- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- e2VP-3207-1012/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40724-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., A. Š., AB DNB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1.21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus Mariaus Tamošiūno pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys R. Š., A. Š., AB DNB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolė Daiva Prunskienė, antstolis Irmantas Gaidelis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti bankrutuojančio asmens R. Š. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. Š., bankrutuojančiam asmeniui R. Š. priskiriant ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį iš 2/28 automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-4963-910/2016 R. Š. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas pareiškėjas Marius Tamošiūnas. Paaiškina, kad 2016 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-4963-910/2016, kuria patvirtino R. Š. patikslintą 2016 m. rugpjūčio 12 d. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (toliau taip pat – Planas), kurį vykdant turi būti organizuojamas nekilnojamojo turto, priklausančio R. Š., pardavimas. Nurodo, kad turtas, kuriam prašoma nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. Š. ir A. Š. nuosavybė, todėl pareiškimu siekiama individualizuoti bankrutuojančio asmens R. Š. turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, kuri turi būti realizuota vykdant teismo patvirtintą Planą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. Š. ir A. Š. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad pagal bankroto administratoriaus pareiškimą būtų nustatyta R. Š. priklausančio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pažymėjo, kad nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl prašė nustatyti, kad R. Š. ir jo sutuoktinei A. Š. priklausančio bendro turto dalys yra lygios, t. y. kad R. Š. ir jo sutuoktinei A. Š. priklauso po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį iš 2/28 automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė nustatyti, kad po skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, R. Š. ir jo sutuoktinė A. Š. jiems priklausančiomis turto dalimis naudojasi bendru sutarimu (1 t., e. b. l. 83-86).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja bankroto administratoriaus pareiškimui ir prašo jį tenkinti (1 t., e. b. l. 48-49).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė spręsti skolininko R. Š. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su A. Š. nustatymo klausimą, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, teismų praktiką bei į kreditorių interesų pusiausvyrą šioje civilinėje byloje (1 t., e. b. l. 77-79).
Antstolis Irmantas Gaidelis pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl klausimą dėl bankrutuojančio asmens turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje prašė spręsti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus (1 t., e. b. l. 93).
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius atsiliepimu prašė bankrutuojančio asmens turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimą spręsti teismo nuožiūra, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nepažeidžiant suinteresuotojo asmens teisėtų interesų (1 t., e. b. l. 61-62).
Į teismo posėdį pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys neatvyko. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, antstolis Rimantas Vižainiškis, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (1 t., e. b. l. 159-165).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
2016 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-4963-910/2016 R. Š. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas pareiškėjas Marius Tamošiūnas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padavė pareiškimą dėl bankrutuojančio fizinio asmens turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė nustatymo, dalies nustatymo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 580, 667 straipsnio nuostatomis.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimą, visų pirma, turi nustatyti, kokios rūšies bendrosios nuosavybės teisėje prašoma nustatyti skolininko turto dalį, o tada atitinkamai taikyti konkrečią nuosavybės teisės rūšį reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Šiuo atveju CPK 667 straipsnio nuostatos taikytinos mutatis mutandis, atsižvelgiant į tai fizinio asmens bankroto proceso ypatumus.
2016 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-4963-910/2016 patvirtino R. Š. patikslintą 2016 m. rugpjūčio 12 d. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kurį vykdant turi būti organizuojamas nekilnojamojo turto, priklausančio R. Š., pardavimas (1 t., e. b. l. 7-9; 22-35). Suinteresuoti asmenys R. ir A. Š. savo atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 2/28 dalys automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys suinteresuotiems asmenims R. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, R. Š. bankroto procese bus parduodami visi, t. y. ne tik R. Š. priklausanti ½ dalis, todėl turto dalies nustatymas aktualus tik kainos, gautos pardavus šį turtą, dalies nustatymo prasme.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia, išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). Iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotiems asmenims R. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 2/28 dalys automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini); šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bei areštuotas antstolio; registre yra žyma apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (1 t., e. b. l. 10-20). Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 36). Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad suinteresuotiems asmenims R. ir A. Š. priklausantis nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 2/28 dalys automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) – yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Pareiškėjas prašo teismo individualizuoti bankrutuojančio fizinio asmens R. Š. turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės A. Š. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas kreditorinių reikalavimų patenkinimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys R. ir A. Š., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Tokių įrodymų nėra pateikta, suinteresuoti asmenys sutinka, kad jų dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, t. y. bankrutuojančiam fiziniam asmeniui R. Š. priklauso ½ dalis bendro turto.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų R. Š. ir A. Š. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį bendro turto.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).
Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 7 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi, priešingu atveju, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Suinteresuoti asmenys R. ir A. Š. prašo nustatyti, kad priklausančiomis turto dalimis jie naudosis bendru sutarimu, nes butą sudaro trys visiškai skirtingo ploto izoliuoti kambariai, butas yra per du aukštus, virtuvė sujungta su kambariu, į butą yra tik vienas įėjimas, todėl racionalios naudojimosi tvarkos nenustatant, kad dauguma patalpų yra bendro naudojimo, būtų neįmanoma nustatyti. Teismas, atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų R. ir A. Š. ketinimą R. Š. bankroto procese parduoti ir sutuoktinei A. Š. priklausančią buto ir stovėjimo aikštelės dalį, konstatuoja, kad jų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka (bendru sutarimu) nepažeis kreditorių interesų ir sudarys galimybę bankroto administratoriui bankroto procese parduoti bankrutuojančiam asmeniui priklausančią idealiąją dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 335, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens R. Š. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (bankrutuojančiam fiziniam asmeniui) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis iš 2/28 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad suinteresuotas asmuo (bankrutuojantis fizinis asmuo) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) jam priklausančia nekilnojamojo turto (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/28 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi naudojasi bendru sutarimu su sutuoktine (bendraturte) A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.