nuteistojo supažindinimo su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis Probacijos tarnyboje dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti antstolio D. J. kontorai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.