Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, jog atsakovė su ieškiniu dalinai sutinka, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su Z. D. 2023 m. spalio 3 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“; draudimo laikotarpis nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. spalio 9 d. (žr. 2023 m. spalio 2 d. gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 220 0365675/2023) (toliau – ir draudimo liudijimas).

5. Byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 29 d. dėl netinkamai prižiūrimų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų dėl vandens (lietaus) patekimo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vienos sienos ir lubų suliejimas. Byloje ieškovės pateikta 2024 m. rugpjūčio 19 d. Nuostolio apskaičiavimas/remonto sąmata kurioje apskaičiuota draudimo išmoka butui (duomenys neskelbtini), 585,53 Eur. Ieškovė, pripažinusi šį įvykį draudžiamuoju ir įvertinusi žalos dydį, dėl šio draudiminio įvykio 2024 m. rugpjūčio 20 d. išmokėjo Z. D. 585,53 Eur dydžio draudimo išmoką (žr. 2024 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo dokumentą). Tiek Gyventojų turto draudimo liudijime, tiek sąmatoje nurodyta, kad draudimo išskaita yra – 0,00 Eur.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginusi atsakovo padarytą žalą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį – atsakovą. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

7. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1331 redakcija) patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – metinis planas) ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

8. Atsakovė UAB „Šilėja“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratoriumi pagal 2023 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymą Nr. 955-1420/23. Ginčo dėl to byloje nekilo. Taip pat tarp šalių byloje nėra ginčo, kad būtent atsakovei netinkamai vykdant Daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis. Daugiabučio namo stogas ir išorinės balkonų konstrukcijos patenka į atsakovės prižiūrimų objektų sąrašą (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas). Ieškovės pateiktame įvykio aplinkybių aprašyme nurodyta, kad „po liūties pastebėjo, kad viena siena ir lubos“, tokios pozicijos laikėsi ir draudikas, įvykį pripažindamas draudžiamuoju ir išmokėdamas draudimo įmoką.

9. Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad labiausiai tikėtina, jog ginčo įvykį sukėlė būtent vandens prasiskverbimas iš lauko per nesandarias daugiabučio namo išorines konstrukcijas. Duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, jog buto apgadinimus galėjo lemti kokios nors kitos priežastys, byloje nepateikta (CPK 185 straipsnis).

10. Byloje konstatavus, kad vanduo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prasiskverbė per nesandarias išorines daugiabučio namo konstrukcijas, atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti nusidėvėjusias namo konstrukcijas ir kt.). Aptariamu atveju atsakovė nepateikė į bylą duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad ji iki įvykio ėmėsi veiksmų, susijusių su išorinių pastato konstrukcijų (stogo) nuolatine priežiūra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovė neginčijo aplinkybės, kad žala kilo dėl netinkamos daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūros/prevencijos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę nepakankamu rūpinimusi administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo išorinėmis konstrukcijomis bei jų priežiūra, ir sudarė sąlygas žalai kilti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis, todėl konstatuotina, kad egzistuoja ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

11. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 43 punktas). Žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

12. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tuo pačiu nukentėjusiam asmeniui negali būti atlyginta daugiau nei jis patyrė realiai patyrė žalos, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Tai reiškia, kad nustatant užliejimu buto patalpoms padarytos žalos dydį turi būti atsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

13. Ieškovė 585,53 Eur žalos dydį grindžia byloje pateikta 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmata (585,53 Eur) ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. CL2448076 (585,53 Eur). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei 585,53 Eur sumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuostolio apskaičiavime, remonto sąmatoje (585,53 Eur) nurodyta, kad remiantis darbų įkainiais nuostolio suma sudaro: už lubų perdažymą – 247,48 Eur, už sienų perdažymą – 140,21 Eur, už šviestuvų permontavimą – 8 Eur, už patalpų padengimą plėvele, patalpų valymą – 58,85 Eur, už statybinių šiukšlių pakrovimą ir išvežimą – 35 Eur, už transportą – 60 Eur, už valymą – 36 Eur. Apskaičiuodamas remonto darbų kainą ieškovė rėmėsi darbų įkainių kodais, nusidėvėjimo procentu (7 procentai). Atsakovė byloje ginčija padarytos žalos dydį, pateikdama į bylą 2024 m. rugsėjo 4 d. Lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2024 m. balandžio mėn. kainas, kurioje nurodyta, kad lubų dažymas kainuoja 149,53 Eur, sienų dažymas kainuoja – 83,51 Eur, šviestuvų permontavimas kainuoja 7,15 Eur, grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele kainuoja 5,88 Eur, statybinių šiukšlių išvežimas, pakraunant rankiniu krautuvu kainuoja 23,43 Eur, transportas kainuoja 60,01 Eur, valymas kainuoja – 36,40 Eur, , t.y. 365,91 Eur, kas pridėjus PVM sumą sudaro 442,75 Eur. Pagal atsakovės pateiktą lokalinę sąmatą remonto darbų kaina su PVM su ieškovo nuostolio apskaičiavimo skirtumas tėra 142,78 Eur, tačiau atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą nenurodė, kuo jos lokalinė sąmata labiau atitinka faktiškai patirtas išlaidas remontui negu ieškovės pateikta remonto sąmata, neginčijo jo apskaičiavimo dydžių kiekvienu konkrečiu atveju, t.y. už kiekvieną nuostolių sumą.

14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovės pateiktame nuostolio apskaičiavime nurodytų nuostolio sumų dydžių susiedama su faktiškai patirtomis išlaidomis buto remontui, tuo tarpu ieškovės pateiktame nuostolio apskaičiavime ieškovė jį pagrindė darbų įkainiais, nusidėvėjimo procentu bei remonto mato vienetais, reikalavimas dėl 585,53 Eur žalos atlyginimo regreso teise, remiantis pateiktais įrodymais, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 585,53 Eur žalos atlyginimo regreso teise.

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (585,53 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2024 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismui ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, j.a.k.121462961, 585,53 (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 53 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (585,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.