Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2125-1017/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-05
Bylos Nr.
1-2125-1017/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18930-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
L. R.
Civilinis atsakovas
„Lietuvos draudimas“
Advokatai
Ričardas Užolas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2125-1017/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18930-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ilonai Banel, Viktorijai Lukaševičienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajai L. R., jos atstovui advokatui Ričardui Užolui,civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovui P. J.,vertėjoms Svetlanai Minakovai ir Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, užsiimantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis du suaugusius vaikus, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 38 MGL (1 431,08 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta, išieškoma priverstinai);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

A. K. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairuojamu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Gerosios Vilties gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Geležinio Vilko gatvės pusės link Naugarduko gatvės, vienintele eismo juosta, privažiavęs prie ties Gerosios Vilties gatvės pastatu (duomenys neskelbtini) esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, t. y. vairuojamu automobiliu Gerosios Vilties gatve priartėjęs prie ties pastatu (duomenys neskelbtini) esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per Gerosios Vilties gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją L. R., ją partrenkė, dėl ko L. R. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Bylos duomenys

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). jis vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį išsinuomojo pavežėjo veiklai vykdyti. Važiavo Vilniuje, Geležinio Vilko gatve, link Naugarduko gatvės. Priekyje jo važiavo kitas automobilis, prieš pat pėsčiųjų perėją jis dėmesį nukreipė kitur – galimai tuo metu gavo užsakymą ir pažiūrėjo į planšetę, o kai pakėlė akis, jau buvo per vėlu. Prieš pat automobilį pamatė pėsčiąją, kuri jau buvo įžengusi į pėsčiųjų perėją, atstumas buvo nedidelis, jis bandė sukti vairą, stabdyti, bet buvo jau per vėlu. Jis partrenkė pėsčiąją. Jis nepametė, kad prie pėsčiųjų perėjos laukė žmogus pereiti gatvę. Prieš jį važiavęs automobilis pravažiavo pėsčiųjų perėją. Pėsčiąją partrenkė kairiu automobiliu kampu, beveik per vidurį. Nematė, kokiu tempu pėsčioji judėjo per perėją, ją pastebėjo paskutiniu momentu. Pripažįsta, kad turėjo praleisti pėsčiąją, einančią pėsčiųjų perėja. Iššoko iš automobilio, iškvietė greitąją pagalbą, bandė suteikti pirmąją pagalbą – kraujavo nukentėjusiosios galva, bandė stabdyti jai kraujavimą. Automobilis buvo apgadintas, suremontavo jį savo lėšomis, sumokėjo apie 300 Eur. Po įvykio buvo nuvažiavęs pas nukentėjusiąją į ligoninę, bendravo su jos artimaisiais, atsiprašė, vėliau skambino artimiesiems, teiravosi dėl nukentėjusiosios sveikatos. Gyvena kartu su sugyventine, nuomojamame bute, kartu gyvena sugyventinės dukra. Jo pajamos per mėnesį – 500 – 600 Eur, būsto nuoma – 250 Eur, turi kreditų, kreditoriniai įsipareigojimai sudaro apie 16 000 Eur, ruošiami dokumentai teikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Bauda baudžiamojoje byloje nesumokėta, likę nesumokėti ir apie 500 Eur mokesčiai VMI už individualią veiklą, nėra finansinių galimybių. Dėl civilinio ieškinio prašo spręsti teismo nuožiūra. Bylinėjimosi išlaidas sutinka atlyginti. Įvykis įvyko darbo metu; automobilis buvo apdraustas pavežėjo veiklai, dokumentai yra pas nuomininką. Prašo skirti laisvės atėmimo, vykdymą atidedant; naujos baudos sumokėti galimybės neturi (b. l. 137-138).

Dėl civilinio ieškinio apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. R. nurodė, kad palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad gyvena viena, po įvykio jaučiasi labai blogai, pati negali apsirengti, nusiprausti, nueiti į parduotuvę, pasidaryti valgyti. Jai reikalinga priežiūra. Dabar vaikšto tik namuose, iki tualeto ir viskas, anksčiau visur eidavo viena. Be to, įvykio metu jai buvo sumušta galva, pradėjo blogai matyti ir girdėti, pastoviai aukštas spaudimas. Dėl nuolatinio aukšto spaudimo bijo viena miegoti. 2007 metais jai buvo insultas. Problemų dėl miego sutrikimų iki avarijos neturėjo, gyveno pilnavertį gyvenimą. Dabar negali atsistoti, atsisėsti, atsigulti. Iki įvykio problemų dėl klausos neturėjo. Iki įvykio aukštas spaudimas būdavo momentais, o dabar pastoviai. Iki įvykio gyveno viena, galėjo savimi pasirūpinti, jai niekas nepadėdavo. Gyvena antrame aukšte, lifto nėra. Reabilitacija būtina. Gydytojai sako, kad reikalingas tolimesnis gydymas, būtina reabilitacija. Ligonių kasos neapmokės reabilitacijos, nes valstybės finansuojamos lėšos šiais metais jau panaudotos (b. l. 139).

Dėl civilinio ieškinio apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja – nukentėjusiosios dukra L. V. nurodė, kad mamos būklė po avarijos labai pasikeitė. Ji pati nebevaikšto, dabar jai reikia padėti vaikščioti. Iki avarijos ji judėjo laisvai. Iki avarijos mama pasirūpindavo savimi pati, buityje jai padėti nereikėjo. Ji gyvena viena. Mamai reikia padėti nusiprausti. Po avarijos mamai reikalinga visapusiška pagalba. Mama pati neina į parduotuvę, vaistinę, tik jai lydint eina kartu. Mama pati gali pasidaryti tik arbatos, sumuštinį. Pietus atveža ji mamai. Ankščiau to daryti nereikėjo. Mama rūpinasi ji su vyru. Niekas neateina ja nuolat rūpintis. Kaimynai ateina padėti. Mama po įvykio pastoviai verkia, nemiega naktimis, jai sunku atsikelti, nueiti į tualetą, pastoviai pakyla spaudimas. Ankščiau problemų dėl aukšto spaudimo nebuvo. Dėl klausos ir regos sutrikimų liudytoja nepastebėjo. Po avarijos mama du mėnesius gulėjo ligoninėje, pradėjo judėti su lazdele praėjus 2-3 savaitėms po reabilitacijos. Tolimesnis gydymas ir reabilitacija būtini. Susimokėti reikia patiems. Ligonių kasų apmokama reabilitacija priklauso vieną kartą per metus, ji jau išnaudota. Kaltinamasis po įvykio iš karto buvo atėjęs į ligoninę, atsiprašė, pagalbos nesiūlė. Kelis kartus vėliau skambino liudytojos vyrui, klausė dėl savijautos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas palaikė civilinį ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nukentėjusioji nesiekia nubausti kaltinamojo, dėl bausmės prašymų neturi. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad nukentėjusiajai būtina reabilitacija, kuri yra suplanuota, pateikti tai patvirtinantys dokumentai. kitokių dokumentų pateikti nėra galimybės, nes už reabilitaciją sumokama jai pasibaigus. Reikalingi trys reabilitacijos ciklai, tam reikalinga 3 000 Eur suma. Tokios sumos nukentėjusioji neturi. Dalį lėšų, gautų už neturtinės žalos atlyginimą, skirs reabilitacijai. Draudimo kompanijos atlyginta neturtinės žalos suma yra per maža, nukentėjusioji iki šiol jaučia skausmus, nemiega, nebegali savimi pasirūpinti, yra garbingo amžiaus, jos būklė yra sunki, tai matyti ir posėdžio metu (b. l. 140-141).

Atsiliepimas

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovas P. J. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad palaiko savo poziciją, nurodytą atsiliepime į civilinį ieškinį (b. l. 141-142).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), dešiniuoju Gerosios Vilties gatvės šaligatviu, žiūrint link Naugarduko gatvės pusės, priėjo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuria ketino pereiti į kitą Gerosios Vilties gatvės pusę. Buvo šviesus paros metas, matomumas geras. Priėjusi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, sustojo ant šaligatvio. Pasižiūrėjo į kairę pusę, į dešinę pusę, ar nėra Gerosios Vilties gatve link perėjos artėjančių transportų priemonių ir norėdama įsitikinti kada eiti per gatvę saugu. Jai iš kairės pusės Gerosios Vilties gatve link Naugarduko gatvės pusės pravažiavus automobiliui ir manydama, jog kitas automobilis sustos prieš perėją praleisti, nužengė nuo šaligatvio į Gerosios Vilties gatvės važiuojamą dalį ir pėsčiųjų perėja pradėjo eiti į kitą gatvės pusę. Per gatvę ėjo normaliu tempu. Jai nuo šaligatvio praėjus kelis žingsnius staiga pajuto smūgį į kairį šoną. Ją partrenkė iš kairės pusės Gerosios Vilties gatve link Naugarduko gatvės pusės važiavęs automobilis Toyota. Po partrenkimo nukrito, o ją partrenkęs automobilis sustojo. Apie įvykį buvo pranešta policijai, iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie ją išgabeno į ligoninę. Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalota, jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl prašo pripažinti nukentėjusiąja. Patikslino, kad jai iš kairės pusės prieš perėją stovėjo automobilis, kuris ją praleido, todėl ji nužengė nuo šaligatvio ir perėja ėjo per gatvę, padarė kelis žingsnius ir buvo partrenkta (b. l. 22, 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė J. M. – Č., išnagrinėjusi pateiktus L. R. medicininius dokumentus, davė išvadą, kad L. R. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, juosmeninio I-o slankstelio ūmus suspaustinis lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. (A.) Š. nurodė, kad 2019 (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį važiavo nuo Savanorių pr. pusės link Naugarduko gatvės, Gerosios Vilties gatve. Buvo šviesus paros metas, matomumas geras. Maždaug apie 15-20 m atstumu, priekyje jo vairuojamo automobilio, važiavo automobilis Toyota Prius. Jis pamatė, kaip privažiavęs pėsčiųjų perėją ir ant jos užvažiavęs automobilis Toyota pradėjo staigiai mažinti greitį ir sustojo galine dalimi ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo, prie dešiniojo važiuojamos dalies krašto, žiūrint pagal jų važiavimo kryptį. Tuomet kai automobilis Toyota Prius sustojo, pamatė Gerosios Vilties gatvės eismo pusėje, skirtoje važiuoti link Naugarduko gatvės, arčiau linijos, skiriančios eismo puses ir dar kažkiek metrų į priekį nuo sustojusio automobilio Toyota priekinės dalies, gulinčią moterį. Moters galva buvo nukreipta į važiuojamos dalies vidurį, kojos link šaligatvio, ji gulėjo šiek tiek įstrižai ir gulėjo ant kairiojo šono. Tai pamatęs suprato, jog sustojęs automobilis Toyota Prius partrenkė minėtą pėsčiąją. Dėl to jis iš karto paskambinęs pranešė apie įvykį, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Kaip per gatvę ėjo pėsčioji, bei pačio partrenkimo momento nematė. Jis dėmesį atkreipė jau nuo to momento, kai automobilis Toyota Prius važiuodamas per perėją pradėjo stabdyti ir sustojo, t. y. jau po pėsčiosios partrenkimo. Bet pagal tai kaip pėsčioji gulėjo po eismo įvykio ir pagal tai, jog jiems iš kairės pusės nematė jokių per gatvę perėja ėjusių pėsčiųjų, mano jog pėsčioji per gatvę ėjo automobilio Toyota vairuotojui iš dešinės pusės. Prieš pėsčiųjų perėją ir pėsčiųjų perėjoje automobilis Toyota Prius kito automobilio nelenkė, o iš karto sustojo po pėsčiosios partrenkimo. Pranešęs apie eismo įvykį, išvažiavo (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. J. nurodė, kad jis vykdo individualią veiklą ir (duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartį išnuomojo savo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K.. Nuo tada minėtu automobiliu Toyota Prius važinėja A. K.. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini). A. K. vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje partrenkė vyresnio amžiaus pėsčiąją, jis sužinojo tuomet, kai jam paskambinęs apie tai pranešė pats A. K.. Jis pats šio įvykio nematė ir daugiau nieko apie jo aplinkybes parodyti negali. A. K. savo lėšomis atremontavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu, todėl jokia žala jam nepadaryta, nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju ir dalyvauti procese (b. l. 47).

Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. (duomenys neskelbtini). tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dirbant su A. D., apie 12.32 val. gautas nurodymas nuvykti į Gerosios vilties g. (duomenys neskelbtini) dėl partrenktos moters. Atvykę į įvykio vietą, pareigūnai išsiaiškino, kad automobilis Toyota, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K., važiavo Gerosios vilties gatve link Naugardo gatvės. Prie (duomenys neskelbtini) namo pasilenkė atsiliepti prie planšetės dėl gauto iškvietimo ir nepamatė nereguliuojama pėsčiųjų perėja išėjusios pėsčiosios, ją partrenkė. Vairuotojas buvo blaivus. Pėsčioji L. R. išvežta į RVUL (b. l. 6).

Nagrinėjamo įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos išraše iš BIRT žiūryklės (b. l. 7), eismo įvykio vietos plane su pridėta fotolentele bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 8-13), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kelių eismo taisyklių 30 punkte numatyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kurie pripažintini įrodymais (tarp jų kaltinamojo A. K. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kurie iš esmės sutampa su jo paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiosios L. R., liudytojų A. Š. ir P. J. parodymus ikiteisminiame tyrime, specialistės išvados, išrašo iš BIRT žiūryklės, tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos plano su pridėta fotolentele bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenų) visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. K. 2019 m. vasario 26 d., apie 12.32 val., Vilniuje, vairuodamas išsinuomotą automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Gerosios Vilties gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Geležinio Vilko gatvės pusės link Naugarduko gatvės, vienintele eismo juosta, privažiavęs prie ties Gerosios Vilties gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per Gerosios Vilties gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją L. R., ją partrenkė. Dėl šių kaltinamojo veiksmų L. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Ši neatsargi kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtį; jo kaltė byloje įrodyta visiškai. Dėl to ginčo byloje nekilo.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (pažeidė Kelių eismo taisykles, nulemdamas išnuomotos transporto priemonės apgadinimą bei padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą garbaus amžiaus nukentėjusiajai, kuris turi liekamųjų reiškinių, pakeitė jos gebėjimą pasirūpinti savimi bei fizinę ir dvasinę savijautą), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nukreipęs dėmesį nuo važiuojamosios kelio dalies, nepastebėjo į pėsčiųjų perėją įėjusios nukentėjusiosios, dėl ko nesustabdė vairuojamo automobilio prieš pėsčiųjų perėją, o kai pastebėjo nukentėjusiąją, jau buvo per vėlu išvengti susidūrimo ir ją partrenkė), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – po įvykio domėjosi nukentėjusiosios sveikata, aplankė ją ligoninėje, atsiprašė dėl savo veiksmų; kaltinamasis yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamą vietą, gyvenantis su sugyventine bei jos vaiku, dirbantis (užsiimantis individualia (duomenys neskelbtini) veikla), baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (dėl greičio viršijimo, stovėjimą draudžiamose vietose, rinkliavos nesumokėjimą, naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis), nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teistas vieną kartą – 2018 metais pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta (duomenys neskelbtini) Eur dydžio bauda iki šiol nesumokėta; nurodė, kad neturi tam finansinių galimybių; jo turtinė padėtis sunki – turi apie (duomenys neskelbtini) Eur kreditorinių įsipareigojimų.

