- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 1-2953-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25044-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 32 MGL (1600 eurų) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2019 m. birželio 11 d. apie 16 val., bute (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia du kartus sudavė D. V. kumščiu į veidą. Tokiu būdu dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, kairių viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lanko lūžių padarė nukentėjusiajai D. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. V. dėl kaltinimo nesunkiai sutrikdžius D. V. sveikatą apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurios padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad viskas įvyko jo bute (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, kai kartu su D. V. išgėrinėjo. Buvo ir kitų asmenų, bet kai prasidėjo konfliktas jie išėjo ir nieko nematė. Konfliktą sukėlė abu. Konflikto metu jis sudavė du kartus delnu nukentėjusiajai į veidą. Sudavė į kairės pusės žandikaulį su dešine ranka. Sudavė delno kietąja briauna, nukentėjusiajai padarė sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime. Sudavė du kartus ir abu smūgiai buvo stiprūs. Ji skundėsi, kad skauda. Supranta, kad negerai pasielgė, todėl nukentėjusiosios vėliau atsiprašė. Civilinius ieškinius pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios D. V. sveikatą yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2019 m. birželio 11 d. V. V. jai kumščiu smūgiavo per veidą savo bute, (duomenys neskelbtini) V. smūgiavo tada, kai bute jau nebuvo pašalinių asmenų. Tą dieną pas V. V. lankęsis M. B. bandė ją merginti, kas nepatiko V., kuris, M. išėjus, jai sėdint ant lovos, kumščiu smūgiavo per veidą du kartus. Po antro smūgio ji nukrito ant grindų, šalia lovos. Antras smūgis buvo stipresnis, nes po jo pajuto stiprų skausmą kairiame žande, todėl kurį laiką sėdėjo ranka susiėmusi už kairio žando. Įvykio metu ji buvo blaivi, o išgėrė po įvykio skausmui apmalšinti. ( b. l. 28-30) Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji D. V. nurodė kur ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo sužalota. (1 t., b. l. 31-36)
Liudytoja R. Č. parodė, kad V. V. yra jos draugas, ji pažįsta ir V. buvusią draugę D. V.. Ji lankėsi V. bute, kur tuo metu buvo ne tik V., bet ir jo draugė D., jie gėrė alų ir tuo metu D. veide ji nematė jokių sužalojimų ar mušimo žymių. Jai su V. V. aiškinantis santykius, atėjo M. B. ir pradėjo bučiuotis su D., tai pamatęs V. pradėjo konfliktuoti su D., varyti ją iš buto. Jis buvo supykęs ir agresyviai nusiteikęs. Ji išėjo namo, palikusi V. ir D. vienus bute. Po kelių minučių paskambinęs V. paprašė grįžti. Grįžusi D. rado suklupusią prie lovos, ji ranka dengėsi veidą, todėl nematė, kad veidas būtų kruvinas ar sužalotas. Pats V. sakė, kad D. uždavė per veidą, tačiau neminėjo kuo ir kiek kartų. Jai matant V. D. nemušė. Pati D. nieko nesakė, nesiskundė. ( 1 t., b. l 81-83)
Liudytojas M. B. parodė, kad jis V. V. bute (duomenys neskelbtini) kaime lankėsi popietę. Atėjo išgėręs ir atsinešė alaus, kurį gėrė kartu su V. ir pas jį buvusia D. V.. V. bute buvo ir blaivi pastarojo draugė R., kuri su jais negėrė. Geriant V. su moterimis nesibarė, moterys nebuvo sumuštos. Po kurio laiko jis išėjo šieno vežti, bute palikęs V. su abiem moterimis. Prie V. draugių nelindo ir su jomis nesibučiavo, nematė ir nežino, kas vyko V. bute jam išėjus, ten daugiau sugrįžęs nebuvo. Išgėręs V. V. būna priekabus, konfliktiškas, elgiasi agresyviai. (1 t., b. l. 85-87 )
Atlikus D. V. tyrimą gauta specialisto išvada Nr. G1505/2019(02), kad jai konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, kairių viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lanko lūžių, padarytų vienu ar daugiau trauminiu poveikiu. Dėl kairių viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lanko lūžių jos sveikata sutrikdyta nesunkiai. (1 t., b. l. 62-63)
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Minėta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje esanti specialisto išvada patvirtina, kad D. V. konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, kairių viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lanko lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais vienu ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.
Pats kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs šį nusikaltimą, dėl jo gailėjosi. Nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymai dėl suduotų smūgių lokalizacijos, galimo trauminių poveikių skaičiaus atitinka specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus bei jų pobūdį, dėl ko teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė du smūgius ir padarė tokiu būdu kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. V. sveikatą. Nors kaltinamasis nurodė, kad smūgius sudavė ne kumščiu, o kieta delno briauna, tai jokios reikšmės kaltinimui neturi. Svarbiausia yra tai, kad smurtauta buvo suduodant smūgius ranka, dėl ko nustatytos pasekmės – nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, kas yra būtinas nusikaltimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį objektyvusis požymis.
Tai, kad veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia patvirtina nustatytos aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis sudavė ne vieną, o du smūgius nukentėjusiajai į veidą, abu smūgiai buvo stiprūs. Todėl taip veikdamas kaltininkas neabejotinai suvokė savo veikos didelį pavojingumą ir neteisėtumą, ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius (sveikatos sužalojimą) bei taip veikdamas šių padarinių siekė. Nors jis tiksliai negalėjo numatyti, koks tiksliai sveikatos sutrikdymo mastas dėl padarytų sužalojimų gali būti nustatytas nukentėjusiajam, tačiau buvo abejingas bet kokiems galimiems padariniams dėl padarytų sužalojimų, todėl šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė už tai kyla pagal faktiškai nustatytus padarinius, tai yra už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš to matyti, kad kaltininkas susiklosčiusioje situacijoje veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Taigi, byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis V. V. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. V. sveikatą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl to yra pagrindas pripažinti jį kaltu bei paskirti bausmę.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama taip pat į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
V. V. nusikalto nebe pirmą kartą, anksčiau yra teistas, naują nusikaltimą padarė neatlikęs anksčiau jam paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nesumokėjęs baudos, jos vykdymo metu, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, pavojingų žmogaus sveikatai, jis veikė tiesiogine tyčia, dėl ko darytina išvada, kad V. V. tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, turi būti paskirta pati griežčiausia savo rūšimi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, charakterizuojamas kaip nuolat girtaujantis ir vedantis asocialų gyvenimo būdą. (1 t., b. l. 118)
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą,, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės už nusikaltimo padarymą dydžio vidurkiui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė turės būti sumažinta vienu trečdaliu, nes kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, o byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kadangi nagrinėjamu atveju V. V. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės – baudos atlikimo metu, tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Tuo atveju, jeigu neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jeigu nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė nei likusi atlikti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu), dalis, tai prie jos pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą). Bendrinant bausmes bauda nekeičiama į kitos rūšies bausmę.
Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi V. V., kuris padarė nesunkų nusikaltimą, skirtina ne didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys pusantrų metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų V. V. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Nors anksčiau jis buvo teistas vieną kartą, tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimą, už ką jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda, jis šios bausmės nėra pradėjęs atlikinėti, nes nėra sumokėjęs baudos. Be to, kaltinamasis yra šiuo metu nedirbantis, turi neįgalumą, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios.
Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad V. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Nukentėjusioji D. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, reikalaudama iš V. V. priteisti 45,13 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eurų neturtinės žalos atlyginimui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau - VSDFV) Kauno sk. pareiškė 873,29 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl patirtų išlaidų nukentėjusiojo nedarbingumo pašalpai išmokėti. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 360,19 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos žalos už D. V. gydymą atlyginimo.
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios yra grindžiamas tuo, kad ji patirtų sužalojimų gydymui ir tuo tikslu medikamentų vaistinėje įsigijimui patyrė išlaidas dėl to, kad sumokėjo 45,13 Eur. Tai patvirtina ir jos pateikti kasos kvitai, gydytojų išrašyti receptai vaistų įsigijimui (1 t., b. l. 44-47). Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas visiškai ir turi būti patenkintas.
VSDFV Kauno skyrius ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindė nedarbingumo pašalpos išmokėjimu, ką patvirtino pridėtais prie ieškinio dokumentais (1 t., b. l. 139-152). Iš jų matyti, kad D. V. už tą laikotarpį, kai ji dėl V. V. nusikalstama veika patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga, jai buvo išmokėta 873,29 Eur nedarbingumo pašalpa. Taigi, VSDFV patirtos išlaidos yra priežastiniame ryšyje su V. V. nusikalstama veika D. V. atžvilgiu, todėl tuo pagrindu reiškiamas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti turi būti patenkintas taip pat visiškai.
Kauno teritorinė ligonių kasa ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindė išlaidomis, patirtomis apmokėjus nukentėjusiosios D. V. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ką patvirtino pridėtais prie ieškinio dokumentais (1 t., b. l. 69-72). Iš jų matyti, kad D. V. gydymui patirtas išlaidas sudaro 360,19 Eur. Taigi, Kauno teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos yra priežastiniame ryšyje su V. V. nusikalstama veika D. V. atžvilgiu, todėl tuo pagrindu reiškiamas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti turi būti patenkintas taip pat visiškai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant V. V. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiosios D. V. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuoti kairių viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lanko lūžiai. Taip pat visa eilė kraujosruvų. Nukentėjusioji dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumą ir diskomfortą. Dėl padarytų lūžimų jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir taikomas pakankamai ilgas gydymas, dėl ko jis buvo nedarbinga nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. Dėl ko buvo sumažėjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus.
Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo skausmingas, įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai turi būti priteista jos prašoma priteisti suma - 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl V. V. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmės pridėti visą neatliktą bausmę - 32 MGL (1600 eurų) baudą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. baudžiamąjį įsakymą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir 32 MGL (1600 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad pastarasis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti V. V., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nukentėjusiosios D. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš V. V. 45,13 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (iš viso 345,13 Eur).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš V. V. 873,29 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš V. V. 360,19 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.