- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-608-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00812-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo centras“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2335-601/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo centras“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energijos taupymo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Kauno energija“ (toliau – ir perkančioji organizacija), prašydama teismo: 1) panaikinti 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovės rašte Nr. 20-2696 nurodytą sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Kauno miesto 1T ir 5T magistralių rekonstravimo darbai“ I-oje ir II-oje pirkimo objekto dalyse; 2) tuo atveju, jeigu nebus panaikintas 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovės rašte Nr. 20-2696 nurodytas sprendimas, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 775 038,83 Eur patirtai žalai atlyginti; 3) priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė AB „Kauno energija“ 2018 m. kovo 28 d. centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis paskelbė pirkimą „Kauno miesto 1T ir 5T magistralių rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 373628) (toliau – Pirkimas). UAB „Energijos taupymo centras“ Pirkime dėl I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalių pateikė pasiūlymus. Perkančioji organizacija 2018 m. birželio 4 d. kreipėsi į ieškovę, kaip numatomą paskelbti laimėtoją, kurios pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, dėl turimą kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Pateikus prašomus dokumentus, atsakovė 2018 m. birželio 28 d. kreipėsi į ieškovę dėl kvalifikacijos patikslinimo. 2018 m. liepos 11 d. ieškovė pateikė kvalifikacijos patikslinimą ir informaciją apie naują numatomą sutarties vykdymui pasitelkti subtiekėją – AB „Montuotojas“.
3. 2018 m. rugpjūčio 31 d. perkančioji organizacija informavo apie sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus, pateiktus I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalyse, nes pateiktuose pasiūlymuose nebuvo informacijos, jog ieškovė, siekdama atitikti Pirkimo sąlygų 17 priedo II. dalies 4 punkte keliamus reikalavimus dėl suvirinimo siūlų kokybės kontrolės, remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir tik kvalifikacijos dokumentų vertinimo etape pasitelkė subtiekėją AB „Montuotojas“, kurios nebuvo nurodžiusi pasiūlymuose. Atsakovė, vertindama, kad kvalifikacijos vertinimo etape negalima pasitelkti naujų subtiekėjų, ieškovės pasiūlymus atmetė dėl tiekėjos neatitikimo keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 41 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laikoma, kad Pirkimas I-oje Pirkimo objekto dalyje pasibaigė, nes atmestas vienintelis šioje Pirkimo objekto dalyje pateiktas pasiūlymas.
4. 2018 m. rugsėjo 5 d. pretenzijoje ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 38.3 punktu tiekėjams buvo numatyta galimybė keisti subtiekėją bet kuriuo metu. Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 13 d. informavo apie sprendimą pretenziją tenkinti kaip pagrįstą bei panaikinti 2018 m. rugpjūčio 27 d. priimtus sprendimus. Taip pat atsakovė informavo apie sprendimą, vadovaujantis PĮ 41 straipsnio 3 dalimi ir Pirkimo sąlygų 84 punktu, nutraukti Pirkimo procedūras I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalyse. Ieškovė, nesutikdama su sprendimu nutraukti Pirkimo procedūras, 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė pretenziją. Atsakovė šią pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
5. Ieškovės vertinimu, atsakovė, pripažinusi, kad Pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir dviprasmiškos, bei panaikinusi sprendimą atmesti ieškovės I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalyse pateiktus pasiūlymus, turėjo pareigą tęsti viešojo pirkimo procedūras ir atitinkamai iš naujo įvertinti ieškovės atitikimą keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, aiškindama Pirkimo sąlygų dviprasmiškumą tiekėjui palankiu būdu, t. y. kvalifikacijos vertinimo etape leisdama pasitelkti naują subrangovą.
6. Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 28 d. atsakyme į pretenziją atkreipė dėmesį, kad pareiga nutraukti Pirkimą perkančiajam subjektui kyla tuo atveju, jeigu buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties ištaisyti negalima. Tačiau esą šiuo atveju nebuvo susiklosčiusi padėtis, kurios nebūtų galima ištaisyti. Naujo, reikiamą kvalifikaciją turinčio subtiekėjo pasitelkimas kvalifikacijos vertinimo etape nėra padėtis, kuri būtų siejama su netinkamu sutarties vykdymu ar perkančiojo subjekto jo tikruosius poreikius neatitinkančių paslaugų ir darbų įsigijimu, todėl tokia padėtis vienareikšmiškai negali būti vertinama kaip padėtis, kurios nebūtų galima ištaisyti.
7. Galimybė keisti ar pasitelkti naujus subtiekėjus yra numatoma sutarties vykdymo etape pagal PĮ ir Pirkimo sąlygas, todėl iš esmės toks keitimas yra galimas ir nesiejamas su netinkamu sutarties vykdymu, tačiau būtent atsakovė, numatydama galimybę pasitelkti naujus subtiekėjus kvalifikacijos vertinimo etape, išplėtė įstatyminį reguliavimą ir suteikė ieškovei daugiau galimybių pasitelkti nauju subjektu šiame etape.
8. Atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti Pirkimą I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalyse, o kitose Pirkimo objekto dalyse tokio sprendimo nepriimdama, šiurkščiai pažeidė viešųjų pirkimų procedūras – diskriminavo ieškovę lyginant su kitais tiekėjais. Taip pat dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą dėl I-os ir II-os Pirkimo objekto dalių, ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro ieškovės 3 479,26 Eur dydžio tiesioginiai nuostoliai, siejami su išlaidomis patirtomis teikiant pasiūlymą, ir 771 559,57 Eur dydžio negautos pajamos, kurios būtų gautos atsakovei nenutraukus Pirkimo procedūrų. Šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.
Šalies argumentai
9. Atsakovė AB „Kauno energija“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Perkančioji organizacija nurodė, kad sprendimą nutraukti Pirkimo I-os ir II-os dalies procedūras priėmė, nes buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, o ne dėl to, kaip teigia ieškovė, kad atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti.
10. Ieškovė klaidingai teigia, kad ji yra diskriminuojama kitų tiekėjų, su kuriais buvo pasirašytos Pirkimo sutartys kitose Pirkimo dalyse, atžvilgiu, kadangi minėtose Pirkimo dalyse Pirkimo procedūros nebuvo nutrauktos, taip paneigiant sąžiningą dalyvių konkuravimą bei tiekėjų galimybę varžytis Pirkime lygiais pagrindais. Pirkimo III-oje, IV-oje, V-oje ir VI-oje dalyse ieškovė nedalyvavo; vykdant minėtų Pirkimo dalių procedūras, Pirkimo dalyviams nebuvo iškilę klausimų dėl Pirkimo sąlygų 38.1., 38.2. bei 38.3. papunkčių neaiškumo ar dviprasmiškumo. Pirkimo sutartys šiose Pirkimo dalyse su laimėtojais (tiekėjais) pasirašytos bei Pirkimo procedūros užbaigtos iki 2018 m. rugpjūčio mėn. vidurio, t. y. iki ieškovės 2018 m. rugsėjo 5 d. pretenzijos gavimo. Minėtose Pirkimo dalyse vienas tiekėjas pats atitiko Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus dėl suvirinimo siūlių kokybės kontrolės, o kiti tiekėjai pasiūlymuose nurodė, kad šio reikalavimo atitikimui pasitelks subtiekėjus. Todėl negalima vertinti, kad atsakovė Pirkime priėmė du skirtingus sprendimus dėl atskirų dalyvių tuo pačiu pagrindu ir esant toms pačioms aplinkybėms.
11. Ieškovės pateikti pasiūlymai Pirkimo I-oje ir II-oje dalyse neatitiko Pirkimo reikalavimų ir bet kuriuo atveju neišvengiamai būtų buvę atmesti, todėl dėl Pirkimo I-os ir II-os dalies procedūrų nutraukimo ieškovė nepatyrė jokių negatyvių padarinių, juo labiau, nebuvo pažeistos jos teisės bei teisėti interesai. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Priešingai, atsakovė elgėsi teisėtai ir vadovavosi PĮ 41 straipsnio 3 dalimi, kuri imperatyviai įpareigoja perkantįjį subjektą nutraukti pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
12. Ieškovė dėl atsakovės veiksmų negalėjo patirti ir faktiškai nepatyrė jokių nuostolių. Netgi panaikinus sprendimą nutraukti Pirkimą I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalyse, atsižvelgiant į prievolės tiekėjams pasiūlymuose išviešinti numatomus pasitelkti ūkio subjektus buvimą, ieškovės pasiūlymai vis tiek turėtų būtų atmetami.
13. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pateiktoje išvadoje nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad Pirkimo sąlygų 38.1. (tiekėjas pasiūlyme privalo nurodyti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi, kad atitiktų finansinio, ekonominio, techninio ir (arba) profesinio pajėgumo reikalavimus (jeigu tokie reikalavimai keliami); šiais ūkio subjektais laikomi ir ekspertai, kurie pirkime laimėjimo ir sutarties sudarymo atveju bus įdarbinti tiekėjo), 38.2. (tiekėjas pasiūlyme privalo nurodyti kokiai sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti, t. y. tiekėjas pasiūlyme neprivalo nurodyti, kokius subtiekėjus pasitelks sutarties vykdymui ir šią informaciją galės nurodyti vėliau, jei bus nustatytas laimėtoju ir su juo bus sudaroma sutartis) ir 38.3 (jeigu ūkio subjektas pasiūlyme nėra nurodomas, šio ūkio subjekto pajėgumais remtis negalima; tačiau, jeigu pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas netenkina jam keliamų reikalavimų, jis per pirkimo komisijos CVP IS susirašinėjimo priemonėmis nustatytą terminą gali būti pakeičiamas reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu) papunkčių nuostatos buvo neaiškios, klaidinančios, viena kitai prieštaraujančios.
14. Ieškovė, pati neatitikusi kvalifikacijos reikalavimo, nustatyto 20 priedo II dalies 4 punkte, ir pasiūlyme nenurodžiusi (neišviešinusi) subtiekėjo, kurio pajėgumais remiasi, negalėjo būti pripažinta atitinkančia nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Perkantysis subjektas turėjo pagrįstą pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą ir Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) procedūros turėjo būti laikomos pasibaigusiomis (PĮ 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl tolimesni atsakovės veiksmai – sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras Pirkimo I-oje ir II-oje dalyse, VPT vertinti kaip nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
16. Teismas nurodė, kad ginčo esmė – ar ieškovė turėjo teisę po pasiūlymų pateikimo pasitelkti naują ūkio subjektą reikalaujamai kvalifikacijai pagrįsti.
17. Teismas sprendė, kad ieškovė, savo pasiūlymuose nenurodžiusi, jog remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais (kvalifikacijai atitikti), neturi teisės po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pasitelkti (nurodyti) naujų ūkio subjektų tam, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus.
18. Teismas nesutiko su šalių pozicija, kad Pirkimo sąlygos dėl pasitelktų ūkio subjektų nurodymo momento (turi būti nurodyta pasiūlyme, ar gali būti nurodoma po pasiūlymo pateikimo) yra neaiškios ar dviprasmiškos. Pirkimo sąlygos leidžia aiškiai suprasti, kad tiekėjui neatitinkant kvalifikacinių reikalavimų, jis gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tam, kad atitiktų pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus, tačiau toks ūkio subjektas privalo būti nurodytas pasiūlyme (38.1- 38.3 papunkčiai). Šios nuostatos iki pasiūlymų pateikimo (ir vėliau) nebuvo ginčijamos tiekėjų, nebuvo prašoma jas paaiškinti, t. y. dėl jų aiškumo tiekėjams nekilo abejonių.
19. Ieškovė po pasiūlymo pateikimo, tikslindama kvalifikaciją (siekdama atitikti kvalifikacinį reikalavimą – turėti teisę atlikti suvirinimo siūlių kokybės kontrolę), pasitelkė subtiekėją AB „Montuotojas“. Taigi, ieškovė, pasiūlymo pateikimo metu, neatitiko Pirkimo sąlygose keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą ir Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) procedūros turėjo būti laikomos pasibaigusiomis (PĮ 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokį sprendimą atsakovė buvo priėmusi, tačiau vėliau, gavusi ieškovės pretenziją, jį panaikino ir dėl to paties fakto priėmė kitą sprendimą – nutraukti Pirkimo procedūras, motyvuodama PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimu.
20. Nustačius, jog ieškovės pateikti pasiūlymai neatitiko Pirkimo sąlygose keliamų kvalifikacinių reikalavimų, ieškovė neturėjo (ir neturi) pagrindo tikėtis, jog ji gali dalyvauti Pirkimo procedūrose (pasiūlymas turėjo būti atmestas), todėl perkančiosios organizacijos sprendimas pabaigti Pirkimo procedūras ne ieškovės pasiūlymą atmetant, o Pirkimo procedūras nutraukiant, ieškovei neturi reikšmės. Sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras, nors ir nevisiškai atitinka susidariusią faktinę situaciją, tačiau jis niekaip nepažeidžia ieškovės teisėtų interesų. Priešingai, toks sprendimas yra palankesnis ieškovei, nes Pirkimo procedūrų nutraukimas suteikia galimybę ieškovei dalyvauti naujose šio viešojo pirkimo procedūrose, jei tokios atsakovės būtų pakartotinai paskelbtos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad formaliu pagrindu (tik dėl to, kad ieškovės atžvilgiu Pirkimo procedūros pasibaigė ne tuo pagrindu) naikinti atsakovės sprendimą nėra tikslinga.
21. Konstatavęs, kad atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. Pirkimo procedūrų nutraukimas nepažeidė ieškovės teisėtų interesų bei nustatęs, kad pati ieškovė neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, teismas sprendė, kad atsakovės Pirkimo procedūrų nutraukimas negali būti priežastiniame ryšyje su galima žala, nes bet kokiu atveju ieškovės dalyvavimas pirkime nebuvo galimas dėl jos neatitikimo Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Nesant dviejų iš deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų (atsakovės veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryšio), kitų sąlygų vertinimas nėra tikslingas, taigi nėra sąlygų taikyti deliktinę atsakomybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovė UAB „Energijos taupymo centras“ apeliaciniu skundu prašė teismo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Ginčo objektas nėra atsakovės 2018 m. rugsėjo 13 d. CVP IS priemonėmis rašte Nr. 20-2696 nurodytas sprendimas pretenziją pripažinti pagrįsta ir panaikinti sprendimą ieškovę pripažinti neatitinkančia keliamus kvalifikacinius reikalavimus, ginčo objektas – atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalyse, todėl teismas netinkamai apibrėžė ginčo objektą bei spręsdamas ginčą viršijo pareikštus reikalavimus. Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423⁸ straipsnio 2 dalyje numatoma galimybė teismui viršyti pareikštus reikalavimus, tačiau tokia teisė nurodoma kaip išimtinė. Teismas sprendime nenurodė aplinkybių, dėl kurių viršijo ieškiniu pareikštus reikalavimus, ir sprendė klausimą dėl ieškovės galimybės pasitelkti kitus ūkio subjektus kvalifikacijos vertinimo etape, nors šis klausimas nebuvo ginčo dalykas. Teismas, sprendime vertindamas situaciją, dėl kurios nėra ginčo, apribojo ieškovės galimybę pateikti argumentus, pagrindžiančius Pirkimo sąlygų dviprasmiškumą bei pažeidė proceso rungtyniškumo principą. Teismas neturėjo ir negalėjo pasisakyti dėl Pirkimo sąlygų dviprasmiškumo, kadangi tai nėra ginčo dalykas.
22.2. Atsakovė sprendimą dėl ieškovės neatitikimo keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams panaikino, todėl nenustatytas ieškovės neatitikimas kvalifikaciniams reikalavimams, priešingai nei nurodė teismas. Teismas, nurodydamas, jog atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalyse „nevisiškai atitinka susidariusią faktinę situaciją“, patvirtino, kad atsakovės ginčijamas sprendimas yra netinkamas, neatitinkantis faktinės situacijos bei neteisėtas. Taip pat teismas netinkamai vertino ieškovės suinteresuotumą atsakovės priimtu sprendimu, nurodydamas, kad toks sprendimas ieškovei yra palankesnis, nes suteikia galimybę varžytis viešajame pirkime, kuris būtų paskelbtas dėl to paties Pirkimo objekto. Tokiu būdu teismas sprendime vertino ne faktines bylos aplinkybes ir ieškovės teisinius argumentus, bet hipotetines situacijas, kurių tikėtinumas iš viso negali būti vertinamas priimant sprendimą byloje.
22.3. Teismas, nurodydamas, kad atsakovės priimtas sprendimas niekaip nepažeidžia ieškovės teisėtų interesų, padarė išvadas, neatitinkančias ne tik faktinės situacijos, bet ir teismų suformuotos praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo vertinimo viešuosiuose pirkimuose. Ieškovė, pateikusi pasiūlymus dėl dviejų Pirkimo objekto dalių, yra aiškiai suinteresuota viešojo pirkimo sutarčių sudarymu su atsakove. Atsakovė nekvestionavo ieškovės suinteresuotumo, todėl apeliantė neturėjo poreikio įrodinėti suinteresuotumo bylos baigtimi, nes teisme ši aplinkybė nebuvo kvestionuojama. Teismas neteisėtai atmetė ieškovės ieškinį dėl to, kad pasibaigus Pirkimui ir nesant duomenų, jog jo pabaigos teisėtumas yra (buvo) kvestionuojamas, ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko, nepriklausomai nuo to, ar Pirkimo sąlygos buvo (ne)teisėtos.
22.4. Teismas nevertino ieškinio argumentų ir nepasisakė dėl ginčo dalyko iš esmės. Perkantysis subjektas, pripažinęs, kad Pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir dviprasmiškos bei panaikinęs sprendimą atmesti tiekėjos I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalyse pateiktus pasiūlymus, turėjo pareigą tęsti viešojo pirkimo procedūras ir atitinkamai iš naujo įvertinti ieškovės atitikimą keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, aiškindamas Pirkimo sąlygų dviprasmiškumą tiekėjai palankiu būdu, t. y. kvalifikacijos vertinimo etape leisdamas pasitelkti naują subrangovą.
22.5. Perkantysis subjektas sprendimą nutraukti Pirkimą I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalyse grindžia atsiradusiomis nenumatytomis aplinkybėmis, tačiau nepateikia tokių aplinkybių kartu su sprendimu nutraukti Pirkimą. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų trūkumai nėra vertinami kaip aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti. Šiuo atveju taip pat nebuvo susiklosčiusi padėtis, kurios nebūtų galima ištaisyti. Atsakovės neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų Pirkimo sąlygų nuostatų dėl tiekėjų galimybės keisti subtiekėjus aiškinimas tiekėjams palankiu būdu kaip perkančiojo subjekto veiksmai, siekiant ištaisyti padėtį, yra suformuoti teismų praktikoje. Naujo reikiamą kvalifikaciją turinčio subtiekėjo pasitelkimas kvalifikacijos vertinimo etape nėra padėtis, kuri būtų siejama su netinkamu sutarties vykdymu ar Perkančiojo subjekto jo tikruosius poreikius neatitinkančių paslaugų ir darbų įsigijimu, todėl tokia padėtis vienareikšmiškai negali būti vertinama kaip padėtis, kurios nebūtų galima ištaisyti.
22.6. Dėl perkančiosios organizacijos netinkamai parengtų Pirkimo sąlygų nebūtų užkertamas kelias tinkamam sutarties vykdymui, nes ieškovės nurodytas kvalifikacijos vertinimo etape pasitelktas subtiekėjas turi reikiamą kvalifikaciją ir jo pasitelkimas būtent šiame pirkimo procedūrų etape nekelia grėsmės sutarties vykdymui. Taip pat Pirkimo sąlygų trūkumai nesiejami su netinkamu pirkimo objekto materializavimu, todėl Pirkimo nutraukimas ir naujų pirkimo procedūrų organizavimas pažeidžia ne tik racionalumo, protingumo ir skaidrumo principus, bet ir ieškovės teisėtus lūkesčius, kuri pagrįstai tikėjosi, kad pasiūlymų vertinime bus taikomos paties perkančiojo subjekto patvirtintos Pirkimo sąlygos.
22.7. Galimybė keisti ar pasitelkti naujus subtiekėjus yra numatoma sutarties vykdymo etape pagal PĮ ir Pirkimo sąlygas, todėl iš esmės toks keitimas yra galimas ir nesiejamas su netinkamu sutarties vykdymu, tik būtent perkantysis subjektas, numatydamas galimybę pasitelkti naujus subtiekėjus kvalifikacijos vertinimo etape, išplėtė įstatyminį reguliavimą ir suteikė ieškovei daugiau galimybių pasitelkti naujų subjektų šiame etape.
22.8. Perkančioji organizacija, nutraukdama Pirkimą tik I-oje ir II-oje Pirkimo objekto dalyse, o kitose Pirkimo objekto dalyse tokio sprendimo nepriimdama, iš esmės skirtingai vertino vienodoje padėtyje esančius tiekėjus. Atsakovė, esant toms pačioms Pirkimo sąlygoms, tęsdama pirkimo procedūras ir pasirašydama sutartis su kitų Pirkimo dalių laimėtojais, diskriminuoja ieškovę, lyginant su kitais tiekėjais. Įvairių Pirkimo dalių sąlygos buvo identiškos, tačiau dėl jų turinio priimti skirtingi sprendimai, o tai yra akivaizdus PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimas.
22.9. Teismas be pagrindo nevertino ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai (viešųjų pirkimų pažeidimus pripažino pati atsakovė), žala (ieškovė patyrė nuostolius, kurie siejami su išlaidomis rengiant pasiūlymą, ir negautomis pajamomis, kurias būtų gavusi vykdant sutartis) ir priežastinis ryšys (žala tiesiogiai susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais; su ieškove būtų sudarytos viešojo pirkimo sutartys, jeigu nebūtų nustatyti atsakovės pažeidimai). Ieškovė dėl atsakovės veiksmų ir neveikimo patyrė 3 479,26 Eur tiesioginių nuostolių ir 771 559,57 Eur netiesioginių nuostolių, kurie siejami su pasiūlymų Pirkimui rengimu. Ieškovės patirta žala tiesiogiai susijusi su atsakovės veiksmais ir neveikimu, todėl pastaroji turi pareigą ją atlyginti.
22.10. Po susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais tapo žinomi dalyviai, jų pasitelkiami partneriai ir niekas negali paneigti to, kad tapo žinomos ir dalyvių pasiūlytos kainos, todėl ieškovė prarado konkurencinį pranašumą naujame numatomame skelbti pirkime, kuris šiuo metu negali būti apibrėžiamas konkrečiu dydžiu. Paskelbus naują pirkimą dėl nutrauktų Pirkimo objekto dalių, ieškovė negalėtų su dalyviais konkuruoti normaliomis rinkos sąlygomis, tokiu atveju būtų iškreiptas tiekėjų konkuravimas dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepimu į UAB „Energijos taupymo centras“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Nutraukdama Pirkimo I-os ir II-os dalių procedūras, atsakovė informavo ieškovę, kad pastaroji neturėjo pagrindo tikėtis, kad ji galės dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose (pasiūlymas vis tiek turėjo būti atmestas). Visa tai patvirtina, kad iš esmės ginčas kilo ir jo objektas yra ieškovės teisė po pasiūlymų pateikimo pasitelkti naują ūkio subjektą reikalaujamai kvalifikacijai pagrįsti. CPK 423⁸ straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę viršyti pareikštus reikalavimus, todėl sprendimo motyvai yra tiesiogiai ir glaudžiai susiję su pareikštu ieškiniu. Ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės teisės po pasiūlymų pateikimo pasitelkti naują ūkio subjektą reikalaujamai kvalifikacijai pagrįsti. Teismas, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, laikėsi kitokios nuomonės ir nesutiko su šalių pozicija, kad Pirkimo sąlygos dėl pasitelktų ūkio subjektų nurodymo momento yra neaiškios ar dviprasmiškos ir tokiam sprendimui priimti turėjo įstatymo suteiktą teisę. Ieškovė turėjo visas galimybes pateikti savo argumentus dėl Pirkimo sąlygų dviprasmiškumo ir juos pateikė ieškinyje ir dublike.
23.2. Ieškovės pateikti pasiūlymai neatitiko kvalifikacinių reikalavimų dėl subtiekėjo pasitelkimo, todėl atsakovei neatmetus jos pasiūlymus, o nutraukus Pirkimo I-os ir II-os dalių procedūras, ieškovė nėra neteisėtai ribojama ir jai nėra nepagrįstai neleidžiama sudaryti Pirkimo sutarčių. Pirkimo procedūrų nutraukimas suteikia ieškovei galimybę dalyvauti pakartotinose šio viešojo pirkimo, kurį atsakovė ketina iš naujo paskelbti, procedūrose.
23.3. Priešingai nei tvirtina ieškovė, atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 20-2696 nenurodė, kad savo sprendimą nutraukti Pirkimo I-os ir II-os dalių procedūras grindžia nenumatytomis aplinkybėmis, tik pažymėjo, kad Pirkimo komisija nutarė nutraukti Pirkimo I-os ir II-os dalių procedūras vadovaujantis PĮ 41 straipsnio 3 dalimi ir Pirkimo sąlygų 84 punktu. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 20-2868 nurodė, kad sprendimas priimtas, atsižvelgiant į PĮ 41 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. PĮ 41 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad perkantysis subjektas privalo nutraukti pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, todėl, sutikus su ieškovės pretenzijos argumentais ir konstatavus Pirkimo sąlygų dėl subtiekėjo pasitelkimo dviprasmiškumą ir neaiškumą, atsakovė turėjo nutraukti Pirkimo I-os ir II-os dalių procedūras. Priešingu atveju būtų pažeisti pagrindiniai pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, o padėties negalima kitaip ištaisyti. Padėties negalima ištaisyti, kadangi ieškovė, vadovaujantis PĮ 62 straipsnio nuostatomis, negali pasitelkti subtiekėjo, kurio nebuvo išviešinusi Pirkime savo pateiktuose pasiūlymuose, kvalifikacijos vertinimo etape, ir su tiekėja, įvertinus kvalifikaciją, negalėtų būti ir nebūtų sudaromos Pirkimo sutartys.
23.4. Ieškovė klaidinančiai tvirtina, kad perkantysis subjektas, numatydamas galimybę pasitelkti naujus subtiekėjus kvalifikacijos vertinimo etape, išplėtė įstatyminį reguliavimą ir suteikė jai daugiau galimybių pasitelkti naujų subjektų šiame etape, nes vadovaujantis PĮ atsakovė neturėjo jokios teisės išplėsti įstatyminį reguliavimą ir jo neišplėtė. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 20-2696 nurodė, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą, privalo vadovautis ne tik Pirkimo sąlygomis, bet ir PĮ, todėl, vadovaujantis PĮ 62 straipsniu, jeigu ieškovė ketino remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (kvalifikacija), privalėjo tai pasiūlyme nurodyti. Ieškovės pateikti pasiūlymai Pirkimo I-oje ir II-oje dalyse neatitiko Pirkimo reikalavimų ir bet kuriuo atveju neišvengiamai būtų buvę atmesti, todėl dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo ieškovė nepatyrė jokių negatyvių padarinių, nebuvo pažeistos jos teisės bei teisėti interesai.
23.5. Kitose Pirkimo dalyse ieškovė nedalyvavo, vykdant kitų Pirkimo dalių procedūras, nebuvo keliamas klausimas dėl Pirkimo sąlygų 38.1.-38.3. papunkčių neaiškumo ar dviprasmiškumo, o Pirkimo sutartys tose Pirkimo dalyse su laimėtojais (tiekėjais) pasirašytos bei Pirkimo procedūros užbaigtos iki 2018 m. rugpjūčio vidurio, t. y., iki ieškovės 2018 m. rugsėjo 5 d. pretenzijos gavimo. Taigi negalima vertinti, kad dėl to ieškovė yra diskriminuojama.
23.6. Ieškovė neįrodė atsakovės deliktinei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų. Atsakovė, nutraukusi Pirkimo I-os ir II-os dalių procedūras, neatliko neteisėtų veiksmų, t. y. Pirkimo procedūrų nutraukimas nepažeidė ieškovės teisėtų interesų. Atsakovė elgėsi teisėtai ir vadovavosi PĮ 41 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Ieškovė dėl perkančiosios organizacijos veiksmų negalėjo patirti ir faktiškai nepatyrė jokių nuostolių (nebuvo priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir tariamos žalos) – net ir panaikinus sprendimą nutraukti Pirkimą I-oje ir II-oje dalyse, atsižvelgiant į PĮ nuostatas, teismų praktiką ir VPT išaiškinimus dėl prievolės tiekėjams pasiūlymuose išviešinti numatomus pasitelkti ūkio subjektus, ieškovės pasiūlymai vis tiek turėtų būti atmesti. Todėl ieškovės teiginys, kad atsakovės pažeidimai tiesiogiai nulėmė tai, kad apeliantė prarado galimybę būti pripažinta laimėtoja Pirkimo I-oje ir II-oje dalyse ir iš Pirkimo sutarties vykdymo gauti pajamas, yra atmestinas kaip absoliučiai nepagrįstas.
23.7. Ieškovės reikalaujami priteisti nuostoliai yra tik hipotetiniai. Ieškovės pateikiamos neva negautos pajamos nėra pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis. Apeliantė nepateikė jokių tariamų nuostolių apskaičiavimus patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima įvertinti realių nuostolių dydį ir skaičiavimų tikslumą. Ieškovė taip pat neįrodė jai neva padarytos žalos dydžio. Ieškinio 15 priede pateiktose pažymose apie apeliantės patirtus nuostolius pateikti tik nuostolių skaičiavimai, tačiau nepateikti jokie skaičiavimus patvirtinantys įrodymai, iš kurių būtų galima įvertinti realių nuostolių dydį ir skaičiavimų tikslumą. Iš apeliantės pateiktų pažymų neaišku, kaip buvo paskaičiuotas sąnaudos ir negautos pajamos.
Šalies argumentai
23.8. Ieškovės pažymose nurodytas negautas pelnas Eur be PVM pagal Pirkimo I-oje dalyje pateiktą ieškovės pasiūlymą sudaro net 40 proc. nuo nurodytos pasiūlymo savikainos Eur be PVM, o Pirkimo II-oje dalyje – net 33 proc. nuo nurodytos pasiūlymo savikainos Eur be PVM, kas kelia abejonių dėl skaičiavimų realumo, objektyvumo ir teisingumo. Iš ieškovės nurodyto negauto pelno neišskaičiuotas pelno mokestis, nors pagal teismų praktiką negautomis pajamomis yra laikomas tik grynasis pelnas, t. y., išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų, o iš šių – ir pelno mokestį.
23.9. Pirkimo dalyviai, jų pasitelkiami partneriai ir pirkimo laimėtojo pasiūlymo kaina kitiems dalyviams tampa žinomi tik po pirkimo pasiūlymų eilės ir laimėtojo paskelbimo, o kitų pirkimo dalyvių pasiūlymų kainos CVP IS skelbiamos po pirkimo sutarties pasirašymo ataskaitoje. Todėl šiuo metu ši informacija tiekėjams nėra žinoma ir ieškovė tikrai neprarado konkurencinio pranašumo. Be to, Pirkimo I-oje dalyje dalyvavo vienintelė ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
2. Bylos duomenimis, atsakovė AB „Kauno energija“ 2018 m. kovo 28 d. CVP IS paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą tarptautinės vertės pirkimą „Kauno miesto 1T ir 5T magistralių rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 373628). Pirkimas buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą bei Kauno miesto 1T ir 5T magistralių rekonstravimo darbų tarptautinio pirkimo atviro konkurso sąlygas (Pirkimo sąlygos). Pirkimu AB „Kauno energija“ siekė įsigyti Kauno miesto 1T (S. Žukausko g. ir Pramonės pr.) ir 5T (Ašigalio g., Šiaurės pr. ir Vytenio g.) magistralių rekonstravimo techninių darbo projektų paruošimą, jų vykdymo priežiūros paslaugas ir rekonstravimo darbus. Pirkimo objektą sudarė šešios dalys. Ieškovė UAB „Energijos taupymo centras“ pateikė pasiūlymus dėl I ir II Pirkimo objekto dalių.
3. Perkančioji organizacija, įvertinusi ieškovės pateiktus pasiūlymus, pripažino ją galima Pirkimo I ir II dalių laimėtoja, todėl 2018 m. birželio 4 d. raštu prašė pateikti atitikimą kvalifikacijos reikalavimams įrodančius dokumentus. Ieškovei pateikus nuodytus dokumentus, AB „Kauno energija“ 2018 m. birželio 28 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę, prašydama per tris darbo dienas pateikti jai įrodymus, kad tiekėja turi teisę atlikti suvirinimo siūlių kokybės kontrolę ir kad pateiktas ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikacijos atestatas galioja. Nors 2018 m. liepos 3 d. ieškovė pateikė kvalifikacijos dokumentų patikslinimus, perkančioji organizacija 2018 m. liepos 5 d. dar kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti paaiškinimus ir (ar) papildomus dokumentus, įrodančius, kad tiekėja turi teisę atlikti suvirinimo siūlių kokybės kontrolę. Taip pat atsakovė pažymėjo, jog nurodytas reikalavimas taikomas tiekėjai kaip įmonei, kuri turėtų akreditavimo pažymėjimą ar lygiavertį dokumentą, suteikiantį teisę atlikti suvirinimo siūlių kokybės kontrolę, o ne tiekėjos personalo ar specialisto profesinei kvalifikacijai. 2018 m. liepos 11 d. raštu UAB „Energijos taupymo centras“ pateikė kvalifikacijos patikslinimą, kuriuo informavo, kad Pirkimo sąlygų 20 priedo „Tiekėjams keliami reikalavimai“ II dalies 4 punkte nurodytam kvalifikaciniam reikalavimui numato pasitelkti subtiekėją AB „Montuotojas“.
4. Į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštas patvirtina, jog perkančioji organizacija tiekėjos pasiūlymus atmetė, vertindama, kad tiekėja neatitiko nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, t. y. ieškovė, siekdama atitikti Pirkimo sąlygų 17 priedo II dalies 4 punkto keliamus reikalavimus dėl suvirinimo siūlių kokybės kontrolės, apie tai, kad remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais (pasitelks naują subtiekėją AB „Montuotojas“), nurodė kvalifikacijos dokumentų vertinimo etape, tačiau apie tai nebuvo nurodžiusi pasiūlymuose. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovė 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus. Pretenzijoje tiekėja nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygų 38.2 papunkčio nuostatą, jog tiekėjas savo pasiūlyme privalo nurodyti, kokiai sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti, t. y. tiekėjas pasiūlyme neprivalo nurodyti, kokius subtiekėjus pasitelks sutarties vykdymui ir šią informaciją galės nurodyti vėliau, jei bus nustatytas laimėtoju ir su juo bus sudaroma sutartis, patvirtina, jog tiekėja vienareikšmiškai turi teisę Pirkimo procedūrų metu ir sutarties vykdymo etape keisti pasitelkiamus subrangovus ir numatyti naujus, kurie Pirkime pateiktame pasiūlyme nebuvo nurodyti. Tuo tarpu Pirkimo sąlygų 38.3 papunkčio nuostata – jeigu ūkio subjektas pasiūlyme nėra nurodomas, šio ūkio subjekto pajėgumais remtis negalima; tačiau, jeigu pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas netenkina jam keliamų reikalavimų, jis per pirkimo komisijos CVP IS susirašinėjimo priemonėmis nustatytą terminą gali būti pakeičiamas reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu, prieštarauja 38.1 ir 38.2 papunkčiams, todėl perkantysis subjektas negali, priimdamas sprendimus, tokiomis Pirkimo sąlygomis vadovautis. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu sutiko su ieškovės pretenzijos argumentais bei nurodė, kad Pirkimo sąlygų 38.3 papunktis galėjo sukelti ieškovei dviprasmiškumą, jog prieštarauja Pirkimo sąlygų 38.1 bei 38.2 papunkčiams bei galėjo įtakoti netinkamą Pirkimo sąlygų turinio supratimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė panaikino savo sprendimą atmesti tiekėjos pasiūlymus ir vadovaudamasi PĮ 41 straipsnio 3 dalimi bei Pirkimo sąlygų 84 punktu, Pirkimo I ir II dalies procedūras nutraukė.
5. Dėl aukščiau nurodyto perkančiosios organizacijos sprendimo tiekėja 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė pretenziją. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad perkantysis subjektas, pripažinęs, kad Pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir dviprasmiškos bei panaikinęs sprendimą atmesti tiekėjos I ir II Pirkimo objekto dalyse pateiktus pasiūlymus, turėjo pareigą tęsti viešojo pirkimo procedūras ir atitinkamai iš naujo įvertinti tiekėjos atitikimą keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, aiškindamas Pirkimo sąlygų dviprasmiškumą tiekėjai palankiu būdu, t. y. kvalifikacijos vertinimo etape leisdamas pasitelkti naują subrangovą. Perkančioji organizacija 2018 m rugsėjo 28 d. ieškovės pretenzijos netenkino ir nurodė, kad PĮ 41 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad perkantysis subjektas privalo nutraukti pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, todėl sutikus su tiekėjos argumentais ir konstatavus Pirkimo sąlygų dėl subtiekėjo pasitelkimo dviprasmiškumą ir neaiškumą, perkantysis subjektas turėjo nutraukti Pirkimo procedūras, nes priešingu atveju būtų pažeisti pagrindiniai pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, o padėties negalima kitaip ištaisyti.
6. Tiekėja, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą I ir II Pirkimo objekto dalyse, sprendimo nepanaikinus – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 775 038,83 Eur patirtai žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad šio ginčo esmė yra ieškovės teisės po pasiūlymų pateikimo pasitelkti naujus ūkio subjektus reikalaujamai kvalifikacijai pagrįsti vertinimas, ieškinį atmetė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
7. Apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad teismas klaidingai nurodė ir vertino ginčo esmę, nes ginčo objektas yra perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimą I ir II Pirkimo objekto dalyse. Teismui netinkamai apibrėžus ginčo objektą, sprendimu buvo viršyti pareikšti reikalavimai.
8. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama pareiškus ieškinį teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2012, 2010 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-387/2008; kt.).
9. Teismas, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikšto reikalavimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl teisinio ginčo esmės, todėl CPK nustatytu bylos nagrinėjimo teisme reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisingas – atitiktų tikrąją teisės prasmę ir faktines aplinkybes. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į šalių suformuluotus reikalavimus, turi aiškintis dėl kilusio ginčo teisinio santykio esmės ir taikyti teisės normas bylos konkrečių aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2012), t. y. ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia civilinės bylos proceso eigą. Todėl bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva negali nustatyti kitokio nei pagal pareikštus reikalavimus teisminio nagrinėjimo dalyko, nes priešingu atveju būtų pažeistas dispozityvumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-622/2003). Vadovaujantis CPK 423⁸ straipsnio 2 dalimi viešųjų pirkimų bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką pagrindas peržengti ieškinio ribas yra tik tais atvejais, kai egzistuoja akivaizdus viešojo intereso pažeidimas.
10. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė – ar ieškovė turėjo teisę po pasiūlymų pateikimo pasitelkti naują ūkio subjektą reikalaujamai kvalifikacijai pagrįsti. Teisėjų kolegija, analizuodama tarp šalių kilusio ginčo faktines aplinkybes, nustatė, jog perkančiajai organizacijai atmetus UAB „Energijos taupymo centras“ I ir II Pirkimo objekto dalyse pateiktus pasiūlymus, ieškovė dėl šio atsakovės sprendimo pateikė pretenziją, kurioje akcentavo ginčo Pirkimo sąlygų nuostatų prieštaringumą. Perkančioji organizacija, iš esmės sutikdama su ieškove, jog Pirkimo sąlygų 38.1-38.2 papunkčiuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai galėjo sukelti ieškovei dviprasmiškumo įspūdį bei įtakoti netinkamą Pirkimo sąlygų supratimą, atsakovės pretenziją laikė pagrįsta ir ankstesnį savo sprendimą, kuriuo buvo atmesti apeliantės Pirkime teikti pasiūlymai, panaikino. Tuo pačiu sprendimu ginčo Pirkimas I ir II Pirkimo objekto dalyse buvo nutrauktas. Šį savo sprendimą atsakovė grindė tuo, jog, konstatavus Pirkimo sąlygų 38.1-38.3 papunkčių nuostatų dviprasmiškumą ir neaiškumą, Pirkimas negalėjo būti tęsiamas ir turėjo būti nutrauktas, nes priešingu atveju būtų pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šio ginčo objektas yra aplinkybių dėl ieškovės teisės po pasiūlymų pateikimo pasitelkti naują ūkio subjektą reikalaujamai kvalifikacijai pagrįsti nustatymas ir įvertinimas, sprendė klausimą, kuris nebuvo šios bylos ginčo dalykas ir dėl kurio ginčo tarp šalių nebuvo likę, nes jį ieškovo atžvilgiu palankiu būdu jau buvo išsprendusi pati perkančioji organizacija. Perkančiajai organizacijai panaikinus savo ankstesnį sprendimą, kuriuo buvo atmesti ieškovės pasiūlymai Pirkime ir priėmus sprendimą Pirkimą atitinkamose dalyse nutraukti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paskutinės pretenzijos turinį bei ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, pakartotinai vertinti ieškovės pasiūlymų atitiktį Pirkimo sąlygoms neturėjo jokio pagrindo.
11. Ieškinio ribas analogiškai peržengia ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo Pirkimo sąlygų (ne)aiškumo ir dviprasmiškumo. Minėta, jog perkančioji organizacija pritarė ieškovės pozicijai dėl Pirkimo sąlygų 38.1-38.3 papunkčiuose esančių nuostatų prieštaringumo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad šios nuostatos leidžia aiškiai suprasti, kad tiekėjui neatitinkant kvalifikacinių reikalavimų, jis gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tam, kad atitiktų pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus, tačiau toks ūkio subjektas privalo būti nurodytas pasiūlyme, iš esmės kvestionavo pačios perkančiosios organizacijos sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo. Nustačius, kad ginčo Pirkimo sąlygų 38.1-38.3 papunkčiuose įtvirtintos nuostatos yra aiškios bei teisėtos, nebelieka pagrindo ginčo Pirkimui nutraukti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ne tik peržengė ginčo ribas, bet iš esmės sprendimą priėmė, neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes.
12. Teismui pateiktame ieškinyje UAB „Energijos taupymo centras“ prašė teismo panaikinti 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovės rašte Nr. 20-2696 nurodytą sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Kauno miesto 1T ir 5T magistralių rekonstravimo darbai“ I-oje ir II-oje pirkimo objekto dalyse, o pastarojo nepanaikinus – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 775 038,83 Eur patirtai žalai atlyginti. Toks ieškinio reikalavimas implikuoja teismą spręsti dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras pagrįstumo ir teisėtumo, bet ne ikiteisminėje ginčo stadijoje buvusių aplinkybių, dėl kurių tarp šalių ginčo neliko. Pabrėžtina, kad bylą nagrinėjęs teismas privalėjo vertinti ieškovės reikalavimų turinį ir sprendimą priimti, ištyręs ir įvertinęs aplinkybes, kuriomis remdamasi perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Kauno miesto 1T ir 5T magistralių rekonstravimo darbai“ I-oje ir II-oje pirkimo objekto dalyse, t. y. ar buvo pagrindas konstatuoti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimą ir ar atitinkamos padėties nebuvo galima ištaisyti, taip pat spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo, o ne interpretuoti faktines bylos aplinkybes ir modeliuoti ieškovo valios ir ieškinio reikalavimų neatitinkančią ginčo esmę.
13. Byloje susiklosčiusi situacija negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas CPK 423⁸ straipsnio 2 dalies prasme. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Viešųjų pirkimų bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo ribas gali peržengti tik ginant viešąjį interesą, kuris apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tačiau viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų iš anksto neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Nagrinėjamuoju atveju savo sprendimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas teismas negrindė poreikiu ginti viešąjį interesą ir tokio intereso gynimo poreikis byloje nekonstatuotas. Todėl situacija, kuomet ieškovas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti pirkimą tam tikrose dalyse, siekė atitinkamo sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas pareikštų reikalavimų ir nepaisydamas perkančiosios organizacijos sprendimų/pozicijos dėl Pirkimo sąlygų aiškumo ir ieškovo pasiūlymų (ne)atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams, savo iniciatyva pastaraisiais dviem klausimais sprendė priešingai, negali būti pateisinama civilinio proceso įstatymu teismui suteikta teise išimtiniais atvejais peržengti ieškinio ribas viešojo intereso gynimo aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio ribas teismas peržengė, iš esmės neįsigilinęs į bylos aplinkybes, klaidingai nustatęs ginčo esmę, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė.
14. Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).
15. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, klaidingai nustatęs bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas, neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo ir neįvertino ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių – nesprendė ginčo Pirkimo nutraukimo teisėtumo, atitinkamai ir žalos atlyginimo klausimo, yra pagrindas šią bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti ir įvertinti šios nutarties 35 punkte nurodytas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios būtinos sprendimui pagal pareikštus reikalavimus priimti.
16. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui.
17. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantės pareikštas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes šiame bylos nagrinėjimo etape nėra žinoma šalis, kurios naudai bus priimtas galutinis procesinis sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.