Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3582-812/2012 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas G. K. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, 100 999 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad jis buvo neteisėtai nuteistas 2009 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo G. K. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui. Teismas konstatavo, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 7d.). G. K. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas daugiausia laiko gyvena Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teismas daro išvadą, kad dėl jam paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios pradžia 2009-11-23, o pabaiga – 2014-06-20, ir Panevėžio mieste eilę metų negyvena ir negyvens iki atliks jam paskirtą bausmę. Todėl ieškinys Panevėžio miesto apylinkės teismui neteismingas. Teismas ieškovui išaiškino, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį savo pasirinkimu Šiaulių miesto apylinkės teismui pagal CPK 30 straipsnio 7 dalies nuostatas arba Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui arba Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pagal CPK 29 straipsnio nuostatas.

Atskiruoju skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį ir jo ieškinį nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme arba Panevėžio apygardos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog jis nuo 2008-11-11 laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o Panevėžio mieste jau eilę metų negyvena. Jis nuo 2008-11-14 yra laikomas Panevėžio miesto VPK areštinėje Panevėžio mieste, nes Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla ir paskirti posėdžiai gegužės mėnesį Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Tokiu būdu jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Panevėžio mieste. Be to, jo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat Panevėžio mieste. Apelianto nuomone, ieškinys, kurio suma didesnė negu 100 000 Lt nėra teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Pagal CPK 30 str. 7d.taisyklę ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Gyventojų registro tarnybos duomenimis G. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 43). Remiantis Civilinio kodekso 2.12 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. nuostatomis, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausia gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose (CK 2.17 str. 1 d.). Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 str. 2 d.), taigi, ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas ar jo laikymas tardymo izoliatoriuje nelaikomas deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimu (LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 2 d. 5 p.), todėl aplinkybė, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ar laikomas tardymo izoliatoriuje, kurie yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, nepakeičia bylos teismingumo ir ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį teismui pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą, t.y. Panevėžio miesto apylinkės teismui(CK 30 str. 7d.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laisvės atėmimo bausmės atlikimą traktavo kaip asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą ir todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kuris yra teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pagal CPK 27 str. 1 p. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismingi apylinkės teismams.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Dėl to skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti Panevėžio miesto apylinkės teismui iš naujo.