Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai J. V., jos atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui, kaltinamajam V. Ž., jo gynėjui advokatui Vytautui Antanui Vilučiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Ukmergėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)Rumšiškės, Kaišiadorių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugsėjo 4 d. apie 22 val. 33 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių miestelyje, Kaišiadorių r., antro aukšto kambaryje, konflikto metu naudojo fizinį smurtą savo sugyventinės J. V. atžvilgiu - tempė ją už abiejų rankų, pargriovė ant grindų ir pats užgriuvo ant kairio jos šono visu savo svoriu - kūnu ir keliais bei sudavė ne mažiau du smūgius rankos kumščiu į galvos sritį, tokiu būdu ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje padarė nukentėjusiajai J. V. pakaušio sumušimą, dešinės plaštakos IV piršto ponaginę kraujosruvą bei sukėlė ūmų fizinį juosmens skausmą, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. Ž. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d., jis, 19.30 val. baigęs darbą, susitiko su D. D., kuriai pasiūlė atvažiuoti pas jį apžiūrėti jo namo. Prieš 22.00 val., jis kartu su D. D. atvažiavo į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. Parvažiavęs į namus, pabeldė į kambario, kuriame buvo J. V., duris bei pastarajai duris atidarius, paprašė įjungti kabelinę televiziją, kadangi tame kambaryje buvo kabelinės televizijos pultelis. J. V. kabelinę televiziją įjungė. Jis pasiūlė viešniai (D. D.) pasivaišinti, kadangi turėjo gavęs dovanų nuo dukros gimtadienio proga brangų butelį. Jis kartu su D. D. buvo namo pirmame aukšte, svetainėje, kuri su virtuve sudaro vieną patalpą. Pasipjausčius prie gėrimo citrinos ir jiems atsisėdus svetainėje, iš kambario išlėkusi J. V. pareikalavo, kad atvykusi moteris tuoj pat išeitų. Jam atsakius, kad D. D. yra jo viešnia ir ji (D. D.) pabus, apžiūrės namą ir išvažiuos, J. V. išėjo iš namų ir po kelių minučių grįžo kartu su kaimynu R. V.. Jis (V. Ž.) atsistojo, priėjęs prie R. V., su juo pasisveikino ir jam (V. Ž.) einant atgal sėstis prie stalo, prie jo (V. Ž.) priėjusi J. V. trenkė jam į veidą – sudavė vieną smūgį į kairės pusės smilkinį. Tuo metu kambaryje sėdėjo D. D., taip pat prie durų stovėjo kaimynas R. V.. Po smūgio R. V. apsisukęs išėjo. J. V., priėjusi prie stalo bei paėmusi nuo stalo taurę, trenkė stikline jam į kairės pusės žastą. Stiklinei nukritus, J. V. daužė jį rankomis. Jis dengėsi veidą, kadangi dirba su žmonėmis ir į darbą ateiti su mėlynėmis negali. J. V. besidaužant, jam nuo rankos nukrito laikrodis. Jam sušukus: „Sudaužei laikrodį“, J. V. nubėgo į virtuvę ir paleido vandenį. Vėliau, J. V. priėjusi prie stalo ir paėmusi butelį, pastatė prie praustuvės ant stalo, o gėrimą iš taurės išpylė į kriauklę ir, atėjusi į svetainę, atsisėdo šalia jo ir D. D.: jam iš dešinės sėdėjo D. D., o ant atskiro fotelio, jam iš kairės – J. V.. J. V. keikė jo visą giminę D. D.. D. D. jo prašė eiti namo, tačiau jis jai (D. D.) pasakęs, kad jis J. V. pažįsta, kad J. V. pyktis praeis, jie (jis ir D. D.) apžiūrės namą ir važiuos. Vėliau J. V., užlipusi į namo antrąjį aukštą, kažkam paskambinusi telefonu, grįžo į namo pirmąjį aukštą. Jis D. D. pasiūlė eiti apžiūrėti namus, o pastarajai pasakius, kad niekur neis, jis, pasakęs, kad čia jo namai ir paėmęs D. D. už rankos, lipo į namo antrąjį aukštą. Parodžius D. D. namo antrojo aukšto patalpas, baigiant lipti laiptais, išgirdo J. V. vartojant necenzūrinius žodžius D. D. atžvilgiu bei pamatė pastarąją atbėgant link jo ir D. D.. Jis pagalvojęs, kad jeigu moterys susimuš, tai be policijos neapsies, bandė uždaryti miegamojo, kuriame jis gyveno, duris, siekdamas, kad J. V. į kambarį neįeitų ir D. D. neprimuštų, tačiau jis miegamojo durų, kurios atsidaro į kambario vidų, uždaryti nesugebėjo, kadangi duryse yra brokas ir slenkstis eina žemyn. J. V. jį kartu su durimis pastūmė, tačiau, neišlaikiusi pusiausvyros, kadangi ten aukščio skirtumai, užkliuvusi už kambaryje esančios išsikišusios lovos, slysdama atbulomis sukamuoju judesiu parkrito ant nugaros. Kadangi tarpas tarp lovos ir komodos yra siauras, krisdama nukentėjusioji pakaušiu atsitrenkė į šalia lovos stovėjusią žemą spintelę. Kadangi grindys yra slidžios, laminuotos, keldamasi J. V. koja pastūmė komodą, komoda pažeidė jungtuką. J. V. rėkė grasindama bei vartodama necenzūrinius žodžius D. D. atžvilgiu. J. V. nuo grindų nesikeliant, jis pakėlė pastarąją už rankų pasakęs jai nusiraminti, kadangi jis ir D. D. jau išeinantys. D. D. išėjo. Jam iš kambario išeinant, J. V. griebė jo megztinio skverną sakydama: „Duok, ko lauki, duok“. Kadangi J. V. buvo nepatogiai paėmusi jo megztinio skverną, jis ištrūko ir nulipo laiptais žemyn, kur anksčiau jau buvo nulipusi D. D., bei kartu su D. D. nuėję į garažą sėdo į automobilį bei išvažiavo iš garažo. Išvažiavęs pagalvojo, kad reikia namo sugrįžti pasiimti daiktų bei pasižiūrėti kokia situacija. Grįžęs bandė atrakinti duris, tačiau J. V. duryse buvo palikusi raktą, todėl jis negalėjo įeiti, beldė į duris kokias 15 min. D. D. pasakius, kad jai reikia namo, jis parvežė pastarąją namo. Kitą dieną sužinojo, kad buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba, kad tariamai jis sumušė J. V.. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino kaltinamojo V. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. parodė, kad iki 2011 metų kovo mėnesio jis su J. V. gyveno kaip sugyventiniai, o nuo minimos datos jie kartu negyvena, tačiau ir toliau gyvena viename name, bet nebeveda bendro ūkio. Jolita neturėjo kur išeiti, todėl jis jai leido ir toliau gyventi jo namuose nuomininkės statusu. J. V. atžvilgiu jis niekada nenaudojo jokio smurto. 2012-09-04 su D. D. jis parvyko į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Rumšiškės, Kaišiadorių r. Jam su D. D. būnant svetainėje, atėjo J ir pareikalavo, kad D išeitų. Kai jis paprieštaravo tam, tada J išėjo iš namų, bet netrukus grįžo su kaimynu R. V.. Jam sveikinantis su kaimynu R. V., J jam smūgiavo per veidą. Kaimynui R. V. išėjus, J paėmė stiklinę su gėrimu ir ja jam smūgiavo. Stiklinėje buvęs gėrimas jį apliejo, o pati stiklinė nukrito ant žemės ir sudužo. Tada J rankomis jam smūgiavo. Nuo smūgių jis dengėsi rankomis dėl ko buvo apdraskytas riešas, nuo rankos ant žemės nukrito laikrodis. Kai jis su D užlipo į antrą aukštą ir atėjo į miegamąjį, tada J. V. atėjo jiems iš paskos ir pradėjo užgaulioti D. Jis, stovėdamas tarpduryje, neleido J į miegamąjį. J, jį stumdama, parkrito ant grindų. Jis sugriebė jai už rankų ir jos nepaleido, kol iš miegamojo išėjo D. D išėjus, jis paleido J rankas. Tada ji sugriebė jam už megztinio ir šaukdama „Duok man“ bandė jį išprovokuoti smūgiuoti, bet jis jokio smurto J. V. atžvilgiu nevartojo (t. 1, b.l. 39-40). Dabar apklausiamas teisme duoda teisingus parodymus, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo susijaudinęs. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi jokios moralinės žalos nukentėjusiajai nepadarė, jokio sužalojimo nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. D. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. ji susitiko su V. Ž., kuris pasiūlė jai nuvažiuoti apžiūrėti jo namus, kadangi ji ketino pirkti su tėvais namą ir domėjosi nekilnojamuoju turtu. Ji nelabai norėjo važiuoti, kaltinamasis sakė, kad pas jį (V. Ž.) yra moteris, tačiau jie nėra pora. Nuvykus pas V. Ž. į namus (duomenys neskelbtini), Rumšiškės, Kaišiadorių r., apie 22.00 val., įėjo į svetainę. V pasiūlė vaišių ir pabeldęs į kambario, į kurį yra įėjimas iš virtuvės, duris, paprašė įjungti televizijos anteną. Iš kambario išėjusi moteris paklausė kas ji (D. D.) tokia. V. Ž. atsakęs, kad ji (D. D.) yra jo viešnia. Kaltinamasis, paėmęs ją už rankos, kartu atsisėdo prie stalo. Nukentėjusioji paprašė jos išeiti, tačiau ji nepakluso. Jai ir V. Ž. atsisėdus šalia vienas kito svetainėje ant sofos, nukentėjusioji trumpam išėjo ir grįžo kartu su kaimynu, kurio pavardės nežino. V. Ž. atsistojo ir nuėjo pasisveikinti su kaimynu. Tada prie kaltinamojo pribėgusi nukentėjusioji pastarąjį puolė mušti – sudavė kokius tris kartus kumščiais per galvą. Kaltinamasis gynėsi – buvo užsidengęs veidą rankomis. Kaimynas, pamatęs, kad vyksta muštynės, išėjo. Kaimynui išėjus, nukentėjusioji, priėjusi prie stalo, paėmė nuo stalo stiklinę su gėrimu ir metė ją į V. Ž., kuris stovėjo svetainėje prie laiptų, vedančių į namo antrąjį aukštą. Paskui nukentėjusioji puolė kaltinamąjį – griebė jam už rankos, veido, tuo metu kaltinamajam nuo rankos nukrito laikrodis. V. Ž. pasakė nukentėjusiajai, kad ji (nukentėjusioji) drasko brangų laikrodį. Po to, kai į kaltinamąjį buvo sviesta stiklinė, jie – kaltinamasis, nukentėjusioji ir ji – susėdo prie stalo, nes ji nesutiko su V prašymu kartu su juo eiti pažiūrėti namo antrojo aukšto. Nukentėjusioji pastoviai kažkam skambino telefonu, su kažkuo tarėsi. Grįžusi nukentėjusioji paėmė ant stalo stovinčią kitą stiklinę, butelį bei nunešusi juos į virtuvę, padėjo. Nukentėjusiajai nuėjus, V, paėmęs ją už rankos, vedėsi aprodyti kambario – jie (kaltinamasis ir ji) lipo laiptais į namo antrąjį aukštą. Užlipus į viršų, V aprodė kambarius, tačiau nelabai ką pavyko apžiūrėti, kadangi kol ji ir V užlipo į viršų, nukentėjusioji, atbėgusi paskui juos, bandė įeiti į V kambarį – ji (D. D.) įbėgo į kambarį ir atsistojo prie lango, o kaltinamasis stovėjo tarp kambario durų, ketindamas nukentėjusiosios į kambarį neįleisti, laikė nukentėjusiąją pečių srityje už šonų už rankų. Kaltinamajam stumiant nukentėjusiąją pro duris, pastaroji suklupo ant kelių. Nukentėjusiajai suklupus, kaltinamasis nukentėjusiąją laikė už rankų, o ji iš kambario išėjo pro kaltinamojo nugarą. Po to girdėjo nukentėjusiąją sakant: „Duok man, duok man“. Jai išėjus, iš kambario taip pat išėjo ir kaltinamasis. Taip pat matė kambaryje prie komodos gulinčią nukentėjusiąją. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino liudytojos D. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: apklausta ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad 2012-09-04 apie 22 val. ji kartu su V. Ž. atvažiavo į pastarojo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Rumšiškės, Kaišiadorių r., apžiūrėti V namo, kadangi domisi namų projektais, nekilnojamuoju turtu. Būnant jiems svetainėje, atėjo jai nepažįstama moteris, kuri pradėjo ją fotografuoti, jos atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. Į namus atėjus V kaimynui, ta nepažįstama moteris V delnu tris kartus smūgiavo į veidą, po to į V paleido stiklinę su viskiu. Kai V ją nusivedė aprodyti antrame namo aukšte įrengtų kambarių, iš paskos atėjo ir ta moteris. Kai jie su V buvo miegamajame, moteris jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. V tuo metu stovėjo tarpduryje ir neleido jai įeiti į kambarį. Kai moteris kelis kartus sudavė V per veidą, tada jis ją suėmė už pečių, jie susistumdė ir moteris susmuko – nukrito ant kelių. V moterį ir toliau laikė už rankų. Ji išėjo iš miegamojo ir nusileido į namo pirmą aukštą. V atėjo jai iš paskos (t. 1, b.l. 22-23). Teismo posėdžio metu liudytoja D. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 5 ar 6 d., jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad įklimpo į problemą, kad J. V. jam (V. Ž.) iškvietė policiją, nes jis (V. Ž.) parsivežė namo moterį nakvynei, norėdamas sukelti savo gyvenimo partnerei J. V. pavydą. Taip pat sakė, kad moterį namo parsivežė vėlai vakare, išgėrė prabangaus gėrimo ir einant į miegamąjį, J. V. užstojo duris, todėl įvyko susistumdymas, konfliktas. Taip pat V minėjo, kad prieš tai, kartu su atsivesta moterim geriant prabangų gėrimą, „gavo į ausį“ nuo J. Kitą dieną jis susipažino su D. D., kai jam paskambino V. Ž. ir paprašė atvažiuoti, kadangi prie jo (V. Ž.) pristojęs kažkoks žmogus. Taip pat per telefoną girdėjo rėkiant V. Ž.: “Atsitrauk, ko tu čia lendi, ko pristojai, ko nori iš manęs?“. Jam atvažiavus iš namų, jokio žmogaus prie kaltinamojo jau nebuvo, jis persėdo į V. Ž., kuris buvo išsigandęs, automobilį, ir jie važinėjo po miestą, kur juos lyg tai persekiojo koks automobilis. V. Ž. jam parodė sutraukytą laikrodį, kuris buvo kaip ir smurto pasekmė. Taip pat V jo prašė nuvežti D. D. kitą dieną į apklausą. Jam sutikus tai padaryti, jie – V. Ž. ir D. D. – tarėsi kokius parodymus duoti - dėl ko V. Ž. D. D. į namus atsivežė, ką ir kiek valgė. Jis siūlė sugalvoti „normalią“ versiją. Jis norėjo kaltinamajam padėti – padėjo sukurti versijas, dėl ko V. Ž. vežėsi tą moterį į namus. Taip pat kaltinamasis tarėsi su D. D. kokius parodymus duoti policijoje, taip pat aptarė žodžius, kuriuos turės sakyti: sutarė sakyti, jog smurto prieš J. V. nebuvo, kad pastaroji suklupo pati ant pakopos prieš miegamąjį, o kaltinamasis nukentėjusiąją tik laikė, kad pastaroji nepultų ant D. D.. Jis tai suprato kaip netikrą įvykio apibūdinimą. Jis nei iš kaltinamojo, nei iš D. D. apie tikras įvykio aplinkybes nesužinojo. Kad visas kaltinamojo ir D. D. pokalbis buvo susitarimas meluoti, jam buvo akivaizdu todėl, kad pastarieji tarėsi ką sakyti, kaip parodyti įvykio aplinkybes, kaip galima švelnesnes, kaip netyčines, o siekiant apsisaugoti. Šiuo metu jo ir kaltinamojo santykiai yra nutrūkę, kadangi kaltinamasis jį labai pažemino, pasiūlydamas jo draugei susitikinėti. Po įvykusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, D. D. ir V. Ž. artimai bendravo, J. V. kaltinamąjį iškrausčius, pastarasis gyveno pas D. D., lankėsi pas jį bent kartą per savaitę, jie bendravo, buvo draugai. Kadangi jis ir V. Ž. buvo draugai, pastarasis prašė jo byloje paliudyti, kad J. V. nebuvo kaltinamojo sugyventinė, o tik samdoma tarnaitė, darbuotoja. Po 2012 m. rugsėjo 4 d. įvykių, praėjus maždaug dešimčiai dienų ar dviem savaitėms, tiksliai pasakyti negali, jam paskambinusi J. V. paprašė susitikti. Susitikimo metu J. V. jam pasakė, kad kaltinamasis ją (J. V.) primušė, taip pat prašė, kad jis padėtų jai ir kaltinamajam susitaikyti, pasakiusi, kad tik jis (R. V.) galintis tai padaryti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad apie 2012 m. rugsėjo 4 d. įvykio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r., neprisimena. Jo 2012 m. spalio 5 d. rašytame tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys yra teisingi.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. G. parodė, kad dirba Rumšiškių seniūnijoje, seniūnės pavaduotoja. Pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją. Apie galimai smurto naudojimą vienas kito atžvilgiu ji nežino, tačiau V. Ž., atvykęs į seniūniją pažymos, adresuotos teismui, jai paklausus, kam reikalinga pažyma, atsakęs, kad yra problemų su J, taip pat minėjo, kad bylinėjasi, skiriasi, barasi ir pykstasi, kad neina gražiuoju išsiskirti. Jai jie atrodė nuostabūs žmonės, todėl pamaniusi, kad gal kaltinamasis ir nukentėjusioji nesusikalba, gal reikia pašalinio žmogaus įsikišimo, pasiūlė pasikalbėti. J. V. pasiūlė atvažiuoti pas ją į namus pakalbėti, pakvietė ir kaltinamąjį. J. V. tarsi ir norėjo susitaikyti, bet atvažiavus V. Ž., pradėjo agresyviai elgtis, kelis kartus sudavė kaltinamajam per veidą ir jai pradėjo labai negražiai kalbėti apie V. Ž. dukras. Pamačiusi, kad sutaikyti V. Ž. ir J. V. nepavyks, išėjo namo.

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė S. B. parodė, kad detalizuoti sužalojimo padarymo mechanizmo negali, nustatytas tik pakaušio sumušimas buku daiktu, jis gali būti padarytas tiek smūgiavimo metu, tiek atsitrenkiant į plokščią paviršių ar kietą buką daiktą. Sužalojimai nukentėjusiajai padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje – du į pakaušį, vienas – į pirštą. Piršto ponaginė kraujosruva galėjo būti padaryta ir smūgiavimo metu, arba atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimai pakaušyje yra labiau būdingi griuviminei traumai, tačiau kategoriškai to teigti negalima, sužalojimai galėjo atsirasti dėl kontakto su kietu buku daiktu. Nukentėjusiajai J. V. galėjo nulūžti rankos piršto nagas ir atsirasti ponaginė kraujosruva, jai (J. V.) nutraukiant V. Ž. nuo rankos laikrodį su metaline užsegta apyranke, taip pat nukentėjusiajai ranka pagriebus už megztinio ir tempiant. Juosmens skausmas gali būti kaip stuburo ligos simptomas. Du simetriniai paburkimai – kairėje ir dešinėje pusėje – turėtų būti griūnant į plokščią paviršių, tačiau kumštis irgi praktiškai yra tokio pat dydžio, jeigu vertinti kumščio veikimo plotą.

Iš specialisto išvados Nr. G 2324/12(02) matyti, kad J. V. padaryta pakaušio sumušimas, dešinės plaštakos IV piršto ponaginė kraujosruva. Diagnozuotas ūmus juosmens skausmas nustatytas remiantis tiriamosios nusiskundimais, duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra, todėl tai atskiru sužalojimu nevertinama. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, t. y., J. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 18).

Specialisto išvadoje Nr. G2368/12 nurodoma, kad V. Ž. nustatyta kraujosruvos kaktos kairėje pereinant į kairio smilkinio sritį, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nubrozdinimai kairiame dilbyje, t.y. V. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 42-43).

2012-11-07 akistatos tarp nukentėjusiosios J. V. ir įtariamojo V. Ž. metu prieštaravimai parodymuose pašalinti nebuvo (t. 1, b.l. 25-26).

Iš 2012-09-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl smurto artimoje aplinkoje PK pareigūnai vyko pagal J. V. pranešimą adresu (duomenys neskelbtini)Rumšiškės, Kaišiadorių r. (t.1, b.l. 1).

Apžiūrint įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta (t.1, b.l. 5-8).

Išvažiuojamojo teisiamojo posėdžio metu buvo patikrinti nukentėjusiosios J. V. ir kaltinamojo V. Ž. parodymai įvykio vietoje. Kaltinamasis V. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kambarį antrame namo aukšte, į kurį įėjus D. D. ir V. Ž., atbėgo J. V.. Kaltinamajam bandant uždaryti duris, tačiau nepavykus to padaryti, į kambarį, kaip nurodė kaltinamasis, įsiveržė J. V., kuri iš inercijos neišlaikiusi pusiausvyros sukdamasi dešinės pusės vidurine kūno dalimi atsitrenkė į lovos kraštą, po to slydo atbula ir krito aukštielninka, krisdama galva atsitrenkė į prie lovos stovėjusią spintelę. Nukentėjusioji J. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą namo antrojo aukšto balkone (hole), kur ji pasivijusi V. Ž. sučiupo už megztinio, kad šis neitų į kambarį. Tuomet jis atsisuko, sugriebė J. V. už rankų ir „tėškė“ į lovą. J. V. besikeliant nuo lovos V. Ž. smūgiavo vieną smūgį J. V. į pakaušio sritį. Po to V. Ž. atsitraukė ir įėjo į kambarį, kur buvo D. D.. J. V. įėjus paskui V. Ž. į kambarį, jis atsisuko, sugriebė J. V. ir metė ją ant lovos. Nukentėjusiajai stojantis nuo lovos, V. Ž. pargriovė nukentėjusiąją ant grindų tarp lovos ir komodos, suėmė jos abi rankas, keliais prispaudė nukentėjusiąją ir smūgiavo jai ranka į pakaušio sritį. D. D. išbėgus iš kambario ir J. V. atsistojus, kambaryje ties spintos veidrodžiu V. Ž. dar bandė suduoti J. V. per veidą, tačiau nesudavė.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip nustatyta LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva.

Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.)

Už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepakanka vien to, kad specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat konstatavimo, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar tas užfiksuotas sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas yra būtent kaltinamojo asmens elgesio pasekmė. Aiškinantis bylai reikšmingas aplinkybes, teismas apklausė asmenis, kurie galimai tiesiogiai matė įvykį ir gali nurodyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teisme buvo apklausta liudytoja D. D., kuri, kaip nurodė liudytojas R. V., su kaltinamuoju yra susijusi artimais, draugiškais ryšiais. Taip pat buvo apklausta nukentėjusioji J. V., su kuria kaltinamojo santykiai yra konfliktiški. Teismas atkreipia dėmesį, kad esant tokio pobūdžio santykiams su kaltinamuoju asmeniu, kaltinamojo paaiškinimais, liudytojos D. D. ir nukentėjusiosios J. V. parodymais teismas remiasi ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai.

V. Ž. kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. apie 22 val. 33 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių miestelyje, Kaišiadorių r., antro aukšto kambaryje, konflikto metu tempė J. V. už abiejų rankų, pargriovė ant grindų ir pats užgriuvo ant kairio jos šono visu savo svoriu - kūnu ir keliais bei sudavė ne mažiau du smūgius rankos kumščiu į galvos sritį. Šiuo konkrečiu atveju, išskyrus pačios nukentėjusiosios J. V. parodymus, kitų patikimų objektyvių įrodymų dėl V. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo byloje nėra. 2012-09-05 tarnybiniame pranešime (t. 1, b.l. 1) užfiksuota, kad J. V. paaiškino, jog V. Ž. jai sudavė kumščiu du smūgius į dešinį skruostą bei parvertęs ant žemės trypė. 2012-09-05 apklausos metu (t. 1, b.l. 10) nukentėjusioji V parodė, kad jai užlipus paskui V. Ž. į antrą namo aukštą, jis miegamajame griebė ją už rankų, pradėjo tampyti, pargriovė ją ant žemės ir užgriuvęs kojomis ant jos šokinėjo. J. V. atsistojus, V. Ž. du kartus smogė J. V. į dešinį skruostą. 2012-09-11 apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad V. Ž., pargriovęs J. V. ant grindų, prispaudė savo svoriu, o moteriai (D. D.) išbėgus iš kambario, suėmė J. V. už rankų, spausdamas jas laikė ir sudavė kumščiu porą kartų į veidą (t. 1, b.l. 11-12). Akistatos su V. Ž. metu 2012-11-07 nukentėjusioji J. V. parodė, kad du kartus į pakaušį V. Ž. sudavė jai gulint ant grindų, du kartus per veidą delnu jis jai sudavė po to, kai D. D. išėjo iš kambario (t. 1, b.l. 25-26). Apklausiama teisiamajame posėdyje J. V. parodė, kad kaltinamajam ir D. D. nuėjus į namo antrąjį aukštą, J. V. taip pat užlipo laiptais. Kaltinamasis ją pasitiko antrojo aukšto balkone (hole), kur sugriebęs už pečių pargriovė ant sofos lovos ir paėmęs ją už žastų, trenkė jai. J. V. įėjus paskui kaltinamąjį į kambarį, jis griebė ją už riešų ir metė į lovą. Po to jai atsistojus kaltinamasis sugriebė jai už riešų ir sukamuoju judesiu parvertė ją ant grindų tarp lovos ir komodos, keliais ir rankomis užgriuvo jai ant nugaros. Jai gulit ant grindų, suėmė jos rankas ir dešine ranka smūgiavo nukentėjusiajai du kartus į pakaušio sritį. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji J. V. negalėjo prisiminti ir parodyti, kaip ir kuriuo momentu kaltinamasis jai sudavė smūgius į veidą. Tokie nukentėjusiosios kintantys ir nenuoseklūs parodymai teismo vertintini kritiškai. Remiantis J. V. parodymais, kuri yra priešiškuose santykiuose su V. Ž., galima daryti tik prielaidą, jog konflikto metu V. Ž. galimai naudojo fizinį smurtą J. V. atžvilgiu. Tačiau šias aplinkybes paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamasis V. Ž. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad parodžius D. D. namo antrojo aukšto patalpas, baigiant lipti laiptais, išgirdo J. V. vartojant necenzūrinius žodžius D. D. atžvilgiu bei pamatė nukentėjusiąją atbėgant link jo ir D. D.. Jis pagalvojęs, kad jeigu moterys susimuš, tai be policijos neapseis, bandė uždaryti miegamojo, kuriame jis gyveno, duris, siekdamas, kad J. V. į kambarį neįeitų ir D. D. neprimuštų, tačiau jis miegamojo durų, kurios atsidaro į kambario vidų, uždaryti nesugebėjo, kadangi duryse yra brokas. J. V. jį kartu su durimis pastūmė, tačiau, neišlaikiusi pusiausvyros, kadangi ten aukščio skirtumai, užkliuvusi už kambaryje esančios išsikišusios lovos, slysdama atbulomis sukamuoju judesiu parkrito ant nugaros. Kadangi tarpas tarp lovos ir komodos yra siauras, krisdama nukentėjusioji pakaušiu atsitrenkė į šalia lovos stovėjusią žemą spintelę. Analogiškai V. Ž. parodė 2012-09-27 apklausiamas įtariamuoju (t. 1, b.l. 39-40), taip pat akistatos su J. V. metu (t. 1, b.l. 25-26), parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytoja D. D. apklausta teismo posėdyje parodė, kad kambaryje antrame namo aukšte ji stovėjusi prie lango, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji, parodžiusi, jog D. D. stovėjo veidu į langą. D. D. teigimu, ji matė J. V. suklupusią ant kelių, V. Ž. laikė nukentėjusiąją už rankų, tuo metu liudytoja D. D. išbėgo iš kambario. Nukentėjusioji J. V. taip pat parodė, kad nukentėjusiajai keliantis nuo grindų, D. D. išbėgo iš kambario.

Kiti teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai nukentėjusiosios J. V. sužalojimo aplinkybių negalėjo nurodyti, nes įvykio nematė.

Taigi, teismas, nešališkai įvertinęs surinktus byloje įrodymus, atkreipdamas dėmesį į itin prieštaringus nukentėjusiosios parodymus, sprendžia, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti kategorišką išvadą apie tai, kad 2012-09-04 apie 22 val. 33 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių miestelyje, Kaišiadorių r., antro aukšto kambaryje, J. V. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d. tai yra, nėra patikimų įrodymų, kad J. V. atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, nes kaltinime nurodyti J. V. nustatyti sužalojimai – pakaušio sumušimas – galėjo būti padaryti J. V. atsitrenkus galva į kambaryje buvusią spintelę, dešinės plaštakos IV ponaginė kraujosruva galėjo būti padaryta tiek konflikto pirmame namo aukšte metu, tiek ir antrame aukšte. Duomenų, kad šis sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas V. Ž., byloje nėra. J. V. parodė, kad V. Ž. jai sudavė per veidą, užgriuvo visu svoriu ant jos, sugriebė už rankų, tačiau apžiūros metu sužalojimų nukentėjusiajai veido srityje, ant rankų, nugaros srityje nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų tam, kad konstatuoti, jog V. Ž. tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. V. sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą, ir padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, aukščiau aptartais motyvais, teismas daro išvadą, V. Ž. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis dėl šios veikos išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Byloje nukentėjusioji J. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo (t. 1, b.l. 149-153). Kadangi byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., J. V. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Nukentėjusioji J. V. prašė teismo pripažinti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš V. Ž.. Atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos padarymo, vadovaujantis LR BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, nukentėjusiosios prašymas priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

V. Ž. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, nukentėjusiosios prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.