- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-9-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01554-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė (pran.)
- Ieškovas
- AB „Viti“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės (pranešėja), Almos Urbanavičienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Viti“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą - 59 505,47 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 2010 Lt žyminio mokesčio bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2008-01-17 tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis dėl trečiajam asmeniui priklausančių patalpų, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), remonto. 2008-04-02 ieškovas sudarė sutartį Nr. 121 su papildomais susitarimais su atsakovu dėl 15 ir 14 aukšto „Spaudos rūmuose“ šildymo ir vandentiekio sistemos rekonstrukcijos darbų. 2008-04-07 Papildomu susitarimu Nr. 1, atsakovas ir tretysis asmuo susitarė dėl 14 a. šildymo sistemos rekonstrukcijos. Pridedami aktai įrodo, kad atsakovas 14 a. patalpose keitė šildymo sistemos įvadinius ventilius, vamzdynus ir radiatorius. Lokalinė sąmata prie susitarimo patvirtina, kad su atsakovu buvo tartasi dėl radiatorių keitimo 14 a. patalpose, o konkrečiai lokalinės sąmatos 47 p. nurodyta, kad atsakovas montavo rutulinį ventilį D32. Kad atliko būtent tokius darbus patvirtina ir atliktų darbų aktai: 2008 m. birželio mėn. aktas Nr.1, liepos mėn. aktas Nr. 1 ir 2008 m. rugsėjo mėn. aktas. 2010-01-13 UAB „VL turto valdymas“ priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), 14 a. trūko šildymo sistemos ventilis ir užliejo žemiau esančias patalpas. Tai patvirtina 2010-01-13 aktas. Dėl avarijos buvo padaryta žala UAB „Tango reklama“ ir UAB „Baltijos TV“ patalpoms, taip pat 10-o aukšto patalpoms, priklausančioms UAB „Miesto vitrina“, UAB „Savaitės ekspresas“, UAB „Dujotekana“. Kadangi UAB „Tango reklama“ ir UAB „Baltijos TV“ buvo apdraustos draudimo kompanijos „Industrijos garantas“ ji UAB „Baltijos TV“ pervedė 15806 Lt dydžio išmoką, o UAB „Tango reklama“ 3743,38 Lt draudimo išmoką. Draudimo kompanijai pareiškus ieškinį UAB „VL turto valdymas“ kaip pat patalpų savininkui Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2- 1851-543/2011 ir 2011-10-06 pakartotiniu sprendimu už akių iš trečiojo asmens priteista 19549,38 Lt žalos atlyginimo ir 777,12 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ši suma jau išieškota. Būdamas rangovu ieškovas užlietose patalpose atliko remonto darbus. Darbų atlikimą ir vertę patvirtina 2012 m. lapkričio mėn. aktas Nr. 5, pažyma Nr. 5 ir PVM sąskaita – faktūra Nr.VIT 134148 – 37598,90 Lt sumai. Kadangi ne AB Firma „Viti“ kalta dėl trūkusio ventilio ir pasekmių, bendrovė išrašė sąskaitą už atliktus darbus. Tretysis asmuo regreso tvarka pareikalavo iš ieškovo (rangovo) išlaidų ir išrašė PVM sąskaitas – faktūras VTL00356 – 19549,38 Lt ir VTL00366 – 777,12 Lt. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2012-12-31 pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas. Atsakovas atsako už netinkamą darbo rezultatą, t.y. už nekokybiškai įrengtus šildymo sistemos ventilius, kadangi praėjus dviem metam jis trūko. Akivaizdu, kad avarija įvyko dėl netinkamai sumontuoto ventilio. Tinkamai sumontuotas ventilis nebūtų trūkęs ir nebūtų kilę minėtų neigiamų padarinių. Sutarties 2.3 p. atsakovas darbams suteikė 24 mėn. garantiją, šis terminas įvykus avarijai nebuvo pasibaigęs. Atsakovui kyla sutartinė atsakomybę už netinkamai atliktus ventilio montavimo darbus. Atsakovas atsisakė atlyginti defektų šalinimo išlaidas, taip pat kitas išlaidas. Ieškovas nurodė, jog egzistuoja visos sąlygos jo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas pagal rangos sutartį suremontavęs užlietas patalpas ir atlyginęs draudimo išlaidas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. 2013-04-30 ieškovas padidino ieškinio reikalavimą ir papildomai prašė priteisti 1580,07 Lt už UAB „Vėsa ir partneriai“ po avarijos atliktus šildymo sistemos hidraulinio bandymo darbus. Juos atlikus buvo surašytas Aktas Nr. 10 01 21, kuriuo konstatuota, kad šildymo sistema neatitinka statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimų. 2010-01-21 surašytas defektinis aktas, kuriame užfiksuota, kad atlikus hidraulinius bandymus buvo nustatyta, kad sistema nesandari, pastebėtas vandens nutekėjimas sienoje. Išardžius sieną rastas brokuotas trišakis, kuris leido vandenį. Defektai pašalinti, tai patvirtina 2010 m. sausio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 1 bei jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. VP Nr. 7533- 1580,07 Lt sumai. Po defektų ištaisymo buvo atliktas pakartotinis hidraulinis sistemos bandymas ir 2010-01-26 užfiksuota, jog sistema hidraulinį bandymą išlaikė. Atsakovui kyla atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų sukeltų padarinių. Atsakovas taip pat privalo atlyginti šildymo sistemos hidraulinių bandymų išlaidas bei defektų šalinimo išlaidas, viso 1580,07Lt, taip pat 72 Lt papildomai sumokėto žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, pažymėjo, jog ieškovas reikšdamas šį ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas ir trečiasis asmuo yra aiškiai tarpusavyje susiję asmenys. AB firma „Viti“ yra vienintelis UAB „VL turto valdymas“ akcininkas. Ieškovo į bylą pateikti dokumentai, kurie pasirašyti vienašališkai ieškovo ir trečiojo asmens – tarpusavyje susijusių asmenų, kelia didelių abejonių jų teisingumu ir teisine galia. 2009-12-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2665-392/2009 Vilniaus apygardos teismas atsakovui iš ieškovo priteisė įsiskolinimą pagal statybos rangos sutartis, įskaitant ir aktualią šioje byloje 2008-04-02 Sutartį Nr. 121. 2012-03-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-19/2012 sprendimas paliktas nepateiktas. Per pastaruosius 3 metus ieškovas teismams teikė bent tris ieškinius atsakovo atžvilgiu, savo reikalavimus grįsdamas teisiškai ir faktiškai nepagrįstais argumentais. Paskutiniu 2012-11-12 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4525-104/2012 trečiojo asmens ieškinys atsakovui dėl 179158,40 Lt tariamų nuostolių buvo atmestas visa apimtimi. Nors ieškovo teigimu avarija, dėl kurios atsakovas yra tariamai kaltas įvyko 2010-01-13, ieškovas niekada nereiškė atsakovui pretenzijų ir net neužsiminė, kad dėl įvykusio vandens pratekėjimo gali būti kaltas atsakovas. Teikdamas ieškinį, kurį Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4525-104/2012 atmetė, ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) 14 aukšte neįrengė šildymo prietaisų, t.y. nesumontavo radiatorių, tačiau šiame ieškinyje teigia, kad atsakovas 14 aukšto patalpose keitė šildymo sistemos įvadinius ventilius, vamzdynus bei radiatorius. Pozicijos nenuoseklumas patvirtina, kad visi ieškovo ir trečiojo asmens veiksmai nukreipti į spaudimą ir kliūčių išieškoti priteistą 1,4 mln. dydžio skolą sudarymą. Atsiliepime parašyta, kad nuo darbų atlikimo ir perdavimo ieškovui iki 2012-04-25 ieškinio Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4525-104/2012, atsakovas nei iš ieškovo, nei iš trečiojo asmens nebuvo gavęs jokios pretenzijos dėl tariamai netinkamo darbų atlikimo ar su vandens pratekėjimus susijusių nuostolių atlyginimo. Atsakovui yra žinoma apie 2010-01-13 įvykusį vandens pratekėjimą trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose, kadangi tuo metu atsakovas vis dar vykdė šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus pastate. Po įvykusios avarijos susirinkę ieškovo, trečiojo asmens, atsakovo ir užlietų patalpų savininkų atstovai bendrai susitarė, kad ventilis Dm-32mm trūko ne dėl gamybinio ar montavimo broko, o dėl užšalusio vandens šildymo sistemoje. Atsakovas pažymi, kad trečiajam asmeniui, kaip užsakovui organizuojant Spaudos rūmų 14-ojo ir 15-ojo aukšto rekonstrukcijos darbus, patalpos buvo nešildomos, nes jose ieškovo ir trečiojo asmens pageidavimu nebuvo sumontuoti radiatoriai. Dėl šios priežasties pro patalpas išvestų magistralinių šildymo sistemos vamzdžių ventilis, žiemos metu, buvo stipriai veikiamas