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei sukeltas pasekmes, jo kaltės formą ir rūšį, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamajam A. K. skirti griežtesnes bausmių rūšis (areštą ar laisvės atėmimą) nei švelniausia BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis – bauda. Nors tiek prokuroras, tiek ir pats kaltinamasis prašė skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, siekiant, kad bausmė realiai būtų vykdoma, teismo nuomone, bausmės neišvengiamumas šiuo atveju yra užtikrintas BK numatyta baudos keitimo kitomis bausmių rūšimis procedūra. Tuo tarpu griežtesnės bausmės paskyrimas būtų neadekvatus. Jeigu būtų nustatyta, kad kaltinamasis iš tikrųjų neturi lėšų sumokėti baudą, jo sutikimu teismas gali šią bausmę pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 str. 7 d.). Tuo tarpu tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 str. 8 d.). Byloje be kaltinamojo paaiškinimų nėra kitų (objektyvių) duomenų apie realią kaltinamojo turtinę padėtį (jo gaunamas pajamas, turimą turtą bei įsipareigojimus), todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad jis objektyviai negali įvykdyti teismo paskirtos bausmės – baudos, nėra pagrindo. Tai gali padaryti tik antstolis vykdymo procese. Paskirtinos baudos dydis nustatytinas neženkliai didesnis nei galimas baudos už neatsargų nusikaltimą minimumas, t. y. skirtina 45 MGL, t. y. 2 250 Eur bauda (45*50Eur; BK 47 str. 2 d., 3 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu iki 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (30*50 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ str. 1 d.).

Kadangi vadovaujantis BK 64 straipsniu naujai paskirta bausmė bendrinama su neatliktos bausmės dalimi, o kaltinamajam Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bauda išieškoma priverstinai, teismui nėra žinoma neišieškotos šios baudos dalis, teismas nutaria paskirtų bausmių nebendrinti. Tai gali būti atliekama vykdymo procese.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, įskaitant tai, kad jis nėra baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir eismo įvykių sukėlimą, užsiima individualia pavežėjo veikla, kuriai būtina teisė vairuoti transporto priemones, tai yra vienintelis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis, o jis turi nesumokėtų teismo paskirtų baudų baudžiamosiose bylose, taip pat didelių kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko reikalinga išlaikyti galimybę tęsti darbą, visuomet pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, jos artimųjų, nutaria, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir tikslo kartu su paskirta bausme (bauda) kaltinamajam taikyti draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė nepaskirta, jis sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji L. R. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl papildomos 3 000 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 104-107).

Bylos duomenimis, civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai yra atlyginęs 2,64 Eur turtinės žalos ir 2 775 Eur neturtinės žalos. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašo priteisti papildomai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį; teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 110 str. 1 d.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 str. 2 d.), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 2K-21-942/2016). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji, reikšdama reikalavimą dėl 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jai reikalingi trys reabilitacijos kursai, kurių bendra vertė sudaro 3 000 Eur, pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)ligoninė“ 2019 m. liepos 24 d. raštą, kurio duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 12-31 d. gydymo įstaigoje rezervuota vieta gydytis L. R., sumokėtas 50 Eur avansas, pridėtas paslaugų kainynas, pagal kurį vienos paros lovadienio kaina sudaro 53 Eur (b. l. 143-144), taip pat 2019 m. birželio 6 d. medicinos dokumentų išrašą (b. l. 108), kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajai L. R. nustatyti sveikatos sutrikimai, susiję ne tik su nagrinėjamu įvykiu (kuomet jai nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai bei juosmeninio I-o slankstelio ūmus suspaustinis lūžis), bet ir kiti sveikatos sutrikimai (smegenų infarkto pasekmės, smegenų kraujagyslių ligos, tarpslankstelinio disko sutrikimas, hipertenzinės širdies liga be širdies nepakankamumo ir kt.), be kita ko nurodyta, kad po traumos (nagrinėjamo įvykio) liekamieji reiškiniai po insulto ryškiai pablogėjo, dėl ko reikalingos reabilitacinės priemonės tikslu gerinti savarankiško mobilumo, saviapsitarnavimo funkcijas ir užkirsti kelią šių sutrikimų progresavimui.

Iš pateiktų duomenų teismas sprendžia, kad reabilitacijos paslaugos nukentėjusiajai yra būtinos, tačiau iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai reabilitacijos priemonės (koks gydymas) bus taikomos nukentėjusiajai, ir ar šios gydymo (reabilitacijos) paslaugos yra tiesiogiai susijusios priežastiniu ryšiu su nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajai padarytais sužalojimais bei jų sukeltais padariniais. Nagrinėjamu atveju netgi nėra pateiktas detalus reikalaujamos atlyginti turtinės žalos paskaičiavimas. Į bylą taip pat nepateikti nurodyto 50 Eur avanso sumokėjimo dokumentai (kasos kvitas, mokėjimo pavedimo kopija ar pan.). Be to, nukentėjusiajai draudimo kompanija jau yra išmokėjusi 2 775 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taigi ji gali skirti šią pinigų sumą ar jos dalį tolimesniam gydymuisi. Tuo tarpu būsimų gydymo išlaidų atlyginimo klausimas galės būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pareiškiant papildomą reikalavimą civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl faktiškai patirtų gydymosi (reabilitacijos) išlaidų kompensavimo. Dėl nurodytų argumentų nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip neįrodyta (CPK 12, 178 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu nukentėjusiajai L. R. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, juosmeninio I-o slankstelio ūmus suspaustinis lūžis; šie sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš nukentėjusiosios, jos dukters – liudytojos L. V. paaiškinimų, taip pat į bylą pateiktų medicinos duomenų matyti, kad po nagrinėjamo eismo įvykio nukentėjusiosios sveikatos būklė pablogėjo: ji yra garbaus amžiaus, gyvena viena, tačiau nebegali savimi pasirūpinti, kaip buvo iki nagrinėjamo įvykio, reikalinga pagalba tiek buityje, tiek išeinant iš namų, nebegali taip gerai judėti kaip anksčiau, ji patiria baimę, nerimą dėl savo būklės, nebegali oriai gyventi, po įvykio beveik mėnesį buvo gydyta ligoninėje stacionariai (nuo 2019 m. vasario 26 d. iki kovo 21 d.), po to buvo atliekama reabilitacija iki 2019 m. balandžio 12 d., iki šiol jaučia skausmus, reikalinga tolimesnė reabilitacija.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusioji L. R. neabejotinai patyrė ir iki šiol nebepatiria skausmą, stresą, nepatogumus, turėjo pakeisti savo gyvenimo būdą, ji iki šiol negali gyventi įprasto savo gyvenimo, nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi, iki šiol jaučia įvykusio eismo įvykio padarinius, tęsiama reabilitacija. Tuo pačiu teismas pastebi, kad jos sveikatos būklė nebuvo gera jau ir iki nagrinėjamo įvykio.

Pastebėtina, jog teismų praktika nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra labai įvairi, tačiau atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį priteisiama nuo 580 Eur iki 2 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiose ribose paprastai priteisiama neturtinė žala ir dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų. Svarbu ir tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą (nusikaltimas neatsargus, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvimą; savo kaltės pripažinimą; kaltinamojo elgesį po įvykio), sudėtingą kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams eismo įvykio metu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju draudimo kompanijos paskaičiuotas ir atlygintos neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir pakankamas. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajai yra atlyginta pakankamo dydžio neturtinė žala, todėl jos civilinis ieškinys dėl papildomos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl išlaidų už advokato pagalbą

Byloje pateiktas prašymas dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, iš viso 300 Eur, kurios, įvertinus nukentėjusiosios atstovo patirtas laiko sąnaudas ne tik rengiant civilinį ieškinį, bet ir atstovaujant nukentėjusiąją teisiamųjų posėdžių metu, yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 MGL, t. y. 2 250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę – 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Atmesti nukentėjusiosios L. R. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti nukentėjusiosios L. R. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš A. K. L. R. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti nuteistajai, kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė