- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-299-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1324-475/2011 pagal pareiškėjo V. T. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., AB DnB bankui, UAB „Ravandos servisas“, BUAB „Ravanda“, BUAB „Vectis“, S. B., dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir prašė antstolio R. B. veiksmus, aprašant pareiškėjo turtą vykdomojoje byloje Nr. 2-1424-343/2010, pripažinti neteisėtais. Pareiškėjas nurodė, kad nors teismas, priimdamas nutartį dėl arešto masto, aiškiai pasisakė, jog bendra arešto suma yra 800 000 Lt., antstolis be pareiškėjo turto jau yra areštavęs ir kitų suinteresuotų asmenų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas esančias bankų sąskaitose. Antstolio R. B. padėjėjas E. Š. aprašė ir įkainavo pareiškėjui priklausantį turtą: ½ dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (antstolio nustatyta vertė 58 000 litų), ½ gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (antstolio nustatyta vertė 163 500 litų), ½ dalis inžinerinių-kiemo statinių, (duomenys neskelbtini) (antstolio nustatyta vertė 645 litų), esančių (duomenys neskelbtini). Antstolio padėjėjas visiškai neaišku kuo vadovaudamasis įvertino turtą ir nurodė jo vertę. Nesutikdamas su turto apraše nurodytomis areštuoto turto vertėmis, pareiškėjas 2010-10-18 kreipėsi į turto vertintoją, kuris atliko areštuoto turto vertinimą ir pateikė antstoliui prieštaravimus, tačiau antstolis areštuoto turto neperkainojo. Be to, antstolis areštavo turtą, kuris jau buvo įkeistas kitam kreditoriui, todėl toks areštas neturi teisinių pasekmių. Antstolis nesilaikė vykdymo veiksmų atlikimo pagrindų, t.y. imperatyvumo, jog antstolis turi tiksliai vykdyti tik tai, kad nurodyta vykdomajame dokumente ir taip viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Be to, papildydamas skundą nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tiek, kiek prievolės įvykdymo neužtikrina hipoteka įkeistas turtas, todėl turi būti įvertinta kokia yra įkeisto turto vertė šiuo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo V. T. skundą dėl antstolio R. B. vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/00100 atmetė, priteisė iš pareiškėjo valstybei 87,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad antstolio padėjėjas aprašė pareiškėjui priklausančio turto už bendrą 222 145,00 Lt vertę. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą prašymą perkainuoti turto apraše aprašyto nekilnojamojo turto vertę, antstolis patenkino pareiškėjo prašymą, perkainavo turtą, ir nustatė aprašyto turto vertę 400 000,00 Lt. Taigi, turto aprašas padarytas atsižvelgiant į pareiškėjo interesus. Antstolis R. B. taip pat aprašė ir areštavo atsakovų BUAB „Ravanda“ 61 870,00 Lt, UAB „Ravandos servisas“ 2 480,00 Lt ir S. B. 335 471,00 Lt kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Bendrai visų atsakovų, įskaitant pareiškėjo turtą, turtas aprašytas už 799 821,00 Lt. Neesant pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo atsakovų turto, areštuotos jų piniginės lėšos. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo argumentą, kad BUAB „Vectis“ turto vertė padidėjo ir šios bendrovės turto turėtų pakakti įsiskolinimui padengti. Be to, pareiškėjas savo asmeniniu turtu laiduodamas už komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens finansinius įsipareigojimus, veikė sąmoningai rizikuodamas savo šeimos gerove, todėl argumentas, kad jo šeimos turto areštas pažeidžia jo nepilnamečių vaikų interesus, negali būti pagrindu turto arešto panaikinimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. patikslintu atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti būsto, kuriame gyvena V. T. šeima su mažamečiais vaikais bei V. T. piniginių lėšų areštą kaip perteklinę, neproporcingą ir pasikeitusios nekilnojamojo turto rinkos situacijos (kainų) neatitinkančią priemonę. Apeliantas nurodė, kad prievolė kreditoriui yra užtikrinta hipoteka ir laidavimu. Atsižvelgiant į tokius ekonominius rodiklius kaip BVP augimas, bedarbių mažėjimas, kai kurių profesijų specialistų stoka, įmonių darbo pelningumas, nekilnojamojo turto kainų kilimas, darytina išvada, kad AB DnB NORD banko interesai vėl yra užtikrinti jam įkeistu nekilnojamuoju turtu ir papildomas užtikrinimas laiduotojams – fiziniams asmenims priklausančiu turtu tapo neproporcinga priemone. Bankas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų priešingai. Kauno m. apylinkės teismas savo 2011-10-18 nutartyje neišdėstė jokių motyvų dėl pareiškėjo pateiktų argumentų: nei dėl turto vertės galimo kitimo lyginant su Statistikos departamento duomenimis, nei dėl negaliojančių pažymų tinkamumo ir teisėtumo, nei dėl jų netinkamo įforminimo, nei dėl vertės neobjektyvumo bei tendencingumo, nei dėl ekonomikos cikliškumo laikinos įtakos turto vertei. Dar daugiau - teismas, nurodydamas, kad įrodymų dėl turto vertės nepateikė apeliantas, įrodinėjimo naštą perkėlė nuo ieškovo ant atsakovo, kas yra neteisėta.
Pareiškėjas pabrėžė, kad be hipotekos kreditoriaus sutikimo įkaito davėjas negali perleisti kitiems asmenims įkeisto turto, todėl antstolis neturėjo pagrindo areštuoti atsakovo turtą. Apeliantas taip pat nurodė, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atsižvelgti į vaikų interesus, jų teisę į būsto neliečiamybę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo DnB NORD bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad BUAB „Vectis" turto vertė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, bankas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad pagrindinio skolininko turto vertė pakito; laikantis teismo nurodyto eiliškumo ir nenustačius kito turto buvo aprašytas įkeistas turtas. Kauno apygardos teismas 2010-01-13 nutartyje nenumatė, kad negali būti areštuojamas atsakovams priklausantis turtas, kuris yra įkeistas kitiems kreditoriams, todėl buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis kitam bankui įkeistas turtas; apeliantas veikė sąmoningai rizikuodamas savo šeimos gerove, ir be to, nepateikė įrodymų, kad būstas, kurio dalis yra areštuota, yra registruotas kaip šeimos turtas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1424-343/2010 dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Šia nutartimi ieškovo AB DnB banko teisme pareikštiems reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas atsakovams UAB „Ravanda“, UAB „Ravandos servisas“, V. T., S. B. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas už 800 000 Lt, uždraudžiant atsakovams jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovams jį saugoti ir naudotis, o nustačius, kad atsakovai tokio turto neturi ar turi nepakankamai, areštuotos ir jų piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsisakyti su ieškovu (bendra arešto suma 800000 Lt ). Ši nutartis buvo pavesta vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Pažymėtina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra įsiteisėjusi, todėl privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teisėja sprendžia, kad apeliantas skundo papildyme bei atskirajame skunde kelia klausimą dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuomet remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-281/2011, nurodytais argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės įkeitimu (hipoteka) užtikrintai prievolei taikomos tada ir tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto ir tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė ir taikytinų priemonių mastas priklauso nuo turto, kuris apsunkintas hipoteka (įkeistas), rinkos vertės. Paminėtoji nutartis ir joje išdėstyti argumentai buvo nurodyti sprendžiant būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, todėl nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimui hipoteka įkeisto turto vertės ir šių argumentų pagrindu negali būti konstatuotas antstolio veiksmų neteisėtumas dėl turto aprašo masto (CPK 677 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjo skundo papildyme nurodytų argumentų šiuo aspektu. Antstolis turėjo pareigą įvykdyti jau įsiteisėjusią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartį joje nurodyta apimtimi, todėl pasisakytina dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie yra susiję su antstolio veiksmais ją vykdant.
Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto) taikymo yra turto arešto aktas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), todėl šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį teismas antstoliui paveda tik surasti ir aprašyti turtą. CPK 675 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, vykdymo, tačiau CPK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka. Pastarojo straipsnio 2 dalyje yra nuostata, kad antstolis negali aprašyti skolininko, o šiuo atveju visų skolininkų pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis vykdė nutartį, kurioje nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių mastas – 800 000 Lt. 2010-10-07 Turto aprašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo aprašyta apelianto turto 222 145 Lt sumai. Vienok, vykdomojoje byloje yra antstolio 2010-12-09 patvarkymas, kuris surašytas iki skundžiamos nutarties priėmimo, kuriuo perkainuota 2010-10-07 turto aprašu aprašytas V. T. priklausanti turto dalis ir ji bendrai įvertinta 400 000 Lt suma. Apeliantas atskirajame skunde nekelia klausimo dėl aprašo masto, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visų atsakovų, kurių atžvilgiu taikyta laikinoji apsaugos priemonė atžvilgiu, turtas aprašytas bendrai 799 821,00 Lt sumai, todėl CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostatų antstolis nepažeidė.
Sprendžiant dėl apelianto argumentų, susijusių su įtraukimu į aprašą jau areštuoto turto pažymėtina, kad CPK 746 straipsnio 1 dalis nepaneigia teismo sprendimo įvykdymo galimybės ir iš hipoteka jau įkeisto turto, kuomet hipotekos kreditoriui sutikus, gali būti išieškoma ir iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Todėl šiuo aspektu pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais nėra jokio pagrindo, juolab, kad nuostata dėl arešto masto nebuvo pažeista.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį, vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, pirmiausia užtikrina tėvai. Pagal CK 3.84 straipsnio 4 dalį, skolininkas gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis šeimos turto teisinį statusą tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Nei nagrinėjamoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tokį įrašą. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas apribojimai dėl išieškojimo iš paskutinio būsto gali būti taikomi įstatymo nustatyta tvarka tik išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos šaltinius, komunalines ir kitokias paslaugas, todėl apelianto argumentai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu yra nepagrįsti.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas:
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.