šalčio ir dėl to trūko. Ši aplinkybė laikytina nuo patalpų savininko priklausanti aplinkybė - netinkama asmeniui priklausančio turto priežiūra, kuri ir nulėmė žalos atsiradimą. Atsakovas teigia, kad per laikotarpį po įvykusio vandens pratekėjimo, trukusį daugiau nei trejus metus, nėra gavęs iš ieškovo ar trečiojo asmens nei vienos pretenzijos ar reikalavimo padengti nuostolius. Dabartinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovui, jokia apimtimi nedalyvavusiam nei draudimo išmokos išieškojimo procese, nei tariamam sugadintų patalpų remonto procese, neatitinka protingumo ir teisinio tikrumo principų. Atsakovas nedalyvavo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2- 1851-543/2011 nagrinėjime, trečiasis asmuo nemanė ir teismui nenurodė, jog dėl atsiradusios žalos kaltas atsakovas. Atsakovas būtų pateikęs visą jam žinomą ir prieinamą informaciją. Teismo sprendime nėra nustatyta, kad dėl atsiradusios žalos yra tiesioginė ar netiesioginės atsakovo ar bet kurio kito asmens kaltės. Kaltu yra pripažintas tik trečiasis asmuo. Tam, kad iš šio asmens antstolio išieškotą draudimo išmoką atlygintų ieškovas būtina pagrįsti šio asmens kaltę. Pats skolos prisiėmimas ieškovo vardu vertintinas kaip susijusių asmenų susitarimas. Antstolis žalą iš trečiojo asmens išieškojo 2011-06-22, o tariamas atgręžtinis skolos padengimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens įvyko tik 2012-12-20. Ta pačia data fiksuojamas patalpų remontas, nors nuo užliejimo praėjo beveik 3 metai. Iš ieškovo pateiktų aktų matyti, kad darbai buvo vykdomi 10-me, 9-me ir 8-me aukštuose. Ieškovas niekaip nepagrindžia kokie sugadinimai ar defektai dėl užliejimo buvo konstatuoti, taip pat, kad į ieškovą ar trečiąjį asmenį kreipėsi šių patalpų savininkai dėl remonto išlaidų. Atliktų darbų aktas Nr. 5 pagrindžia tariamą darbų atlikimą 8,9,10 aukštuose. Pažymoje apie atliktus darbus ir išlaidų vertę (ieškinio priedas Nr.13) nurodoma, kad priimami „Remonto darbai 14-ame aukšte“. Jei dėl nesuprantamų priežasčių trečiasis asmuo užsakė jam nepriklausančių patalpų, esančių 8,9,10 aukštuose, remonto darbus, už jų atlikimą turėjo apmokėti pats užsakovas - UAB „VL turto valdymas“. Ventilio kaip įrenginio blogos kokybės ar netinkamo jo sumontavimo byloje nepagrindžia joks įrodymas. 2010-01-13 akte, kurį pasirašė UAB „Vilniaus energija“, konstatuojamas ventilio trūkimas, tačiau nepaaiškinta, kas tokį trūkimą nulėmė. Taip pat prašė už aiškiai nepagrįstą ieškinį skirti ieškovui 20 000 Lt dydžio baudą, iki 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovo naudai.
Dėl ieškinio reikalavimo padidinimo atsakovas nurodė, jog 2010-01-21 Vidaus sistemos sandarumo hidraulinio bandymo akte Nr.100121, priešingai nei teigia ieškovas, konstatuota, jog montavimo darbai atitinka statinio projekto ir statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus. Akivaizdu, kad galimas šildymo sistemos nesandarumas ar tam tikros jungties – trišakio nesandarumas galėjo atsirasti būtent dėl netinkamo šildymo sistemos eksploatavimo (t.y. neeksploatavimo). PVM sąskaita faktūra išrašyta 2010-01-25, nors pakartotinis hidraulinis bandymas atliktas diena vėliau, t.y. 2010-01-26. Atliktų darbų priėmimo akte nurodoma, kad keičiama 415 Lt vertės fasoninė dalis, o taip pat 30 m daugiasluoksnio vamzdžio d16. Tokių medžiagų ir tokio kiekio panaudojimas visiškai nėra pagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „VL turto valdymas“ su pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė teismo jį patenkinti, atsiliepime iš esmės pakartojo ieškovo ieškinio argumentus. Papildomai nurodė, kad pagal sutarties su ieškovu 6.3 p. užsakovas iš rangovo pareikalavo suremontuoti užlietas trečiųjų asmenų patalpas. Kadangi ne AB Firma „Viti“ buvo kalta dėl trūkusio ventilio ir sukeltų pasekmių, ieškovė išrašė sąskaitą – faktūrą už atliktus darbus trečiajam asmeniui UAB „VL turto valdymas“.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčui byloje esminę reikšmę turi aplinkybės, ar buvo nustatyti atsakovo atliktų darbų defektai, ar jie buvo nustatyti garantiniu laikotarpiu, ar nėra rangovo atsakomybę šalinančių pagrindų. Pripažino, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog 14 aukšte trūkusį ventilį 32 d sumontavo atsakovas. Taip pat pažymėjo, jog trečiojo asmens atstovas posėdžio metu nurodė, jog atsakovas nebaigė visų darbų 14 aukšte. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes dėl ventilio sumontavimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šildymo sistemoje vanduo necirkuliavo, o avarija įvyko šaltuoju metų laiku (žiemos viduryje), tikslios ventilio trūkimo priežastys nebuvo nustatomos, teismas sprendė, jog labiau tikėtina ventilio trūkimo priežastis – šildymo sistemos užšalimas jos neeksploatuojant žiemos metu, nurodė, jog yra atsakovo (rangovo) atsakomybę šalinantys pagrindai. Pripažino, kad ieškovas šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo nesilaikė. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų pareiškęs atsakovui pretenziją dėl vandens pratekėjimo, avarijos padarinių šalinimo ar nuostolių altyginimo. Ieškovas yra statybos srities profesionalas, todėl jam neabejotinai yra žinoma pretenzijos pareiškimo rangovui reikšmė. Ieškovas turėjo aiškiai nurodyti kokie atsakovo (rangovo) atliktų darbų defektai nustatyti, nustatyti konkretų ir protingą terminą šiems defektams pašalinti. Ieškovas įstatymo ir šalių sudarytos rangos sutarties sąlygomis turėtų pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių darbų trūkumų tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų trūkumų pašalinęs per ieškovo (kaip užsakovo) nustatytą protingą terminą, tačiau ieškovas ne tik nenustatė tokio termino, bet ir nepranešė atsakovui apie tai, kad dėl paaiškėjusių šildymo sistemos defektų atsakingu laiko atsakovą. Nurodė, kad atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu rangos sutartyje ir įstatyme nustatytą prievolę neatlygintinai pašalinti garantiniu laikotarpiu nustatytus trūkumus, nes ieškovas nepranešė atsakovui apie vienašališkai sudarytus defektinius aktus, nepareiškė atsakovui pretenzijos dėl darbų defektų, nenurodė šių defektų bei nenustatė termino jiems pašalinti, taip pat nepareiškė pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos, skirtos nuostoliams atlyginti negali būti tenkinamas. Pagal CK 6.691 str. 1 d. bendradarbiavimo pareigos nesilaikanti statybos rangos sutarties šalis praranda teisę į nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad nesant byloje nustatyto fakto, kad šildymo sistemos nesandarumas kilo dėl atsakovo netinkamai atliktų jos įrengimo darbų ar medžiagų, šios ieškovo patirtos išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo. Darė išvadą, kad šioje byloje neįrodytos sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygos, t.y. neįrodytos aplinkybės, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar neteisėtai neveikė vykdant sutartinę prievolę; neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veikimo (neveikimo) vykdant sutartinę prievolę ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo; taip pat neįrodytos aplinkybės dėl nuostolių ieškovui fakto ir dydžio. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovo sąmoningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta nei viena iš būtinų sąlygų pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesine teise, nėra pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas AB „Viti“ pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad defektai objekte atsirado ne dėl jo kaltės. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl kitų asmenų kaltų veiksmų. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino rašytinės pretenzijos atsakovui pateikimo būtinybę. Teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas byloje ir priėmė neteisingą sprendimą. Atkreipė dėmesį, jog to fakto, kad 14 –ojo aukšto patalpose atsakovas montavo ventilį d32, atsakovas neginčijo procesiniuose dokumentuose, tokį atsikirtimą jis pirmą kartą paminėjo tik bylos nagrinėjime iš esmės, aptikus rašybos klaidą 2008 m. liepos mėn. atliktų darbų akte. Tas faktas, kad ginčo patalpos nebuvo šildomos niekaip neįrodo, kad būtent dėl šios priežasties trūko ventilis. Tai, kad atsakovas nebuvo įtrauktas į kitos civilinės bylos nagrinėjimą, nesudaro jokio pagrindo tvirtinti, kad ieškovas atsakovo atžvilgiu jokių pretenzijų neturėjo ir šildymo sistemos avarijos priežastys nėra atsakovo netinkamai atlikti montavimo darbai. Teismas, tirdamas, ar ieškovas laikėsi bendradarbiavimo pareigos, visiškai nevertino to, ar pats atsakovas šios pareigos laikėsi. Bendradarbiavimo pareigos turi laikytis abi šalys. Tai, kad ieškovas nereiškė pretenzijų raštu atsakovui, negali patvirtinti, kad jokio bendravimo iš ieškovo pusės nebuvo. Atsakovas buvo pripažinęs, jog dalyvavo nustatant defektus šildymo sistemoje, žinojo apie avariją, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti šiuos faktus neginčijamais ir įrodytais. Pirmos instancijos teismas be jokio rimto pagrindo, didesnę įrodomąją galią suteikė pažymai Nr. 5 ir visiškai nevertino 2012 m. lapkričio mėn. atlikto darbų akto, suabsoliutino galutinio atliktų darbų akto pasirašymo datą.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Santechnikos verslas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos mėn. 15 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš ieškovo atsakovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad didieji lietuvių kalbos žodynai sąvoką „pretenzija“ aiškina kaip raštą, kuriuo pareiškiama teisė. Atsižvelgiant į CK 6.697 str. 5 d. sisteminį ryšį su kitomis CK normomis, darytina išvada, kad pretenzija – rašytinis dokumentas. Išanalizavus teismų praktiką, darytina išvada, kad teismai pretenziją vertina kaip rašytinį įrodymą. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškovas yra verslininkas, kuris verčiasi statybos veikla, todėl jam yra žinoma pretenzijos pareiškimo rangovui reikšmė. Ieškovas apskritai neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi atsakovas nėra tas subjektas, kuris sumontavo ar pakeitė trūkusį ventilį. Kadangi šios bylos duomenimis nustatyta, kad ventilio trūkimo priežastis yra šildymo sistemos užšalimas jos neeksploatuojant šaltuoju metų periodu, atsakovas akcentuoja tai, kad jis nėra ir negali būti atsakingas už trūkusį ventilį apskritai. Šildymo sistemos netinkamas eksploatavimas (šildymo išjungimas bei vandens šilumos sistemoje cirkuliacijos sustabdymas) net tris šaltuosius metų laikus šioje situacijoje yra akivaizdi ventilio trūkimo priežastis. Su ieškovo pozicija, kad atliktų darbų akte įsivėlė klaida, sutikti negalima, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas montavo rutulinį ventilį d32 14 –ąjame aukšte. Beveik tris metus jokia forma ar priemonėmis neinformavęs atsakovo apie jo neva sumontuoto rutulinio ventilio trūkimą, ieškovas kartu sunaikino visas galimybes išsamiai ištirti minimo ventilio trūkimo priežastis. Nurodo, kad niekas negali iš anksto nustatyti, kaip teismas privalo vertinti vieną ar kitą įrodymą.
Trečiasis asmuo UAB „VL turto valdymas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad su ieškovo skundu sutinka visiškai, apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad atsakovas pagal 2008m. balandžio 2d. ABF „VITI“ ir UAB „Santechnikos verslas“ pasirašytą sutartį Nr. 121 dėl Vilniaus Spaudos rūmų, (duomenys neskelbtini), 15 aukšto šildymo sistemos rekonstrukcijos darbų ir 2008m. balandžio 7d. papildomą susitarimą dėl Vilniaus Spaudos rūmų, (duomenys neskelbtini), 14 aukšto šildymo sistemos rekonstrukcijos atliko trečiajam asmeniui priklausančių patalpų remontą. Atsakovas atliekamiems santechnikos darbams, naudojamai įrangai ir medžiagoms pagal tiekėjo išduodamus dokumentus įsipareigojo suteikti 24 mėnesių garantiją (Sutarties 2.3p. ). 2010-01-13d. aktas (b.l.35) tvirtina faktą, jog 2010m. sausio 13-ąja apie 3 val. nakties buvo gautas pranešimas dėl 14-tame aukšte UAB „VL turto valdymas“ pat. unik. Nr(duomenys neskelbtini) trūkusio ventilio D-32mm šildymo sistemoje užliejo žemiau esančias patalpas. 3 val. 30 min. avarija buvo likviduota. Akto išvadose nurodyta: 2010-01-13 nesandarus ventilis D-32mm pakeistas nauju, 7 val. šildymo tiekimas į pastatą atnaujintas. Ieškovas į teismą dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi daugiau nei po 3 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, yra pasisakęs, kad civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas nurodė, kad patalpos buvo užlietos dėl to, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), 14 aukšte, Vilniuje nekokybiškai sumontavo ventilį D-32mm. Ieškovo teigimu, ventilio D32 sumontavimą patvirtina 2008 m. liepos mėn. akto Nr.1 47 pozicija. Kaip nurodė atsakovas, jog jam buvo žinoma apie 2010-01-13 įvykusį vandens pratekėjimą trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose, kadangi tuo metu atsakovas dar vykdė statybos rangos darbus pastate. Atsakovas nurodė, jog po įvykusios avarijos susirinkę ieškovo, trečiojo asmens, atsakovo ir užlietų patalpų savininkų atstovai bendrai susitarė, kad ventilis D-32mm trūko ne dėl gamybinio ar montavimo broko, o dėl užšalusio vandens šildymo sistemoje, be to, nėra duomenų, kad trūkęs ventilis tikrai buvo sumontuotas atsakovo. Byloje nustatyta, kad pagal su ieškovu sudarytą sutartį atsakovas vykdė statybos darbus pastato 15 aukšte, sutartį papildžius buvo susitarta ir dėl 14 aukšto šildymo sistemos rekonstrukcijos. Ieškovo pateiktuose atsakovo atliktų darbų priėmimo aktuose, tame tarpe ir ieškovo minimame 2008 m. liepos mėn. akte Nr.1 (b.l. 29) nurodyta, jog radiatorių keitimas, taip pat ir rutulinio ventilio 32d montavimas vyko ne 14, o 15 aukšte. Minėtas ieškovo pateiktas aktas yra pasirašytas tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovų ir nėra nuginčytas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo dokumentu šalys patvirtino realią faktinę situaciją – konkrečius rangovo atliktus ir užsakovui perduodamus darbus, jų apimtį, užsakovo pastabas dėl kokybės ir pan., pripažintino, jog minėtas aktas nepatvirtina, jog 14 aukšte trūkusį ventilį 32d sumontavo atsakovas. Taip pat pažymėjo, jog trečiojo asmens atstovas posėdžio metu nurodė, jog atsakovas nebaigė visų darbų 14 aukšte. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens atstovų sudaryta komisija akivaizdžiai nustatė, kad ventilis yra užšalęs (susprogęs), nes patalpose ieškovo reikalavimu nebuvo sumontuoti radiatoriai, jų nebuvo ir avarijos metu. Ieškovo ir trečiojo asmens atstovai posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog patalpos nebuvo šildomos nei 2009 m., nei 2010 m. Ieškovo atstovė taip pat patvirtino, jog nebuvo nustatomos ventilio trūkimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, kad šildymo sistemoje vanduo necirkuliavo, o avarija įvyko šaltuoju metų laiku (žiemos viduryje), tikslios ventilio trūkimo priežastys nebuvo nustatomos, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina ventilio trūkimo priežastis – šildymo sistemos užšalimas jos neeksploatuojant žiemos metu. Šiuos atsakovų atstovų teiginius patvirtino teismo posėdžio metu liudijusio pastato savininkų bendrijos pirmininko V. B. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes byloje kitų įrodymų, kad ventilis trūko (susprogo) ne užšalęs, o dėl montavimo broko byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas būtinų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, dėl ko ieškinys negali būti laikomas pagrįstu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). Atsakovas UAB „Santechnikos verslas“ turėjo 1 680Lt plius PVM, viso 2 032,80Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato kontoros atsakovui teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijų 8.11 punktą, daro išvadą, kad būtinos ir pagrįstos atsakovo išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti nėra viršijamos, todėl atsakovui priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 98 straipsnio 3 dalimi, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB-F „VITI“ 2032,80 Lt (du tūkstančius trisdešimt du Lt, 80cnt) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovo UAB „Santechnikos verslas“ naudai.