Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui L. B., jo atstovui advokatui Olegui Drobitko, advokato padėjėjui Andrejui Proškinui, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Sigutei Stropienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš civilinėje byloje ir prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-05-20 ieškovui buvo pranešta, kad jis yra įtariamas tuo, jog neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti: ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu nusipirko, nurodydamas savo vardą, pavardę bei nuomojamos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresą, įsigijo, turėdamas tikslą platinti, apie 3,396 kg psichotropinės medžiagos – psilocybe cubensis (glotniagalvių) grybų grybienos (micelis), šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje; taip pat, nusipirkęs psichotropinės medžiagos ir nurodęs jas atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), L. B., neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-07 įsakymą Nr. 7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ar išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, sąrašo“ gabeno psichotropinę medžiagą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje (b. l. 10). 2009-05-22 nutarimu ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 50). 2009-05-28 ieškovas kreipėsi į prokurorą dėl kardomosios priemonės pakeitimo, nurodydamas, jog dėl kardomųjų priemonių paskyrimo praranda galimybę išvykti vasaros metu padirbėti į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau 2009-06-05 nutarimu įtariamojo L. B. prašymas buvo atmestas (b. l. 13-14). 2010-02-11 ieškovas vėl kreipėsi į prokuratūrą su prašymu dėl kardomosios priemonės pakeitimo, kuris 2010-02-20 nutarimu buvo patenkintas (b. l. 15-17). 2010-03-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-108-09 buvo nutrauktas, nurodant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių – Botanikos institutui pavedus iš grybienos išauginti grybų vaisiakūnius, siekiant nustatyti, ar išaugusių grybų vaisiakūnių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, institutas 2009-11-13 pranešė, kad grybų vaisiakūnių išauginti nepavyko; gali būti, kad grybiena buvo nekokybiška ar nesteriliai paruošta, todėl ją nukonkuravo bakterijos ir pelėsiniai grybai (b. l. 18-20). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui 2009-04-24 sumokėjo 300,00 Lt, 2009-05-14 sumokėjo 2271,51 Lt už programą vasaros darbui Jungtinėse Amerikos Valstijose (b. l. 21); 2009-04-30 buvo užpildęs formą vasaros darbo Jungtinėse Amerikos Valstijose gavimui (b. l. 23-25). Už nedalyvavimą programoje ieškovui buvo grąžinta 1683,17 Lt (b. l. 22). Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu buvo Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto mechanikos inžinerijos dieninių studijų programos studentas (b. l. 35). Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-108-09 medžiagos matyti, jog Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius 2009-04-02 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, jog 2009-04-02 Vilniaus teritorinės muitinės Pašto pervežimo centre buvo rastos trys siuntos, kurių gavėjas L. B., su neaiškios kilmės augaline medžiaga, kaip įtariama savo sudėtyje galimai turinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir kuri galimai yra įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiančių vartoti medicinos tikslams, sąrašą (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 1, 3). 2009-04-02 atlikus siuntos apžiūrą, iš Pašto pervežimo centro paimtos trys siuntos iš Olandijos, kurių gavėjas L. B., gyv. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 6-12). 2009-04-03 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius kreipėsi į Botanikos institutą, prašydamas iš pateiktos grybienos išauginti vaisiakūnius, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 20). 2009-11-13 Botanikos institutas pranešė, jog grybų vaisiakūnių išauginti nepavyko (b. l. 24).

Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, jog dėl valstybės institucijų veiksmų, reiškiant ieškovui įtarimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį bei taikant procesinio poveikio priemones, patyrė turtinę bei neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios normos taikymą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010).

Dėl valstybės pareigūnų ir (arba) institucijų veiksmų neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos kasacinis teismas yra nurodęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal tarnybinį pranešimą Nr. TA/05-26, nustačius, jog galimai ieškovas L. B. neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, todėl buvo vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Ieškovui kaip įtariamajam dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų, esant kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei dokumentų paėmimo - pagrindams, 2009-05-21 buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 50). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog 2009-05-21 nutarimas nebuvo apskųstas, todėl, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas su skirtomis kardomosiomis priemonėmis sutiko, darytina išvada, jog jokios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios kardomųjų priemonių skyrimą, nebuvo pažeistos. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiaga paneigia šiuos ieškovo argumentus ir, esant įsiteisėjusiems prokuroro procesiniams sprendimams, teismui nėra jokio pagrindo abejoti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas tinkamai pagal įstatymų nuostatas. Pažymėtina, jog civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 str.).

Vertinant pareigūnų veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiūriu netapatumą tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Civilinės atsakomybės požiūriu teisiamojo išteisinimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Teismo procesinis sprendimas, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, skiriasi nuo išteisinamojo nuosprendžio, nes tik išteisinamasis nuosprendis reiškia, kad asmuo yra nekaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutartis, bylos Nr.2K-P-100/2008). Nagrinėjamoje byloje dėl ieškovo L. B. nėra priimtas išteisinamasis nuosprendis, bet ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 18-20). Svarbu išaiškinti, jog valstybė turi pareigą taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimą. Baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiškia baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemonių taikymo neteisėtumo.

Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus klausimą, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008, ir kt.). Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tarnybinio pranešimo, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, pagrindu, ir, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog šis procesinis dokumentas buvo pakankamas pagrindas pradėti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IV dalyje reglamentuojami ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindai ir tvarka. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (Baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 1 d.). Pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi ikiteisminį tyrimą reglamentuojančios proceso teisės normos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir/ar prokurorus pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus duomenų apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iš tų duomenų iš karto yra aišku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių.

Nagrinėjamu atveju tarnybiniame pranešime nurodytos faktinės aplinkybės, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys apžiūros protokolai ir fotonuotraukos (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 1-18) leidžia spręsti, kad ieškovo vardu gautos siuntos – kartoninės dėžutės, kurių viduje buvo rastos plastikinės dėžutės su neaiškios kilmės augaline medžiaga, galimai turinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neatitinka nustatytų teisės normų reikalavimų, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindo buvimas nepaneigtas ir nutarimu, kuriuo baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepanaikina faktinių veiksmų, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju nutraukus tyrimą grybienos gavimo faktas nėra paneigtas, jo buvimas konstatuotas tarnybiniu pranešimu, apžiūros protokolo medžiaga, fotonuotraukomis (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-1-108-09 l. 1-18). Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, jog pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą, nes tokios aplinkybės gali būti nustatomos tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų neteisėti veiksmai nėra nustatyti, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kadangi konstatuotina, jog ieškovas neįrodė būtinų sąlygų, kurių pagrindu valstybei kiltų deliktinė atsakomybė (Civilinio kodekso 6.272 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš valstybės 20000,00 Lt neturtinei žalai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų atlyginti. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį, tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, tai yra ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Taigi teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kaip minėta, byloje nenustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų, kurių pagrindu valstybė turėtų ieškovui atlyginti žalą, o taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu ieškovas daug pergyveno ir negalėjo mokytis. Ieškovas pats ieškinyje pažymėjo, kad medicininės depresijos jam nebuvo nustatytos, todėl daryti išvadą, kad dėl sunkios psichologinės būklės, susijusios su ikiteisminiu tyrimu, jis buvo pašalintas iš universiteto, nėra jokio teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas.

Ieškovas ieškiniu reikalauja įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją pašalinti informaciją apie ieškovą iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro. Pažymėtina, jog įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, duomenų teikėjus, jų teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, jo reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1V-291 patvirtinti nuostatai. Registre kaupiami duomenys ne tik apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, kardomosios priemonės paskyrimą, bet ir apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, kardomosios priemonės panaikinimą. Registro duomenys teikiami tik tiems duomenų gavėjams, kurie turi įstatymų nustatytą teisę juos gauti (Nuostatų 50 p.). Teismas, vadovaudamasis tokiu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, jog teisėtai kaupiami ir saugomi duomenys negali būti panaikinti tik todėl, kad asmuo nenori, jog jie ten būtų, todėl ieškovo reikalavimas dėl informacijos pašalinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Išsamiai, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio proceso kodekso 3 str.), konstatuoja, jog ieškovo reikalavimai dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų, atlyginimo yra neteisėti bei nepagrįsti, kadangi ieškovas neįrodė sąlygų, būtinų kilti deliktinei valstybės atsakomybei, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (Civilinio kodekso 6.272 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 98 str. 1, 3 d.). Kadangi atmestini visi ieškovo L. B. reikalavimai, ieškovui nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovės atstovai nepateikė teismui duomenų apie bylinėjimosi išlaidų turėjimą, klausimas dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo L. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimą per 30 dienų nuo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.