Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-768-524/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Swelitos AKG“ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2008 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje sumažino ieškinio sumą iki 58 429,21 Lt (b. l. 84-88), paaiškindamas, kad byloje yra įmonės 2005, 2006, 2007 m. balansai, kuriuose nurodytas įmonės turtas - 68231 Lt vertės, tačiau atsakovo ieškovui perduotuose dokumentuose jokio turto nenustatyta ir turto jam realiai nebuvo perduota, išskyrus trumpalaikį turtą už 9801,79 Lt. Atsakovo paaiškinamuosiuose raštuose nurodyta, kad įmonės įrengimai permontuoti ir pervežti. Įmonės veikla buvo langų gamyba, tačiau atsakovo pateikti dokumentai įrodo, kad buvo perkami įvairūs įrenginiai, šlifavimo juostos, cementas, glaistas ir kitos statybinės medžiagos, metaliniai vamzdžiai, kabeliai, kirtikliai, t. y. tokios medžiagos, kurios nebuvo naudojamos įmonės gamybinėje veikloje.

Teismo teigimu, ieškovas savo reikalavimą priteisti 58429,21 Lt žalos atlyginimo grindžia turto balansine verte, užfiksuota 2007-10-31 įmonės balanse (b. l. 12), kuris faktiškai rodė įmonės turtinę padėtį bankroto bylos iškėlimo ieškovui dieną – 2008 m. sausio 4 d. (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Teismo nuomone, atsakovui buvo sudaryta galimybė perduoti turtą ar dokumentus, įrodančius ginčo sumos turto panaudojimą įmonės reikmėms ar dėl jo sudarytus sandorius, tačiau atsakovas nieko nepateikė, tik paaiškino, kad jis formaliai pasirašinėjo balansus (b. l. 13-14). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kam šį turtą perdavė ar jį realizavo, nenurodė administratoriui jo buvimo vietos, nepateikė įrengimų sąrašo ir jų vertės, todėl tokia jo veika negali būti laikoma teisėta. Atsakovas nurodė, jog perdavė administratoriui dokumentus, tačiau, juos apžiūrėjus teismo posėdyje, padaryta išvada, kad nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių 59 423 Lt sumos balanso eilutę, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Atsakovas vadovavo įmonei du metus ir privalėjo išieškoti turtą iš buvusio vadovo, kuris pagal atsakovo paaiškinimą jam neperdavė turto ir 1063 Lt, buvusių kasoje. Todėl darytina išvada, jog yra visos sąlygos taikyti deliktinei atsakomybei ir nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusių pasekmių, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimą, juolab kad dėl atsakovo veiksmų įmonė tapo nemoki (CK 6.263 str., ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Teismo nuomone, 1063 Lt, kurie buvo įmonės kasoje, ir kurių neteko ieškovas, laikytini tiesioginiais nuostoliais, o 59 423 Lt, nurodyti balanso eilutėje atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, yra negautos pajamos, kurias įmonė, atstovaujama administratoriaus, būtų gavusi, jeigu būtų jam perduoti dokumentai.

Teismo teigimu, bankroto byloje būtina apginti kreditorių teises, todėl nagrinėjamoje byloje žalos dydis sietinas su įmonės kreditoriniais reikalavimais: Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nutartimi buvo patvirtinti 23356,89 Lt VSDFV Tauragės sk. ir Tauragės apskrities VMI kreditoriniai reikalavimai. Teismo nuomone, CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, negautos pajamos negali būti tapatinamos su įmonės pelnu, be to, CK 1.5 str. teisingumo principu įvertintina tai, kad 59 423 Lt suma yra susijusi su realiai nesančiomis įmonės atsargomis, išankstiniais mokėjimais bei nebaigtomis vykdyti sutartimis ir į balansą yra įrašomos turto įsigijimo išlaidos, tačiau realiai bankroto bylos iškėlimo metu šis materialusis turtas ar turtinės teisės turi mažesnę vertę dėl nusidėvėjimo ar pasunkėjusio išieškojimo. Todėl protinga ir teisinga šią sumą mažinti iki 25 000 Lt, t.y. susieti su kreditorinių reikalavimų dydžiu bei įmonės administravimo išlaidomis, įvertinus tai, kad įmonėje nustatyta 9 801,79 Lt vertės menkaverčio apyvartinio turto. Pagal nurodytus motyvus iš atsakovo ieškovui priteistina 25 000 Lt negautų pajamų ir 1063 Lt tiesioginių nuostolių, iš viso 26 063 Lt žalos, atlyginimo.

Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis nėra atsakingas už bendrovės dokumentų ir turto perdavimą ieškovui. Apeliantas, vadovaudamas UAB ,,Swelitos AKG“, papildomai vadovavo dar 2 iš 5 UAB ,,Swelita“ įmonių. Byloje nėra įrodymų, kad įmonės vienintelis akcininkas, iki 2005-10-20 buvęs ir UAB ,,Swelita“ vadovu, M. G. nėra perdavęs naujajam vadovui turto ir dokumentų. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad su buvusiu įmonės vadovu susisiekti neįmanoma, nes ir toliau Lietuvoje veikia kitos UAB ,,Swelita“ įmonės, kurių akcininku yra M. G. ir kuris buvo apklausinėjamas FNTT pareigūnų. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad įmonė nevykdė gamybinės veiklos. Atsakovo pateikti duomenys ir ataskaitos rodo, kad UAB ,,Swelitos AKG“ 2005 m. turėjo gamybos priemones – stakles ir įrengimus, tačiau šis turtas 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. spalio mėn. balansuose nenurodomas, kurių duomenis klaidingai bando aiškinti apeliantas.Nepagrįsti įrodymais atsakovo teiginiai, kad žalą įmonei taip pat yra padaręs buvęs bendrovės darbuotojas A. B. .

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinęs, padarė įrodymais pagrįstas išvadas (CPK 178 str., 185 str.), tarp jų dėl atsakovo kaltės ir kitų atsakomybės sąlygų, susijusių su įmonės vadovui patikėto turto neišsaugojimu, bei turėjo pagrindo iš dalies patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, o pagrįstai priteisdamas iš atsakovo ieškovui teismo sprendime nurodytą turtinės žalos atlyginimą, iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas (tarp jų ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. (red. nuo 2007-01-12 iki 2008-06-02), CK 6.246 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.). Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 str. 3 d.). Be to, pagal CK 2.150 straipsnį atstovas privalo atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.

Pagal 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį (redakcija aktuali nuo 2007-01-12 iki 2008-06-02) uždarosios akcinės bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001, 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2003) administracijos vadovo ir bendrovės santykiai nėra tradiciniai darbo santykiai, o su administracijos vadovu ne visuomet privalo būti sudaroma darbo sutartis. Net ir tuo atveju, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kurioms taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Be to, administracijos vadovo buvimas bendrovės organu sąlygoja tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiai savo esme yra pavedimo teisiniai santykiai.

Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas - atsakingas už kreditoriams padarytą žalą, teisingai nustatė ir priteistinų nuostolių dydį pagal byloje teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus, iš dalies tenkindamas ieškinį ir priteisdamas 26 063 Lt žalos atlyginimo, (CK 6.263 str.).

Buvusio UAB „Swelitos AKG“ vadovo V. M. neteisėtų ir kaltų veiksmų, civilinės atsakomybės požiūriu, juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės egzistavimo faktą patvirtina apygardos teismo tinkamai nustatytos aplinkybės. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog iškėlus bankroto bylą UAB ,,Swelitos AKG“, buvęs šios įmonės vadovas V. M. perdavė bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus, turtą, kad nutraukdamas su bendrove teisinius santykius, apsaugojo bendrovės turtą (galiojusio LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d., ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., CPK 178 str.). Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2008-01-04 nutarties, neperduodamas bankroto administratoriui įmonės turto bei dokumentų, nors buvo teismo įpareigotas (b. l. 5). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis tinkamų priemonių apsaugoti ir išsaugojęs įmonės turtą, kurio egzistavimo faktą patvirtina 2007-10-31 įmonės balansas (b. l. 12), pagal kurį nustatyta įmonės turtinė padėtis bankroto bylos iškėlimo ieškovui dieną – 2008 m. sausio 4 d. (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, jog yra visos sąlygos taikyti buvusio įmonės vadovo deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimą, juolab kad įmonė tapusi nemokia ir ji negali atsiskaityti su kreditoriais (b. l. 5, 46, 47; CK 6.263 str., ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo susieti atsakovui taikytiną civilinę atsakomybę, jos dydį su kreditorinių reikalavimų, patvirtintų UAB „Swelitos AKG“ bankroto byloje (b. l. 46, 47; CK 6.263 str., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patvirtinti 23 356,89 Lt dydžio VSDFV Tauragės skyriaus ir Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, vietoje kurios Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtrauktas AB Turto bankas, kreditoriniai reikalavimai. Todėl apygardos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas ir į galimą atsakovo neišsaugoto turto nusidėvėjimą, turėjo pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai iš viso 26 063 Lt dydžio žalos atlyginimą, juolab kad bankroto byloje patiriamos administravimo išlaidos bei neatlygintų kreditorinių reikalavimų dydis nuolat auga (CK 1.5 str., 6.263 str., ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad už bendrovės turto bei dokumentų praradimą atsakingas buvęs įmonės darbuotojas A. B. . Iš teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-34-377/2006 pagal ieškovo UAB „Swelitos AKG“ ieškinį atsakovui A. B. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo nutraukta ieškovo UAB „Swelitos AKG“ prašymu, šiam atsisakius nuo ieškinio, motyvuojant, kad visi reikalaujami daiktai iš atsakovo A. B. buvo perduoti ieškovui UAB „Swelitos AKG“, kurio direktoriaus pareigas tuo metu ėjo atsakovas V. M. .

Neturi pagrindo apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas UAB „Swelitos AKG“ pareigas ėjęs tik formaliai ir neatsako už įmonės dokumentų ir turto išsaugojimą, kadangi ankstesnis įmonės vadovas neperdavė apeliantui turto ir dokumentų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas įmonės vadovu tapo savo valia, juolab kad UAB „Swelitos AKG“ vadovu VĮ Registrų centro duomenų bazėje jis įrašytas paties prašymu (b. l. 9, 10), byloje nėra duomenų, kad V. M. būtų vėliau savo valia siekęs atsistatydinti iš šių pareigų, jis vadovavo įmonei du metus, ką patvirtina ir tas faktas, jog V. M. pasirašinėjo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (b. l. 11-14). Todėl tinkamai vykdydamas savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, jis privalėjo imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą ir tuo pačiu apsaugoti ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad V. M. būtų tinkamai atlikęs veiksmus, susijusius su įmonės turto ir dokumentų išsaugojimu ar išreikalavimu (CPK 178 str.).

Nepašalina pagrindo deliktinei apelianto atsakomybei kilti ir apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad jis nebuvo sudaręs su UAB „Swelitos AKG“ darbo sutarties. Minėta, kad net ir tuo atveju, kai tarp akcinės bendrovės administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos ne darbo teisės, o pavedimo sutartį reguliuojančios civilinės teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001, 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2003).

Pagal CPK 212 straipsnio pirmąją dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo poreikio pasitelkti teismo ekspertus, kurie, apelianto teigimu, paaiškintų UAB „Swelitos AKG“ balansą ir apelianto paaiškinimus, bei rašytinius įrodymus, iššifruojančius balanso eilutes (b. l. 13, 14, 72, 82), juolab kad apeliantas neprašė skirti teismo ekspertizės ir nesuformulavo klausimų, kuriems išaiškinti nagrinėjamoje byloje būtų reikalingos specialios žinios (CPK 42 str. 1 d., 212 str. 1 d., 213 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir įvertino šiuos dokumentus, nepasitelkdamas eksperto, pagal CPK taisykles (CPK 185 str.).

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą.