- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-281/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jumisa“
- Atsakovas
- Lietuvos dailininkų sąjungai
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumisa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-7515-603/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumisa“ ieškinį atsakovui Lietuvos dailininkų sąjungai, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar didelė ieškinio suma (257 435, 84 Lt ) sudaro pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovo turtą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Jumisa“ kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2006 m. birželio 13 d. tarp UAB „Jumisa“ ir Lietuvos dailininkų sąjungos pasirašytą jungtinės veiklos sutartį, priteisti iš atsakovo 218 822,94 Lt žalos atlyginimą, 38 612,90 Lt neteisėtai gauto nuomos mokesčio, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises prašomos priteisti sumos ribose. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl tikėtina, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, nurodydamas, kad, nors ieškinio reikalavimo suma didelė, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal ieškovo pateiktus duomenis teismas neturi pagrindo tenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę (atsakovo turto areštą). Nurodo šiuos argumentus:
1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad su ieškovu elgėsi sąžiningai. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, pamindamas verslo geros etikos principus, sutarčių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus. Kadangi santykiuose su ieškovu atsakovas elgėsi nesąžiningai, tikėtina, kad taip elgtųsi ir ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju – vengtų sprendimą įvykdyti.
2. Aplinkybė, kad atsakovas turi daug nekilnojamojo turto ir nedalyvauja teisminiuose ginčuose, dar nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, nebūtų grėsmės jo įvykdymui. Siekiant nustatyti atsakovo finansinę padėtį, būtina įvertinti ir atsakovo gaunamą pelną, apyvartą, įsipareigojimų dydį, bendrovės autoritetą versle (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 2-889/2008, Nr. 2-320/2006, Nr. 2-82/2008, Nr. 2-108/2008, Nr. 2-787/2008).
3. Didelė ieškinio suma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vertinama kaip aplinkybė savaime preziumuojanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovas su ieškovu geranoriškai sprendė ginčus dėl iš jungtinės veiklos kylančius įsipareigojimų, kurių kol kas nepavyksta įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių. Šalys tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus iki kilo abejonė, ar žemės sklypo subnuomos ir jungtinės veiklos sutartys atitinka įstatymus bei kitus teisės aktus. Be to, atsakovo turimo turto pradinė vertė 2010 m. sausio 1 dienai yra 5 136 633,58 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Vadovaujantis formuojama teismų praktika, ši aplinkybė gali būti preziumuojama tuomet, kai pareikštas arba patenkintas didelės sumos turtinis reikalavimas, nes didelė ieškinio suma realiai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į atsakovo finansines galimybes.
Šioje byloje iš atsakovo prašoma priteisti 257 435, 84 Lt suma, kuri gali būti vertinama kaip didelė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, prezumpcija, jog, esant pareikštai didelei ieškinio sumai yra pagrindas preziumuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, gali būti paneigta, jeigu įrodoma, kad konkreti suma konkrečiam atsakovui, atsižvelgus į jo gerą turtinę padėtį, nėra didelė.
Į bylą yra pateiktas atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balansas, iš kurio matyti, kad atsakovo turimo turto vertė yra 5 057 866 Lt. Taigi akivaizdu, kad ieškinio suma palyginus ją su atsakovo turimu turtu nėra didelė. Iš aiškinamojo rašto prie Lietuvos dailininkų sąjungos 2009 m. finansinės atskaitomybės matyti, kad įsisenėjusių skolų atsakovas neturi (5 pastaba). Nors atsakovo turtas kelis pastaruosius metus mažėjo (2009 m. ir 2008 m. veiklos rezultatas – atitinkamai 255 091 Lt ir 298 504 Lt nuostolis (8 pastaba)), atsakovo turto mažėjimas nėra toks ženklus, kad teismas galėtų pagrįstai abejoti, ar nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, nekils grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar pasunkės jo įvykdymas.
Šie motyvai yra pakankami, kad konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, t.y. kylančių iš bylos šalių ginčo, ar atsakovas elgėsi kaip sąžininga sutartinių santykių šalis, teisėjų kolegija nepasisako kaip dėl nebereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį.